2022 m. lapkričio 15 d. paskelbta, kad žmonių skaičius Žemėje pasiekė ir tuoj pat viršijo 8 milijardų ribą. Ir populiacija vis dar auga. Manoma, kad per artimiausius šešis dešimtmečius žmonių skaičius viršys 10 mlrd. ir toks išliks iki 2100-ųjų. Mokslininkai jau senokai svarsto, kiek žmonijos gali ne tik tilpti, bet ir kokybiškai gyventi mūsų palyginti nedidelėje planetoje.

The,Problem,Of,Overpopulation.,Earth,Full,Of,People,On,A

 

Niūrios pranašystės

 

XVIII a. filosofas Thomas Malthusas žmonijai buvo numatęs ne itin šviesų likimą. Savo veikaluose jis rašė, kad žmogus tėra godžiausias iš visų gyvūnų. Tad valdomas instinktų nenumaldomai dauginsis, kol išnaudos visus išteklius ir galiausiai mirs nuo bado. Filosofo teorija vis dar išlieka aktuali. Toks scenarijus tikėtinas, nors ir menkai. Mat tuomet, kai kurtos tokios prognozės, žmonės nė neįsivaizdavo, kokias technologijas ateityje įvaldys ir kaip labai pasikeis gyvenimo būdas. Juk žmogus iš tiesų yra ne tik godus, bet ir gudrus gyvūnas, tad geba prisitaikyti net prie ekstremalių sąlygų. Yra žinoma, kad prieš milijoną metų planetoje buvo tik apie 55 000 žmonių. O vienu metu individų skaičius buvo pasiekęs stebėtinai mažą ribą – vos 10 000. Tai yra tiek žmonių, kiek susirenka į koncertą ar sporto rungtynes kurioje nors iš didesnių arenų. Tokį drastišką sumažėjimą, manoma, nulėmė itin didelis ugnikalnio išsiveržimas, kuris pelenų sluoksniu uždengė dangų ir tai sukėlė atšalimą. Tuomet žmonija buvo vos per žingsnį nuo išnykimo, tačiau ne tik išgyveno, bet ir pradėjo plisti po tolimiausius planetos kampelius. 10 000 virto 170 mln. Ir pamažu nuosaikiai augo. Galiausiai, pagerinus sveikatos priežiūrą ir išmokus greitai užsiauginti daugiau maisto, vos per 200 metų populiacija pasiekė 7 mlrd. ribą. Jau tada mokslininkai manė, kad esame pasmerkti savęs, o gal ir visos planetos sunaikinimui. Mat, kad ir koks protingas žmogus būtų, jis visgi priverstas paklusti gamtos dėsniams. Šie byloja, kad tuomet, kai vienos rūšies atstovų prisidaugina per daug, neišvengiamai prasideda populiacijos skaičių ribojantys procesai. O pagrindiniu įrankiu, gamtoje padedančiu suvaldyti dauginimąsi, tampa ligos. Ir iš tiesų žmonija serga. Ne tik greitai plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis kaip AIDS, gripas ar COVID-19, bet ir lėtiniais susirgimais, lemiančiais nevaisingumą. Tad ne vienas mokslininkas gana drąsiai klausia, ar tik nebando gamta, neleisdama susilaukti daugiau vaikų, nuo mūsų apsiginti.

 

Problema – ne vaikų skaičius

 

