Kaip modernizacijos procesuose pritaikyti atsinaujinančiosios energijos šaltinius?

Birželio 22 d. Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) surengė konferenciją „Renovacijos aktualijos“, kurios metu aptarti daugiabučių atnaujinimo tikslai. Ypač daug dėmesio skirta atsinaujinančiosios energetikos klausimui.

Per renginį apdovanoti „Metų renovacijos projektų rinkimų“ nugalėtojai, taip pat pristatyti iki šiol pasiekti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatai, aptartas architektų požiūris į miestų atnaujinimą kvartalais bei sovietmečiu statytų daugiabučių kompleksinės transformacijos strategijos. Visgi viena pagrindinių krypčių, į kurią turėtų būti orientuojamasi ateityje, buvo įvardinta atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimas daugiabučiuose.

ŽALIOSIOS ENERGIJOS SAVIKAINA NUOLAT MAŽĖJA Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, dėl tarpusavyje konkuruojančių įmonių, gaminančių atsinaujinančiosios energijos technologijas, šios energijos savikaina nuolat mažėja. „Įmonės samdo daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės nei buvo prieš penkerius metus. Be to, nuolat auga galios išnaudojimo koeficientas, kuris rodo, kiek iš vieno kilovato galima pagaminti kilovatvalandžių. Tarkime, didieji saulės parkai statomi taip, kad galėtų sekti saulę pagal pasaulio kryptis. Dėl šios priežasties, jei anksčiau iš vieno kW būdavo pagaminama apie 1000 kWh per metus, dabar pagamina 1300–1400 kWh“, – pasakojo pranešėjas. Dėl šių tobulėjimų jau prieš kelerius metus, kai rinkai įtakos dar neturėjo karas Ukrainoje ir išaugusi elektros energijos kaina, didžiųjų saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina sumažėjo iki mažesnės nei rinkos kaina. Tai reiškia, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose dujas ar anglį.

ATEITYJE SAULĖS IR VĖJO ELEKTRINĖS TURĖTŲ AUGTI M. Nagevičius atkreipė dėmesį, kad mūsų elektros energijos poreikis nuolat auga, o dabar per metus suvartojame apie 12 TWh. Bėda ta, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc. nuo bendro suvartojimo. Tiesa, situacija po truputį pradeda keistis. „Dabar atsiranda eksponentinis augimas, 2022 m. pabaigoje buvo 565 MW saulės elektrinių, per 2023 m. investuota į dar papildomus 200 MW. Palyginimui – per tą patį laikotarpį nuo 2021 m. sausio iki gegužės buvo 30 MW, o 2022 m. – 60 MW. Šiam augimui įtakos turėjo visuomenė, supratusi, kad turi rūpintis savo gyvenimo kokybe, sumažinti sąskaitas – dauguma jų sugalvojo patį paprasčiausią dalyką – investuoti į saulės elektrines“, – pasakojo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. Pasak jo, vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančiąją energiją yra itin ambicingas. Jei pasiseks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, Lietuvoje 2030 m. turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos. Įvertinus tai, kad mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.

KAIP ATSINAUJINANČIĄJĄ ENERGIJĄ PRITAIKYTI DAUGIABUČIUOSE? Norint plėsti atsinaujinančiosios energijos gamybą Lietuvoje, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Dėl šios priežasties, bent jau pradiniame etape, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą. Visuomenėje vis dar kyla abejonių, susijusių su alternatyvia energija, tačiau pateikiant konkrečius skaičiavimus galima gyventojų nerimą sumažinti. „Dažnai kylantis klausimas – ar šviesos Lietuvoje pakanka? Mes neskaičiuojame, kiek dienų per metus apsiniaukę ar kiek lyja, mes skaičiuojame, kiek šviesos per metus patenka į kvadratinį žemės metrą. Lietuvoje šis skaičius yra 1100 kWh ir to visiškai pakanka tiek efektyviai gaminti šilumą, tiek elektrą“, – pasakojo V. Mačiulis. Pasak jo, norėtųsi, kad saulės energija būtų panaudojama ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai, tuo labiau kad atsiranda vis modernesnių šilumos siurblių. Juos naudojant įdarbinama žemės arba oro šiluminė energija, todėl 1 kWh saulės elektros virsta 3–4 kWh šilumos. Tiesa, šilumos siurbliai šildymui taikomi tik tuo atveju, jei daugiabutis neprijungtas prie centrinio šildymo sistemos.

Autorius Kotryna Grušauskaitė