Toltekai – indėnų tauta, kurios pavadinimas reiškia žinių vyrą arba moterį. Daugybės metų patirtis lėmė, kad toltekų išmintis neprarado aktualumo iki šiandien. Teigiama, kad ji padeda augti asmenybei, geriau suprasti save ir pasaulį, išmokti spręsti kiekvieną dieną kylančias problemas.

 

toltekų skulptūros Tuloje

Mokslininkai tirdami senovinį regioną Amerikos žemyne toltekų pavadinimą naudojo kalbėdami apie gyventojus dabartinės centrinės Meksikos teritorijoje prieš K. Kolumbą arba jų mitinius protėvius, minimus actekų pasakojimuose. Iki šiol nėra žinoma, ar toltekai iš tiesų egzistavo kaip etninė Mezoamerikos grupė ar tai tik indėnų mitas. Manantys, kad toltekai buvo realiai egzistavusi rasė ar tauta, jų gyvenimą sieja su mitiniu Tolano miestu.

 

Spėjama, kad toltekų imperija gyvavo kažkur X – XII amžiuje prieš Kristų. Ilgą laiką manyta, kad toltekai įkūrė milžinišką piramidžių kompleksą Teotihuakane.

 

Nahua genties žmonės toltekus vadino menininkais, amatininkais, išminčiais. Tai meno, kultūros, civilizacijos, miestų kūrėjai. Toltekai tarsi paslapčių šydu apgaubė vietinių gyventojų sąmonę. Toltekų vadai buvo gretinami su dievais. Vėlesnės kultūros juos gerbė, laikė neprilygstamais, kopijavo jų legendas, meną, religiją, pastatus. Teigiama, kad daugelis majų, actekų valdovų buvo kilę iš toltekų.

 

Kaip ir kitos centrinės Amerikos gentys, toltekai mėgo žaidimus su kamuoliu, kuriems pasibaigus pralaimėjusią komandą paaukodavo. Jie buvo visos tolesnės indėnų architektūros pradininkai. Jie ant sienų vaizduodavo gyvates ir kaukoles, raudonąjį jaguarą „Chacmool”, Atlantų statulas, vyrų figūras, išraižytas ant didžiulių kolonų.

 

Toltekų imperijoje buvo garbinamos du svarbiausi dievai. Pirmasis – tai Kecalkoatlis arba „Plunksnuotoji gyvatė“, mokslo, kultūros, filosofijos, vaisingumo, šventumo, aukštos kilmės dievas. Antrasis, jo priešprieša – Teskatlipoka arba „Rūkstantis veidrodis“, pagarsėjęs dėl karingos prigimties ir tironiškumo.

 

Didysis toltekų vadas ir Kecalkoatlio žynys buvo Topiltzinas Ce Acatilas, įkūręs imperiją ir vadovavęs statant toltekų sostinę Tulą. Legenda byloja, kad Teskatlipoka pasekėjai išvežė Topiltziną ir jo šalininkus iš miesto apie 1000 m. pr. Kr. Jie pabėgo į pietus, kur nugalėjo majus ir užėmė Čičen Icos miestą. