Kasmet trečiasis sausio pirmadienis sulaukia neįprasto visuomenės, žiniasklaidos ir psichologų dėmesio. Ši diena tituluojama Mėlynuoju pirmadieniu (Blue Monday), mat būtent tuomet apima neįprastai stiprus slogutis. To priežasčių begalė, tačiau mokslininkai mano, jog liūdesį lemia saulės šviesos trūkumas, šaltis bei per šventes patirtos išlaidos. Nors Mėlynasis pirmadienis nėra oficialus psichologijos terminas, tačiau psichikos sveikatos specialistai pastebi, jog iš tiesų sausį žmonės niūresni nei kitu laiku. Visgi panirti į apatiją tikrai nederėtų. Iš tiesų tamsus ir šaltas metų laikas – puiki proga ugdyti kūno ir psichikos sveikatai palankius įpročius.

 

Ar iš tiesų pirmadienis mėlynas?Front-view-sad,Balloon,Blue,Monday,Wallpaper,New,Famus,New,Design,Sad

 

2005 m. britų psichologas Cliffas Arnallas nusprendė užsiimti neįprastu moksliniu tyrimu – išsiaiškinti, kaip metų dienos veikia savijautą. Tam mokslininkas sukūrė unikalią lygtį ir į ją įtraukė savijautą veikiančius įvairius veiksnius: skolas, motyvaciją, blogą orą, ligas, norą imtis naujos veiklos. Jis atliko apklausas, ištyrė medicininius įrašus ir surinko daugybę tuo laiku prieinamų duomenų. Tuomet visa tai suvedė į savąją formulę ir taip nustatė, kad emociškai sunkiausia ir slogiausia visų metų diena gyvenantiems Šiaurės pusrutulyje – būtent trečiasis metų pirmadienis. Jis skambiai pavadintas Mėlynuoju, arba Liūdnuoju pirmadieniu. Pristatęs šią idėją, mokslininkas ją iškart pardavė vienai kelionių agentūrai. O ši nelaimingiausią metų dieną sumaniai išnaudojo reklamai. Agentūra skatino klientus pagerinti sausį užklumpančią blogą nuotaiką keliaujant į šiltuosius kraštus. Nemažai žmonių šia galimybe susidomėjo. Nuo šio tyrimo priėjo kone du dešimtmečiai, o per juos tiek žmonės, tiek visa visuomenė nemenkai pasikeitė. Tad yra ir nemažai abejojančių Mėlynojo pirmadienio fenomenu. Dalis šiuolaikinių mokslininkų sako, kad šis tariamas masinis liūdesio išgyvenimas nulemtas dar ir to, kad žiniasklaida, o dabar ir socialiniai tinklai, nuolat apie tai skelbia. Tad liūdėti ne tik šią dieną, bet ir kone visą sausį ar net iki kitos žiemos šventės – vasario 14-osios, kai minima įsimylėjėlių diena, tapo visuotiniu įpročiu. Nuolat susiduriant su informacija, kad šiuo laikotarpiu jaustis blogai normalu, suveikia įtaigos efektas. Tad bent iš dalies C. Arnallo teiginiai sausį pavertė liūdnu. Mėlynojo pirmadienio skeptikų nuomone, nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl pirmasis kalendorinių metų mėnuo ar vienas konkretus pirmadienis turėtų būti negatyvus ir nenusisekęs. Tačiau pats mokslininkas ne kartą viešai skelbė nenorėjęs nieko nuliūdinti. Esą kaip tik siekė paskatinti žmones pozityviai žvelgti į šį metų laiką ir aktyviai planuoti veiklas kitiems mėnesiams. Be to, suvokdami, kad sausį bloga nuotaika lanko visus, žmonės nesijaučia tokie vieniši ir nusivylę.

 

Nauji duomenys apie sausio liūdesį

 

2018 m. grupelė JAV mokslininkų nusprendė pakartoti Mėlynojo pirmadienio tyrimą. Šįkart jie nusprendė ištirti 2 mln. vartotojų įrašus socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad maždaug nuo sausio 7 d. skelbiamų žinučių tonas tampa agresyvesnis. Net 58 % trumpų pranešimų šiuo laikotarpiu buvo susiję su negatyviu turiniu. Žmonės skundėsi sunkumais darbe, iš tiesų nurodė, kad ilgisi saulės šviesos, šilumos, o maždaug ketvirtadalį turinio sudarė šmaikštūs pastebėjimai apie pablogėjusią finansinę situaciją. Sausiui įpusėjus socialinių tinklų vartotojai dalijosi tuo, kad nepavyksta įgyventi naujametinių pažadų, tad jaučiasi it nevykėliai. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad būtent sausio viduryje žmonės garsiai ir drąsiai skundžiasi nemėgstamu darbu. Tai dar ne viskas – Mėlynąjį pirmadienį taip pat įvyksta daugiausia skyrybų per visus metus. Sutuoktiniai kažkodėl būtent šią dieną sumano pradėti skyrybų procesą. Aptikę tokių dėsningumų, mokslininkai pasitelkė psichologų ir visuomenės sveikatos specialistų pagalbą. Psichologai padarė išvadą, kad sausį daugelis iš tiesų susiduria su didesniais sunkumais, bet ne tiek realiais, kiek sąlyginiais. Nuo sausio pirmosios pradėję laikytis naujo režimo, maždaug po 2–3 savaičių jie pajunta nuovargį, taip pat dar nemato sporto, sveikesnės mitybos ar, pavyzdžiui, saviugdos programų rezultatų. Tad sausio trečioji savaitė iš tiesų daugeliui tampa lūžio tašku, kai žmonės, ilgėdamiesi pažįstamo komforto ir patogesnio gyvenimo ritmo, grįžta prie senų įpročių. Tai skatina stiprų nepasitenkinimą savimi, nes traktuojama kaip nesėkmė. Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad pirmosios kalendorinių metų savaitės sukelia nemalonių pojūčių dar ir todėl, jog kūnas turi susidoroti su tuo, kas suvartota švenčių metu. Tai daug riebaus, sūraus, saldaus maisto ir alkoholis. Kepenims, inkstams ir žarnynui prireikia laiko išvalyti toksinus. Net keliama teorija, kad dėl smaližiavimo ir piktnaudžiavimo svaigiaisiais gėrimais laikinai pakinta žarnyno mikroflora. O juk būtent žarnyne gaminama didelė dalis laimės hormono serotonino.

 

Susitaikyti ar priešintis?

 

Amerikiečių tyrėjai taip pat nustatė, kad vidutinių platumų juostoje gyvenantiems žmonėms būtent antroje sausio pusėje pasireiškia itin stiprus vitamino D trūkumas dėl sumažėjusios natūralios šviesos kiekio. Stokojant šio vitamino apima nuovargis, vangumas, galima nuotaikų kaita, didėja peršalimo ir infekcijų ligų rizika. Beje, pastaruosius kelerius metus sausis iš tiesų buvo gerokai liūdnesnis. Ir tai lėmė ne įtaigos efektas, bet realūs įvykiai: pandemija, jos sukelti ribojimai, karai, ekonominė recesija. Visa tai stipriai paveikė žmonių psichiką. Platformos visipsichologai.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad ketvirtadalis lietuvių 2023 m. lapkritį nuolat jautė nerimą. Prognozuojama, kad šių metų sausio rodiklis gali būti dar 15 % didesnis. Bendras emocinių iššūkių turinčiųjų rodiklis sausį turėtų išlikti beveik nepakitęs ir siekti apie 65 %. Šiame kontekste lietuviai nėra išskirtiniai, linkę labiau nerimauti ar liūdėti. Panašūs duomenys gaunami didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje. Tad neišvengiamai tenka užduoti klausimų apie tai, ką daryti su visu šiuo patiriamu liūdesiu. Jau minėtas C. Arnallo teiginys „žinodami, kad šiuo metu daugelis liūdi ir nusivylę, galime pasijusti mažiau vieniši“ iš dalies teisingas. Žmonės, šiuo laikotarpiu patiriantys emocinių iššūkių, iš tiesų pasijunta liūdinčiųjų bendruomenės dalimi ir kai kuriems net pavyksta lengviau priimti neigiamas emocijas. Mat iš išorės jie gauna patvirtinimą, kad yra normalūs, tokie kaip visi. Tai palanku trumpam laikui, t. y. jeigu žmogus liūdnas ir paniuręs jaučiasi tik Mėlynąjį pirmadienį arba maždaug 3–5 dienas. Deja, pasinerti į apatiją visą mėnesį ir gyventi nuo vienų švenčių iki kitų arba jaustis gerai tik saulėtomis dienomis nėra sveikatai palanki strategija. Psichologai sako, kad šaltymečiu jaustis mažiau energingam ar ramesniam nėra blogai. Juk aplinka psichikai ir kūnui turi reikšmingą poveikį. Tai naudinga suprasti ir priimti.

 

Laikas ugdyti geros savijautos įpročius

 

Sausį praleisti kitaip nei įprastai, pavyzdžiui, atsisakius vakarėlių ar alkoholio, net labai naudinga. Visgi liūdesiui, apatijai ir sunkumams atliekant kasdienes veiklas užsitęsus dvi savaites, būtina imtis priemonių šioms emocijoms išsklaidyti. Štai keletas įvairių sričių specialistų patarimų, kurie tinka tiek liūdintiems, tiek linksmiems:

 
  •  Mitybos specialistai primena, kad maistas lemia ne tik tai, kaip žmogus atrodo, tačiau ir tai, kaip jaučiasi. Didžiulės įtakos tam turi hormonai endorfinai. Jų, beje, išsiskiria valgant. Ir nebūtinai tai, kas laikoma sveikatai nepalankiu maistu. Tinkamai suderinti sveiki produktai suveikia it džiaugsmo suteikianti endorfinų injekcija. Bene prieš 30 metų įrodyta, kad nuotaiką pagerina apie 45 g juodojo šokolado ir aštriais prieskoniais gardintas spalvingas maistas. Kuo daugiau įvairovės lėkštėje, tuo daugiau džiaugsmo akims ir sveikatos žarnynui. Užuot nuo sausio pradėjus laikytis griežtos dietos, kurios pagrindas – virta vištų krūtinėlė ir ryžiai, verta sau mesti smagesnį ir sveikatai palankesnį iššūkį – paragauti kuo daugiau įvairesnių daržovių. Norint pasijusti geriau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, specialistai pataria kasdien suvalgyti bent 0,8–1,2 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Baltymai dalyvauja hormonų sintezėje, tad suvartojant deramą jų kiekį organizmas ir psichika tampa atsparesni. Taip pat į kasdienę mitybą būtina įtraukti fermentuotų pieno produktų ir natūraliai raugintų daržovių. Palanku išmėginti lietuviškų kopūstų, burokėlių ir kitų produktų rauginti namuose. Tai nesudėtingas, bet pravartus įprotis. Mat gerina ne tik nuotaiką, bet ir padeda sutaupyti pinigų. O juk būtent dėl finansų sausį visi taip nerimaujame.
  •  Apie miego higieną kalba ir rašo visi, kas netingi. Tad gali atrodyti, kad ši tema jau visiškai išsemta. Tačiau daugelis nė nenutuokia, kaip stipriai gali pasikeisti savijauta susikūrus kokybišką miego režimą. Žmogaus smegenis tyrinėjantys Švedijos mokslininkai mano, kad 6–6,5 val. per parą miegantis ir per naktį bent 3 kartus prabundantis asmuo dieną gali išnaudoti 60 % savo energingumo potencialo. Vadinasi, jam nuolat pritrūksta energijos bet kokiai papildomai veiklai, o smegenys niekada tinkamai nepailsi. Galvos smegenys apsivalyti nuo ląstelių apykaitos atliekų ir toksinų gali tik kokybiškai miegant. Tad jeigu galvoje nuolat tvyro rūkas ir niekas nedžiugina, metas susitvarkyti miego režimą. Ilgi žiemos vakarai tam tinkamiausias metas. Pirmiausia visuomenės sveikatos specialistai pataria ruoštis miegui likus 3 val. iki rekomenduojamo gulimosi laiko (23 val.). Ruošiantis miegui susilaikyti nuo užkandžių ir aktyvios fizinės veiklos. Likus valandai iki miego nederėtų žiūrėti į ekranus. Verčiau paskaityti knygą. Šis įprotis tikrai padės įgyvendinti daugelio sau duotą naujametinį pažadą daugiau skaityti. Likus 20 min. iki miego verta atverti langą ir išvėdinti miego patalpas. Galiausiai ateina metas išjungti visas šviesas ir leisti organizmui išskirti melatoniną. Miego režimas susiformuoja per 15–25 dienas. Nors iš pradžių jo laikymasis gali atrodyti nepatogus, bet po dviejų savaičių smegenys įpranta užmigti, taip pat ir prabusti tuo pačiu metu. Visgi svarbiausia, kad laiku ir tinkamai užmigus miegas netrikdomas, o jo metu atsikuria svarbiausios organizmo funkcijos. Tad energijos lygis padidėja, o nuotaika pagerėja.
  •  Psichologai savo ruožtu primena, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių. Svarbiausi iš tų žingsnelių – psichologinė higiena ir tikslingas lūkesčių valdymas. Daugybė žmonių visame pasaulyje naujametę naktį pasižada sulieknėti, sportuoti, mesti rūkyti, uždirbti daugiau pinigų ar iš pagrindų pakeisti savo gyvenimą. Deja, realybėje visi šie tikslai pareikalauja didžiulių pastangų ir kasdienės disciplinos. Prireikia ir laiko. Ir visa tai paaiškėja būtent sausiui persiritus į antrąją pusę Tuomet žmonės pajunta, kad jų lūkesčiai nebus patenkinti ir apima toji slogi nuotaika, apie kurią tiek daug kalbama. To galima išvengti suvokiant, kad visi pažadai sau turi būti tvarūs ir įgyvendinami. Tvarumas šiuo atveju reiškia, kad siekiant tikslo būtina numatyti žingsnius ir įtraukti juos į kasdienybę. Ilgas pamainas dirbantys žmonės ar mažus vaikus auginančios mamos vargiai ras laiko kasdien 2 val. praleisti sporto klube. Tačiau sveikiau ir aktyviau gyventi galima mankštai skiriant 20–30 min. namuose. Savijautą ir net svorį gali pakeisti pasiryžimas kasdien pasivaikščioti lauke nepaisant oro sąlygų. Beje, nuotaiką iš tiesų gadina dehidratacija. Šąlant dehidratuojama taip pat sparčiai, kaip ir tvyrant kaitrai. Tad net tuomet, kai žlunga visos naujametės rezoliucijos, galima patirti pergalės džiaugsmą tiesiog išgeriant daug vandens. Norint žinoti, kiek tiksliai, moterys turėtų padauginti 0,037 l iš savo svorio, o vyrai – 0,035 l.
 

Japoniška kovos su liūdesiu strategija

 
  •  Kiekvieną rytą pradėti su puodeliu šviežios žaliosios arbatos. Ją užplikyti specialiai ryto ritualams skirtame dailiame porceliano puodelyje. Tamsūs rytai ir kasdienė rutina tuomet pradeda atrodyti gerokai romantiškesni.
  •  Kasdien verta prisiminti, kad niekas nėra tobulas, bet kiekvienas savaip gražus ir geras.
  •  Iki 1990 m. japonai teigė, kad nėra depresijos. Šią ligą jie vadino sielos peršalimu. Japonai rekomenduoja grūdinti sielą – nereikia vengti blogų ir nemalonių emocijų, bet jas riboti. 20 min. paliūdėjus būtina nukreipti dėmesį į džiugus ar prasmingus dalykus.
  •  Tekančios Saulės šalyje sakoma „gan bate“ (liet. pastanga, stengtis). Kiekvieną dieną dėti pastangas, siekti nors ir mažiausio tikslo. Kažkas pavyksta, kažkas – ne. Taip ir turi būti. Tad būtina priimti šią realybę ir prisiminti, kad ryt ateis kita diena.
  •  Prisiminti, kad egzistuoja „mono no avere“ (liūdesio žavesys). Ne visada reikia plačiai šypsotis ir veikti kažką įspūdingo, kad pavyktų sukurti ramybę, tylią laimę ar surinkti saujelę paprastų džiugesio akimirkų. Juk kartais pilkuma ar tamsa tokia pat graži, kaip ir saulėtekis.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė