Ilgą laiką žmonija tikėjo, kad kiekvienas kūdikis ateina į šį pasaulį su nevienodomis intelekto galimybėmis. Populiariai kalbant, vieniems Dievas davė daugiau proto, kitiems – mažiau. Geriausia, ką galima padaryti tai stengtis gyvenime išnaudoti visą potencialą. Tačiau šiuolaikinis mokslas teigia, kad IQ yra kintantis dalykas. Protinius gebėjimus galima padidinti ir tai daryti net gali būti smagu! Naujų dalykų mokymasis smegenyse sukuria naujus nervinių ląstelių (neuronų) takus ir suaktyvina smegenų veiklą. Smegenys pradeda veikti greičiau ir geriau.

 

"pomegis"

7 hobiai, kurie gali padaryti protingesniais ir kodėl:

 

  • Groti muzikos instrumentu. Muzikos atlikimas gerina kūrybingumą, analitinius, kalbos, matematikos, smulkiosios motorikos įgūdžius ir kt. Tačiau yra teigiančių, kad ir komandinis sportas turi tokius pačius privalumus. Vienintelis skirtumas nuo kitų veiklų yra tas, kad grojimas muzikos instrumentu stiprina didžiąją smegenų jungtį, kuri sujungia abu pusrutulius ir sukuria naujas jungtis. Sustiprinta didžiosios smegenų dalies veikla pagerina vykdomuosius įgūdžius, atmintį, problemų sprendimą ir kitas smegenų funkcijas, nepriklausomai nuo amžiaus.

 

  • Skaityti knygas. Nuotykių knygos, istoriniai romanai, dienraščiai – visa spauda teikia tokius pačius privalumus. Skaitymas sumažina stresą, padeda geriau galvoti apie save ir padidina visų trijų tipų intelektą: kristalizuotą, fluidinį ir emocinį. Tai padeda efektyviau spręsti problemas, susieti skirtingas žinias ir jas naudoti kasdieniame gyvenime, atpažinti struktūras, suprasti procesus, interpretuoti ir atsakyti į kitų žmonių jausmus. Darbe tai padeda geriau suprasti, kaip viskas vyksta ir pagerina vadybinius įgūdžius.

 

  • Reguliariai sportuoti. Nenuolatinė fizinė veikla trokštamų rezultatų neduos. Reguliari mankšta kiekvieną dieną yra naudingiau nei itin sunkios, bet retos treniruotės. Reguliariai sportuojant organizmo ląstelėse gaminamas baltymas BDNF. Tai genas, stiprinantis atmintį, mokymąsi, dėmesio koncentraciją ir supratimą, siejamas su proto aštrumu. Kai kurie mokslininkai spėlioja, kad per ilgas sėdėjimas turi priešingą poveikį ir mažina smegenų pajėgumą, dėlto mažėja darbo našumas.

 

  • Mokytis naujos kalbos. Daugelis žino, kad atmintį stiprina galvosūkių sprendimas, tačiau dar veiksmingiau – naujos kalbos mokymasis. Tyrimai parodė, kad dvikalbiai asmenys geriau sprendžia galvosūkius negu tie, kurie kalba tik viena, gimtąja kalba. Sėkmingas mokymasis naujų kalbų padeda smegenims geriau atlikti bet kokias protines užduotis, įskaitant vykdomuosius įgūdžius (planavimą ir problemų sprendimą). Bent dvejų kalbų mokėjimas pagerina aplinkos suvokimą ir procesus. Be to, naujų kalbų mokėjimas gali padėti gauti geresnį darbą ir sparčiau kopti karjeros laiptais.

 

  • Nuosekliai mokytis. Daugelis protingų mokinių ir studentų geba sutalpinti į smegenis gausybę informacijos prieš egzaminus ir svarbius atsiskaitymus. Tačiau greitai išmokti dalykai atmintyje ilgam neišsilaiko. Norint, kad mokymasis iš tikrųjų būtų prasmingas, naują informaciją reikia daug kartų kartoti. Nuoseklus mokymasis padaro žmones protingesniais. Nuolatos kartojami žodžiai ir gramatikos taisyklės pagerina užsienio kalbos mokėjimo įgūdžius. Darbe galima žymėtis reikalingą informaciją (pastabos iš knygų, pastebėjimai per svarbias derybas ir visa kita, kas patraukia dėmesį), kurią norėtųsi išmokti ir dažnai ją peržiūrėti.

 

  • Mankštinti smegenis. Sudoku, galvosūkiai, dėlionės, mįslės, stalo ir vaizdo žaidimai, kortos ir kita panaši veikla didina neuroplastiškumą. Tai apima daugybę nervinių ląstelių takų ir sinapsių pokyčių ir padeda smegenims persitvarkyti. Kai nervinės ląstelės reaguoja naujais būdais, didėja neuroplastiškumas, kuris leidžia matyti daiktus iš skirtingų požiūrio taškų, padeda suprasti elgesio ir jausmų priežastis ir poveikį. Žmonės pradeda suprasti naujus modelius ir pagerėja jų pažintinė funkcija. Atsižvelgiant į tai, kad neuroplastiškumas susijęs su kai kuriais neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, tinitu (užimu ausyse), jis gali padėti apsaugoti nuo tam tikrų organizmo patologijų. Pavyzdžiui, žmonės su dideliu neuroplastiškumu turi didesnį polinkį į nerimo sutrikimus ir depresiją, todėl greičiau mokosi ir daugiau įsimena.

 

  • Medituoti. 1992 metais Dalai Lama pakvietė amerikiečių mokslininką Richardą Davidsoną tirti smegenų bangas per meditaciją, siekiant sužinoti, kokios specifinės bangos susidaro. Kai Dalai Lama ir kiti vienuoliai medituodavo, sutelkę dėmesį į gailestingumą, smegenų bangos parodė, kad jie yra gilioje užuojautos stadijoje mintyse. Tyrimas 2004 metais buvo išspausdintas JAV Nacionalinės mokslų akademijos protokoluose („Proceedings of the National Academy of Sciences“), vėliau „The Wall Street Journal“ verslo laikraštyje. Po to meditacija susidomėjo daugiau ambicingų žmonių, nes juos suviliojo idėja keisti savo smegenų bangas taip, kaip jie nori. Tai reiškia, kad meditacija gali būti naudinga prieš svarbias derybas, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi, prašant pakelti atlyginimą arba padidinti pardavimus telefonu.