Ar žinojote, kad balandžio 20 dieną pasaulyje minima kovos su triukšmu diena? Daugybė darbuotojų didžiąją darbo dieną yra veikiami per didelio triukšmo. Triukšmas neigiamai veikia sveikatą: gali pradėti skaudėti galva, pakilti kraujo spaudimas, atsirasti regėjimo ir klausos problemų, nervinis išsekimas. Triukšmas, kuris yra didesnis nei 80 decibelų, ilgą laiką gali sukelti apkurtimą. Labiausiai rizikuoja tie, kurie dirba triukšmingose sąlygose: statybininkai, vairuotojai, maisto pramonės, žemės ūkio ir tekstilės srities darbuotojai.

 

5 įdomūs faktai apie triukšmą:

 

"triukšmas"

1 faktas. Triukšmą galima apibūdinti kaip nepageidaujamus aplinkos garsus. Kalbant techniškai, tokio dalyko kaip triukšmas nėra. Triukšmas yra suvokiamas kaip nepageidaujami garsai. Tai labai subjektyvus reiškinys, kuris gali skirtingai paveikti kiekvieną individą, bendruomenę ar verslą visame pasaulyje. Garsas apibūdinamas kaip bet kokie slėgio pokyčiai ore, vandenyje ar kitoje terpėje, kurioje ausis gali girdėti. Darbo taisyklės apibrėžia, koks yra saugus triukšmo lygis.

 

2 faktas. 80 decibelų yra riba, kai triukšmas tampa žalingas sveikatai, ypač jei jis trunka ilgą laiką. Triukšmui skiriama tiek daug dėmesio, nes jis gali daryti ilgalaikę žalą sveikatai: gali sutrikti klausa ir net gresia visiškas apkurtimas bei tinitas (ūžimas ausyse). Triukšmas kelia stresą. O stresas priveda prie kitų sveikatos sutrikimų. Triukšmas tampa pavojingas klausai, kai 80 decibelų triukšmas trunka 8 valandas ar ilgiau. Tai toks triukšmas, kurį sukelia namuose naudojamas dulkių siurblys. Kuo daugiau decibelų, tuo trumpiau galima išbūti, kad nebūtų padaryta žala sveikatai. Štai keletas pavyzdžių, kaip decibelų kiekis priklauso nuo trukmės triukšmingoje aplinkoje:

 
  • 85 dB – 8 val.;
  • 88 dB – 4 val.;
  • 91 dB – 2 val.;
  • 94 dB – 1 val.;
  • 97 dB – 30 min;
  • 100 dB – 15 min;
  • 103 dB – 7,5 min;
  • 106 dB – 3,75 min;
  • 109 dB – 1,875 min;
  • 112 dB – 56 s;
  • 115 dB – 28 s.
 

Kiekvieną kartą padidėjus 3 dB triukšmo lygis padvigubėja. Taip yra dėlto, kad decibelai matuojami logaritminėje skalėje. Todėl kas kartą pridėjus 3 dB reikia per pusę sutrumpinti buvimo triukšme laiką.

 

3 faktas. Vienas iš penkių Europos Sąjungos darbuotojų yra veikiami triukšmo. Tai toks skaičius žmonių, kurie turi pakelti balsą, kad juos galėtų išgirsti kiti. Tai rodo, kad triukšmas darbo aplinkoje yra per didelis. Didelis triukšmas darbo vietoje – problema, į kurią būtina atkreipti dėmesį ir ją spręsti. Darbo vietoje reikėtų matuoti triukšmo lygį ir įvertinti riziką. Jeigu triukšmas per didelis galima imtis priemonių: sutrumpinti laiką, kurį praleidžia darbuotojai triukšmingoje aplinkoje, pakeisti pamainas, kad žmonės dirbtų tada, kai nėra triukšmo, įsigyti triukšmą sulaikančios įrangos arba tyliau veikiančias mašinas ir kitą įrangą, izoliuoti patalpas nuo triukšmo. Jeigu triukšmas vis tiek yra labai didelis, darbuotojai turėtų nešioti garsą sulaikančias ausines.

 

4 faktas. 76 % žmonių D. Britanijoje yra kasdien yra veikiami didesnio ar mažesnio triukšmo. Ko gero, panašus skaičius būtų ir Lietuvoje. Triukšmą sukelia statybų aikštelės, oro uostai, vėjo jėgainės, bet kokia pramonės veikla. Namuose pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra triukšmingi kaimynai, lojantys šunys ar net populiarūs karaokė vakarai.

 

5 faktas. Triukšmingiausias darbas yra… tų, kurie tiesiogiai dirba su reaktyvinių lėktuvų varikliais. Kai kyla ar leidžiasi toks lėktuvas jis sukelia net 140 dB triukšmą. Su dideliu triukšmu susiduria visi oro uostų darbuotojai, taip pat tie, kurie gyvena netoli jų. Su maksimaliu 140 dB triukšmu jie susiduria kiekvieną dieną. Blogiausia, kad nieko per daug negalima padaryti, kad triukšmas sumažėtų. Pačiose triukšmingiausiose vietose žmonės dirba, užsidėję garsą sulaikančią įranga ir bendrauja rankų gestais.