Visgi tuoj pat atsiranda tokius klausimus vadinančių neracionaliais. Ir jie turi pagrįstų argumentų, rodančių, kad žmonija dauginasi ne taip sparčiai, kaip įsivaizduojama. Žmonių populiacija auga ne todėl, kad gimsta vis daugiau kūdikių. Priešingai. Švietimas, kontracepcijos prieinamumas lemia, kad gimstamumas mažėja. 1950 m. vienai moteriai pasaulyje teko 5 vaikai, 2100 m. šis rodiklis, prognozuojama, nukris iki 2 vaikų ar mažiau. Planetoje tampa vis labiau ankšta dėl to, kad auga gyvenimo trukmė. Prognozuojama, kad 2050-aisiais pasaulyje vidutinė gyvenimo trukmė perkops 77 metus. O tai reiškia, kad 65 m. ir vyresnių asmenų bus dvigubai daugiau nei penkiamečių vaikų. Bet ne visur šis rodiklis bus toks pats. Ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse jau dabar gimsta rekordiškai mažai vaikų ir pradeda trūkti dirbančiųjų. Tad vyksta darbo jėgos importas. Tai skamba ne itin gražiai, bet iš dalies migracija sprendžia jau esamas ir ateityje dar tik žmoniją užklupsiančias problemas. Mokslininkai apskaičiavo, kad per artimiausius tris dešimtmečius vos 8 pasaulio valstybės sudarys daugiau nei pusę viso gyventojų prieaugio. Tai Kongas, Egiptas, Etiopija, Indija, Nigerija, Pakistanas, Malaizija ir Tanzanija. Europoje ir JAV vaikų gims vis mažiau ir mažiau. Jau dabar Europos Sąjungoje vienai moteriai tenka vos 1,5 vaiko. Visi šie skaičiai rodo, kad jau greitai išsivysčiusiose šalyse teks priimti keletą ne itin patrauklių sprendimų. Štai Lietuvai šįmet pasiūlyta didinti pensinį amžių, taip pat valdžia Europos Komisijos paraginta kurti imigracijos sistemą, kuri padėtų integruoti atvykėlius iš trečiųjų šalių. Tai bene vienintelės išeitys, padėsiančios ateityje pasirūpinti senstančia visuomenė ir išlaikyti ekonomikos stabilumą. Visgi ne tik lietuviams, bet ir kitoms Europos šalims kol kas dar nesinori to daryti. Mat vis dar įsivaizduojama, kad etninis ir kultūrinis vientisumas garantuoja tam tikrą gerovę, net saugumą. Visgi futurologai sako, kad ateityje europiečių struktūra turės keistis. Antraip nebus kam sukurti aukšto ir klestėti leidžiančio bendrojo vidaus produkto.

 

Kas išgelbės nuo bado ir ekologinių katastrofų?

 

Migracija augančiai populiacijai labai svarbi ir dar vienu aspektu. Ji padeda išgabenti žmones iš ten, kur jų daugiausia ir jau atsiranda bado grėsmė. Tiesa, tai, mokslininkų teigimu, yra laikinas sprendimas – pamaitinti visų sočiai ir sveikai esant dabartinei situacijai vis tiek nepavyks. Ilgus dešimtmečius manyta, kad pasaulį nuo bado išgelbėtų išskirtinai vegetarinė mityba. Deja, naujausi skaičiavimai rodo, kad net ir tuo atveju, jeigu visas pasaulis susitartų daugiau nebevalgyti mėsos, vis tiek būtų regionų, kur grėstų badas. Mat ir žemdirbystė eikvoja planetos išteklius. Tiesa, kiek lėčiau nei milžiniški gyvulininkystės ūkiai. Manoma, kad pasaulyje yra apie 1,4 mlrd. ariamos žemės. Teoriškai tokiame plote išaugintų grūdų ir daržovių turėtų pakakti išmaitinti maždaug 10 mlrd. vegetarų. Bet tik teoriškai. Iš tiesų niekas negali apskaičiuoti, kaip žmonėms reikėtų gyventi, kad augant populiacijai patys savęs nepasmerktų badui. Žemdirbystę stipriai veikia stichiniai reiškiniai. Tad vos viena nepalanki vasara Šiaurės pusrutulyje du trečdalius žmonijos pasmerktų badmečiui. Žinoma mokslininkai intensyviai ieško galimybių, kaip apsaugoti pasėlius nuo stichijų poveikio. Bet kol kas stebuklingas receptas nesukurtas. Taigi tenka rinktis, arba maistą auginti tvariai ir švariai, bet nedaug, arba nepaisyti grėsmių ir intensyviai auginti genetiškai modifikuotus bei gausiai pesticidais apdorotus maistinius augalus. Visgi sutariama dėl vieno. Ateityje žmonija turės vartoti mažiau. Teks mažinti ne tik mėsos ar suvartojamo maisto kiekį, tačiau ir atsisakyti didelių namų, nuosavo automobilio ar kitų atributų, kurie dabar atrodo savaime suprantami. Tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo vis didesnę grėsmę keliančios klimato kaitos. Skaičiuojama, kad kiekvienas papildomas žmogus išsivysčiusiose šalyse sukuria beveik 60 tonų anglies dioksido emisijos per metus. Tai daro milžinišką gamtą žalai.

