Stalo žaidimai – vertinga pramoga visai šeimai

Tradicija bent vieną vakarą per savaitę namiškiams ar draugų kompanijai susiburti draugėn išgyvena tikrą atgimimą. Visgi, jeigu anksčiau žmonės sėsdavosi prie gausiai patiekalais nukrautų stalų, dabar vis dažniau ant jų padedamas įtraukiantis ir pažintinius gebėjimus lavinantis žaidimas. Ir tai neturėtų stebinti, mat pasaulį jau dvejus metus kamuojanti pandemija ir karantino ribojimai privertė ieškoti naujų būdų praturtinti laisvalaikį. Būtent praturtinti, o ne tik praleisti. Mat tai, jog stalo žaidimai naudingi vaikų ir suaugusiųjų psichikos bei fizinei sveikatai, patvirtina net moksliniai tyrimai.

Kaip išsirinkti tinkamiausią žaidimą?

Skaičiuojama, kad kasmet sukuriama ir masinei gamybai pristatoma kiek daugiau nei 1000 stalo žaidimų. Daugelis jų iš pradžių pasirodo tik anglų kalba, tad kokybiškų vertimų tenka palaukti. Visgi nauji stalo žaidimai sulaukia didelio susidomėjimo, būsimiems žaidėjams net demonstruojami specializuotose mugėse JAV ir Europoje. Lietuvoje stalo žaidimų tradicija neturi tokių gilių šaknų. Kur kas labiau taip laisvalaikį linkę praleisti amerikiečiai ir vokiečiai. Ir tai neturėtų stebinti, nes būtent Vokietija laikoma į šiuolaikinius panašių stalo žaidimų gimtine. Pasaulį nuniokojus dviem pasauliniams karams, ilgus vakarus žmonės leisdavo būtent žaisdami stalo žaidimus. Kitokie laisvalaikio praleidimo būdai, deja, buvo apriboti. Tad gana greitai atsirado įvairaus lygio stalo žaidimų. Pagrindinis daugelio jų principas buvo „ridenk ir eik“. Tačiau žaidimai sparčiai evoliucionavo ir dabar jau galima rasti įtinkančių bet kokiam skoniui ir poreikiams – strateginių, skirtų vakarėliams, kortų. Taip pat skirtų ugdyti tam tikras savybes, pavyzdžiui, reakciją, bendradarbiavimo įgūdžius ar kita. Viena vertus, išsirinkti stalo žaidimą turėtų būti nesunku, mat tik reikia žinoti, kaip norisi praleisti laisvalaikį. Tačiau prieš įsigyjant žaidimą derėtų sau užduoti kelis esminius klausimus:

• Kokio amžiaus žaidėjai dažniausiai žais? Nors daugelis žaidimų gali būti smagūs ir suaugusiesiems, ir vaikams, svarbu įvertinti jauniausių žaidėjų gebėjimus. Mat kai kurios užduotys gali atrodyti per sudėtingos. Jeigu žais patys mažiausi (nuo 3 metų), geriau rinktis specifinius lavinančių užduočių žaidimus. Tokie žaidimai kaip „Kakės Makės lenktynės“ ugdo gerus įpročius, lavina loginį mąstymą, emocinį intelektą, motoriką, moko pastabumo ir kantrybės, susikaupimo, dėmesingumo. Penkiamečiai kartu su tėvais ar broliai ir seserimis jau gali ne tik įveikti trasą, tačiau ir kurti strategijas. Būtent tokiu principu žaidžiamas 2021 m. geriausiu stalo žaidimu vaikams pripažintas „Dragomino“.

• Kiek žmonių žais? Vieni žaidimai gali būti žaidžiami dviese, kitiems reikalingos komandos, o tretiems pakanka vieno atkaklaus žaidėjo. Tad renkant žaidimus šeimai, ypač specifiškai skirtus jaunesnio amžiaus vaikams, svarbu tai įvertinti. Jeigu šeimoje yra tik vienas vaikas, pravartu išsirinkti dėlionės principu grįstą žaidimą. Dėlionė „Kakė Makė: pažink gyvūnus“ tinka vaikams nuo 6-erių. Vaikas gali žaisti vienas arba padedamas suaugusiųjų. Žaidimo metu lavinamas pastabumas, dėmesingumas, gebėjimas siekti rezultato. Kiek vyresniems vaikams (nuo 8 metų) siūlomi galvosūkiai, tokie kaip „Ticket to Ride: Stoties Vadovas“. Šis žaidimas padeda lavinti pastabumą. Jį gali žaisti vienas arba keli panašaus amžiaus vaikai, varžydamiesi tarpusavyje. Visgi vienas svarbiausių žaidimo „Ticket to Ride: Stoties Vadovas“ pranašumų yra skirtingo lygio užduotys. Tad jas narplioti patinka ir suaugusiems žaidėjams.

• Kiek laiko bus skiriama žaidimui? Vieni stalo žaidimai užtrunka pusvalandį, o štai kitiems gali prireikti ir kelių valandų. Svarbu įvertinti, kiek laiko žaidėjai geba išlaikyti dėmesingumą ir nepavargsta. Juolab kai žaidžia skirtingo amžiaus žaidėjai. Toks universalus ir vaikams, ir suaugusiesiems skirtas žaidimas yra „Tako Katė Ožka Sūris Pica“. Vienos sesijos trukmė –tik 10 minučių. Jis gana aktyvus ir nesudėtingas, tad vienodai įsitraukia bet kokio amžiaus žaidėjai. Jie varžosi savo reakcija, greičiu ir pastabumu. Čia tereikia stebėti paveiksliukus ir laiku ištarti raktinius žodžius, todėl šį žaidimą gali žaisti ir vaikai, ir suaugusieji, net 8 draugų kompanija.

• Ar žaidėjai siekia tik varžytis, ar nori ir lavinti bendradarbiavimą? Vakarėliams ar tiesiog smagiam laisvalaikiui skirti žaidimai paprastai turi mažiau elementų, o jų taisyklės – paprastos.Tereikia pasiekti tikslą arba nurungti kitus žaidėjus.Visgi yra ir tokių žaidimų, kurie įtraukia kaip serialas ar puiki knyga, tad kaskart laukiama vis naujo papildymo. Tokia laikoma „Dixit“ žaidimų serija. Naujausias šios šeimos narys – „Stella: Dixit Universe“. Jis skatina tyrinėti, ugdo vaizduotę ir sukelia įdomias diskusijas tarp žaidėjų. Be to, ugdo gebėjimą pažvelgti į situaciją kitų žaidėjų akimis. Kuo dažniau šis žaidimas žaidžiamas, tuo labiau įtraukia, mat skatina ieškoti naujų paslėptų prasmių ir asociacijų. O štai norintiems dar paprastesnių taisyklių ir trumpiau žaisti, bet intensyviau įsitraukti gali būti rekomenduojamas „Cross Clues“ žaidimas. Tai bendradarbiavimo žaidimas, skatinantis geriau suprasti vienam kitą. Paprastas žaidimo principas – įžvelgti sąsają tarp dviejų žodžių ir nurodyti ją kitiems, skatina sveiką azartą kartu su komanda atspėti kuo daugiau užuominų per ribotą laiką. Žaisti galima ir dviese, ir net šešių žmonių kompanijoje. Kaskart žaidžiant sudėliojami vis nauji žodžių deriniai, nes kombinacijų gali būti tūkstančiai, tad žaidimas greitai nepabos.

Nepaneigiama stalo žaidimų nauda

Kiekvienas stalo žaidimas sukurtas taip, kad suteiktų žaidėjams unikalių patirčių. Tačiau visada suveikia vienas pagrindinis principas – pozityvus azartas. Būtent jis skatina aktyvų įsitraukimą. O įsitraukimas visada siejamas su emociniu atsaku ir net fizinėmis reakcijomis. Reguliariai žaidžiami stalo žaidimai lavina pažintines funkcijas ir daro teigiamą įtaką sveikatai. Tai dar prieš dešimtmetį nustatė amerikiečių mokslininkai, kurie mėgino ištirti, kaip žaidimų forma galima padėti vaikams įsisavinti naują informaciją ir pagerinti jų mokymosi procesą. Įdomu tai, kad reguliarus įvairių stalo žaidimų naudojimas iš tiesų padeda be destrukcijos ir agresijos išreikšti kūrybingumą. Sprendžiant užduotis ir varžantis atliekama vadinamoji proto mankšta – stimuliuojami už loginį mąstymą, kūrybiškumą bei reakcijas atsakingi smegenų centrai, net kuriamos naujos neuronų jungtys. Tai informacijos perdavimo kanalai smegenyse, kuriais nervinis impulsas keliauja iš vienos smegenų srities į kitą. Kuo greičiau informacija perduodama, tuo efektyviau žmogus priima naują informaciją ir daro sprendimus. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad patys paprasčiausi „ridenk ir eik“ stalo žaidimai vaikams padeda lavinti skaičiavimo gebėjimus, gerina smulkiąją motoriką. Kiek sudėtingesni žaidimai daro ženklią įtaką sklandžiai kalbai ir loginiam mąstymui. Taip pat lavėja bendravimo įgūdžiai, dėmesingumas.

Kodėl verta žaisti ir suaugusiesiems?

Visgi žaidimas – tai procesas, kuris reikalingas ne tik vaikams. Proto treniruotė suaugusiesiems dažnai net reikalingesnė nei mokyklinukams. Nuolatinis galvosūkių sprendimas sietinas su Alzheimerio ir kitų neurologinių ligų profilaktika. Suaugusių žmonių gyvenimui būdinga rutina ir pasikartojantys kasdieniai veiksmai leidžia smegenims tausoti energiją. Ir tai kartais labai naudinga. Visgi norint smegenis išjudinti tenka imtis specialių užduočių, konkrečiai to, ko paprastai nedaroma. O stalo žaidimai tampa puikia priemone gauti taip reikalingų naujų patirčių. Beje, stalo žaidimai iš tiesų mažina lėtinį stresą, mat proceso metu juokiamasi, bendraujama, organizmas išskiria laimės hormonų endorfinų. Net ir suaugusieji žaisdami stalo žaidimus gali lavinti empatiją. Mat varžantis arba bendradarbiaujant tenka mokytis perprasti kitų žaidėjų reakcijas, emocijas ir jų raišką. Stalo žaidimai taip pat itin vertinami dėl strateginio mąstymo ugdymo. Pavyzdžiui, žaidžiant tokius žaidimus kaip „Kingdomino Origins“ žaidėjai korteles vieną prie kitos jungia domino principu ir stengiasi sukurti kuo didesnius vienodų žemių plotus, už kuriuos žaidimo pabaigoje gauna taškų. Todėl tenka ne tik greitai reaguoti, stebėti, ką veikia kiti žaidėjai, tačiau ir numatyti kelis galimus ėjimus į priekį. Stalo žaidimai – puiki alternatyva laiko leidimui prie išmaniųjų įrenginių ekranų ir būdas išvengti įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus. Taip pat suteikia galimybę bendrauti gyvai ir sustiprinti ryšį tarp žaidėjų. O tai vis labiau vertinama šiuolaikiniame technologijų pasaulyje. Galbūt todėl vien JAV per pastaruosius dvejus metus stalo žaidimų pardavimai ūgtelėjo net trečdaliu. Stalo žaidimai sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Žaisti susiburia ne tik šeimos, bet ir bendraminčių komandos.
 
Šiuos ir dar daugiau stalo žaidimų įsigyti galima „HOBBYSHOP“ fizinėse parduotuvėse ir internetu www.hobbyshop.lt