Visiškai apsaugoti vaiką nuo ligų neįmanoma. Visgi vieni serga rečiau nei kiti. Kodėl? Ar tai tik įgimtos organizmo savybės bei (ne)palankiai susiklosčiusios aplinkybės? Ne visai! Sustiprinti organizmo atsparumą ligoms įmanoma, ir dargi visiškai natūraliais būdais. Beje, jie veiksmingi ir siekiant greičiau atsigauti po ligų.

 

Daugiau vaisių ir daržoviųshutterstock_1830934037

 

Kai virusai tyko už artimiausio kampo, į mitybą būtina įtraukti kuo daugiau įvairių spalvų daržovių ir vaisių. Skirtingų spalvų produktai turi skirtingų maistinių medžiagų, todėl būtina jų įvairovė. Tegul mažųjų lėkštės turinys nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis – jiems tai greičiausiai labai patiks, todėl noriau valgys. Augalams spalvą, unikalų skonį bei aromatą suteikia cheminiai junginiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad jie organizme didina su infekcijomis kovojančių baltųjų kraujo kūnelių ir interferonų (imuninę sistemą aktyvinantis ir daugelio virusų dauginimąsi ląstelėse stabdantis baltymas) kiekį, taip užkirsdami kelią patogeninių mikroorganizmų dauginimuisi. Beje, minėti cheminiai junginiai naudingi ir kovojant su įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių susirgimais, vėžiu ir kt.

 

Norint gauti daugiausia naudos, vaisius ir daržoves derėtų valgyti šviežius. Jei įmanoma, nelupti odelės, mat joje yra didžiausias maistinių medžiagų kiekis. Itin naudingos ir raugintos (ne marinuotos!), šaldytos daržovės, vaisiai.

 

Užtektinai miego

 

Kai organizmui trūksta miego, prastėja įvairios funkcijos, įskaitant ir gynybinę. Įrodyta, kad miego stygius susijęs su ląstelių, kurios yra tarsi imuninės sistemos kariai, gretų sumažėjimą organizme. Todėl susidūrus su virusais ar kitais patogeniniais mikroorganizmais, šie lengviau įsitvirtina organizme ir ima nevaldomai daugintis.

 

Tyrimai rodo, kad ypač dažnai su miego trūkumu susiduria darželinukai. Priežastys įvairios: vieniems sunkiau sekasi užmigti svetimoje aplinkoje, kiti jautrūs triukšmui, todėl negali miegoti, kai aplink įvairius garsus skleidžia kiti vaikai, treti darželyje pernelyg įsiaudrina ir apskritai nesugeba užmigti… Kad ir kaip būtų, visuomet svarbu pasiteirauti auklėtojų, ar atžala darželyje gerai ir užtektinai miega. Jeigu ne, privalu ieškoti sprendimų. Jei dienos miegas darželyje praleidžiamas arba būna per trumpas, reikėtų pagalvoti apie ankstesnį vaiko migdymą nakčiai.

 

Reikiamas miego kiekis priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams reikia iki 16 val. miego per parą, 1–4 m. vaikams – 11–14 val., 4–7 m. vaikams – 10–13 val. Taigi, jei mažieji nemiega arba mažai miega dieną, reikėtų užtikrinti ilgesnį naktinį poilsį.

 

Maitinimas krūtimi

 

Jei tik įmanoma, specialistai rekomenduoja kūdikį žindyti bent pirmus 6 gyvenimo mėnesius, idealiu atveju – metus. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad natūralus motinos pienas neįtikėtinai vertingas vaiko organizmui. Tai ir maistas, ir vaistas viename.

 

Kartu su motinos pienu mažylis gauna ir imunitetą stiprinančių antikūnų bei baltųjų kraujo kūnelių. Todėl žindomi kūdikiai rečiau serga virusinėmis infekcijomis, ausų uždegimu, alergijomis, pneumonija, šlapimo sistemos ir kitomis ligomis. Maža to, žindymas netgi didina mažylio smegenų galias bei mažina įvairių pavojingų lėtinių susirgimų riziką, pavyzdžiui, II tipo cukrinio diabeto, vėžio, širdies bei kraujagyslių ligų ir kt.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgiau kaip šešis mėnesius krūtimi maitinti vaikai ne tik rečiau serga, bet ir turi 36–50 % mažesnę riziką mirti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Vertinat potencialią naujagimių grėsmę mirti iki vienų metų amžiaus dėl bet kokios su sveikata susijusios priežasties paaiškėjo, kad maitinimas krūtimi ją sumažina 20 %.

 

Aktyvus gyvenimo būdas

 

Deja, šiandien vis mažiau juda ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vis dažniau žaidimai vyksta uždarose patalpose, prie kompiuterių ar telefonų ekranų. Toks gyvenimo būdas ne tik didina antsvorio riziką, bet ir smarkiai trikdo normalią imuninės sistemos veiklą. Štai kodėl svarbu mažuosius kasdien raginti kuo daugiau judėti. Pagirtina, jeigu tai daroma gryname ore. Specialistai rekomenduoja kasdien bent valandą praleisti lauke. Veikla gali būti įvairi – vienomis dienomis pakaks ramaus pasivaikščiojimo, kitomis visa šeima gali įsitraukti į smagius komandinius žaidimus, vyresnius vaikus verta skatinti žaisti su bendraamžiais lauke.

 

Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, medžiagų apykaitą, slopina stresą, todėl teigiamai veikiamas visas organizmas, subalansuojamas ir imunitetas. Įrodyta, kad fiziškai aktyvūs vaikai serga apie 40 % rečiau nei itin mažai judantys jų bendraamžiai.

 

Mažiau streso

 

Stresas – vienas pagrindinių geros savijautos priešų. Tik kažkodėl kalbėdami apie vaikus jį pamirštame įsivaizduodami, jog stresas yra tik suaugusiųjų reikalas. Iš tiesų su juo dažnai susiduria ir mažieji, ir jis jų nebrandiems organizmams daro keleriopai didesnę žalą. Tyrimai rodo, kad dažną ar labai stiprią emocinę įtampą patiriantys mažieji turi padidėjusį kortizolio lygį, o šis hormonas slopina imuninės sistemos veiklą. Įrodyta, kad tie mažieji, kurie auga emociškai nepalankioje aplinkoje, ne tik dažniau serga įvairiomis virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, bet ir dažniau kenčia nuo autoimuninių ligų.

 

Taigi norint, kad vaikai būtų sveiki, ypač svarbu skirti dėmesio ne tik jų fizinei, bet ir psichinei gerovei. Mažųjų problemos nėra mažesnės už suaugusiųjų problemas. Jeigu pastebite, kad vaikas dažnai jaučiasi sudirgęs ir nežinote, kaip jam padėti, patartina pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistais. Jie gali padėti rasti ne tik geriausią sprendimą konkrečiam atvejui spręsti, bet ir sudaryti visą palankaus auklėjimo planą, kas gerokai palengvins gyvenimą ne tik stresą patiriančiam vaikui, bet ir tėvams.

 

STOP pasyviam rūkymui

 

Tai, kad rūkymas kenkia sveikatai, akivaizdu kiekvienam. Deja, ne visi žino, jog ne mažiau kenksmingas ir pasyvus rūkymas, t. y. toks, kai tabako dūmai veikia šalia esantį žmogų. Cigarečių dūmuose yra daugiau nei 7000 kenksmingų chemikalų, kurių dauguma kenkia imuninės sistemos ląstelėms ar jas netgi pražudo. Vaikams pasyvus rūkymas ypač žalingas, nes mažieji kvėpuoja greitesniu tempu nei suaugusieji, todėl įkvepia ir daugiau kenksmingų tabako medžiagų. Be to, jų organizmas dar tik bręsta, todėl lengviau pažeidžiamas. Klysta ir tie, kurie mano, kad elektroninės cigaretės kenkia mažiau. Šių garuose taip pat yra mažiesiems itin pavojingų elementų, pavyzdžiui, nitrozaminų – kancerogenų, turinčių ilgalaikį kenksmingą poveikį ne tik imunitetui, bet visam organizmui. Įrodyta, kad tie vaikai, šalia kurių reguliariai rūkoma, dažniau serga ne tik virusinėmis infekcijomis, bet ir ausų uždegimais, pneumonija, astma, kūdikiams didėja staigios mirties rizika.

 

Taigi, jei namuose yra rūkančių ir jie neįstengia atsisakyti šio žalingo įpročio, bent jau reikėtų nerūkyti namuose bei šalia vaikų.

 

Neignoruoti vakcinacijos

 

Šiandien neskiepyti vaikų rekomenduojamais skiepais tampa kone tam tikra mada. Gydytojai su nerimu pastebi, kad tokių tėvų daugėja. Rekomenduojamas vakcinacijos planas mažiesiems sukurtas ne veltui, jis jau daugybę metų padeda užkirsti kelią pavojingoms bei ypač greitai plintančioms ligoms, pavyzdžiui, meningitui, poliomielitui, vėjaraupiams ir kt. Kai kurios ligos apskritai išnaikintos vien dėl vakcinacijos, bet kyla grėsmė, kad grįš į visuomenę, jeigu tėvai ir toliau atkakliai priešinsis mažųjų skiepams. Puikus pavyzdys – tymų protrūkis Europoje prieš kelerius metus. Ekspertai dėl jo kaltino vis augantį neskiepytų žmonių skaičių.

 

Jeigu jums neramu dėl tam tikrų skiepų, geriausia apie tai pasikalbėti su vaiką prižiūrinčiu šeimos gydytoju. Jis nuosekliai paaiškins apie skiepus, kaip jie veikia, kuo naudingi ir kokių rizikų gali kelti. Tikrai ne visi mažieji gali būti vakcinuojami visomis siūlomomis vakcinomis, bet tai jau turėtų spręsti prižiūrintis gydytojas. Jeigu yra galimybė užkirsti kelią pavojingoms ligoms, kodėl to reikėtų atsisakyti?

 

Įdomu

 
  •  Imunitetas pirmą kartą paminėtas 430 m. pr. Kr. – tuo metu, kai Atėnuose siautėjo maras.
  •  Vaikų imunitetas dar tik formuojasi ir silpniausias yra iki 3 m., todėl mažyliai serga gerokai dažniau už suaugusius ar vyresnius vaikus. Visiškai normalu, jei mažylis serga 5–8 kartus per metus.
  •  90 % visų ligų užklumpa nusilpus imunitetui.
  •  80 % imuninės sistemos veiklos vyksta žarnyne.
  •  Saldumynai trikdo imuninės sistemos darbą. Neigiamas poveikis gali išlikti iki 6 val.
 

Autorius Jūratė Survilė