 

Žmonių sumažės natūraliai?

 

Dalis mokslininkų įsitikinę, kad tvariai planetoje gyventi gali tik 2–3 mlrd. žmonių. Tiek, kiek jų pasaulyje buvo XX a. viduryje. Toks žmonių skaičius leistų gamtai atsigauti ir apsivalyti. Deja, pasak Jungtinių Tautų, 2050 m. Žemėje gyvens jau 9 mlrd., o iki 2100-ųjų – 10 mlrd. žmonių. Yra manančių, kad vadinamasis populiacijos augimo pikas bus pasiektas anksčiau. Ir jau 2064 m. planetoje bus daugiau nei 9 mln. 700 000 žmonių. Viliamasi, kad šiame taške žmonijos populiacija pabus vos kelerius metus ir tuomet pradės trauktis. Tai, mokslininkų spėjimu, tiesiog neišvengiama. Kai kurie futurologai skaičiuoja, kad 11 mlrd. populiacija yra ribinė. Tokia žmonių masė (tiesiogine prasme, svoris) net galėtų paveikti planetos trajektoriją. Jau neminint milžiniškos taršos, vietos stokos sausumoje bei humanitarinių problemų. Lieka viltis, kad žmonija pati sureguliuos savo dauginimąsi. Neatmetama ir tai, kad sparčiausiai augančios valstybės gali imtis tokių drastiškų sprendimų kaip vieno vaiko politika. Deja, Kinijos pavyzdys rodo, kad tokia taktika veikia tik iš dalies. 2021 m. rudenį Kinija oficialiai paskelbė atsisakanti minėtos politikos. Šis istorinis sprendimas priimtas siekiant subalansuoti visuomenės raidą ir išspręsti senstančios visuomenės patiriamus iššūkius. Aktyvistai sveikino šį sprendimą, bet perspėjo, kad dviejų vaikų politika reiškia, jog Kinijoje gimstamumo kontrolės mechanizmai vis dar veiks. Be to, demografiniai padariniai pasireikš tik po kelių dešimtmečių. Tai reiškia, kad dabartinė Kinijos visuomenė pasens greičiau, nei užaugs ir dirbti pradės naujoji karta. Tad, kad ir kaip būtų ironiška, viena gausiausių pasaulio valstybių turės atverti duris darbininkams iš užsienio. Nors pati iki šiol buvo darbo jėgos eksportuotoja. Manoma, kad tokia tendencija palies ne tik Kiniją, bet ir Indiją bei Afrikos šalis, tad lems tikrąją globalizaciją. Vadinasi, žmonės migruos taip intensyviai, kad jau nebus galima atskirti, kuri šalis išsivysčiusi ekonomiškai, o kuri atsilieka. Ekonomikai susilyginus dėl švietimo, geresnės gyvenimo kokybės ir kitų aspektų, žmonės vis dažniau priims sprendimą susilaukti mažiau vaikų. Tikėtina, kad jau 2150 m. pasaulyje žmonių bus mažiau nei technologijų (robotų), kurios padės jiems išgyventi vis ilgiau.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė