Meilei kalba, rasė ar odos spalva nesvarbi. Žmonės tampa vis kosmopolitiškesni, todėl nieko nuostabaus, kad daugėja šeimų, kurias sudaro skirtingų tautybių, rasių ir tikėjimo atstovai. Auginti vaiką, kuris mylėtų ir suprastų abi kultūras, gali būti nemenkas iššūkis. Didžiausią kultūrinę įtaką vaikui daro tas šeimos narys, su kuriuo jis praleidžia daugiausiai laiko. Taip pat vaikui gali daryti didesnę įtaką tas šeimos narys, kuris yra atkaklesnis ir labiau suinteresuotas dalytis kultūrinėmis žiniomis ir patirtimis.

 

santykiai

8 patarimai mišrioms šeimoms, turinčioms vaikų:

 
  • Leisti vaikui kalbėti apie odos spalvą. Akivaizdu: ūgtelėjęs vaikas pastebės, kad jo odos spalva skiriasi nuo kitų. Normalu, jei vaikas klausinėja apie tai, kodėl atrodo kitaip. Gali būti, kad mama yra vienos odos spalvos, tėvas – kitos, o vaikas – dar kitokios. Vaikas gali nesuprasti, kodėl skiriasi odos spalvos ir prašyti paaiškinimo. Tokie klausimai tėvų neturėtų žeisti, atsakyti reikėtų taip, kad pagal savo amžių vaikas galėtų suprasti, kodėl taip yra. Paprastai vaikai pradeda pastebėti skirtumus, sulaukę maždaug 3 metų. Kalbėti apie rasę, odos spalvą ir veido bruožus neturėtų būti tabu šeimoje.
 
  • Mokytis vaiką priimti savo išskirtinę išvaizdą. Dauguma vaikų mišriose šeimose paveldi šiek tiek bruožų iš tėvo ir šiek tiek bruožų iš motinos, todėl jų išvaizda gali būti labai unikali. Jų plaukai, akys, odos spalva, burnos forma gali būti kitokia. Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad viskas su jo išvaizda yra gerai, kad tai yra geriausia, ką galėjo duoti dvi unikalios kultūros.
 
  • Leisti vaikui pasirinkti savo kultūrinį identitetą. Visiškai normalu, kad augdamas vaikas vieną dieną gali pirmenybę skirti mamos, o kitą – tėčio kultūriniams identitetui. Tėvai turėtų leisti vaikui susipažinti su skirtingomis kultūromis ir pamatyti patiems, kuo jos skiriasi. Geriausia, ką tėvai gali padaryti, tai skatinti vaiką būti savimi ir elgtis taip, kad jis jaustųsi komfortiškai ir laimingas. Nepasiduokite savo ego ir nesileiskite į ginčus su partneriu, kuriam kultūriniam identitetui, auklėjant vaiką, reikėtų skirti pirmenybę. Jeigu vaikas domisi kito tėvo kultūra, reikėtų leisti jam su ja susipažinti, paaiškinti ir padėti ją geriau suprasti.
 
  • Padėti vaikui pasitikėti savimi ir būti laimingam, kad yra toks, koks yra. Vaikui, augančiam mišrioje šeimoje, gali reikėti daugiau tėvų palaikymo, kad imtų labiau pasitikėti savimi. Neretai nepažįstami žmonės prieina ir domisi apie tokio vaiko kilmę, tačiau jų klausimai gali būti šiurkštūs ir nekorektiški. Vaikas gali jaustis nepatogiai ir sumišęs. Paaiškinti, kodėl žmonės kartais užduoda nepatogius klausimus.
 
  • Kalbėti apie žymius žmones, kurie yra gimę mišriose šeimose. Jei yra galimybė, bendrauti su kitomis mišriomis šeimomis, turinčiomis vaikų. Mišriose šeimose yra užaugę Halle Berry, Barackas Obama, Tigeris Woodsas, Keanu Reevesas ir kt. Mokyti vaiką, kad turėti dviejų rasių bruožų, nesumenkina jo vertės ir nepadaro jo atstumtuoju. Mokyti vaiką laisvai elgtis tiek bendraujant su vienos, tiek su kitos rasės asmenimis.
 
  • Atidžiai rinktis mokyklą. Renkantis mokyklą rekomenduojama pabendrauti su mokyklos mokytojais, išsiaiškinti jų požiūrį į kitaip atrodančius vaikus. Pasidomėti, ar mokykla negarsėja patyčiomis.
 
  • Pasirinkti gyvenamąją vietą, kurioje bendruomenė yra tolerantiškiausia kitokioms šeimoms. Lietuvoje žmonės tolerantiškesni yra sostinėje. Kai kurios mišrios šeimos nusprendžia emigruoti iš Lietuvos ir įsikurti ten, kur daugiau panašių šeimų su vaikais.
 
  • Mokyti vaiką pasisakyti prieš rasizmą. Vaikas turėtų būti pasitikintis savimi, nebijoti sakyti savo nuomones bei pasisakyti prieš rasizmą. Drąsūs vaikai, nepriklausomai nuo odos spalvos, išsikovoja savo vietą po saulę, susiranda gerų draugų, yra mėgstami aplinkinių, o suaugę pasiekia puikių rezultatų.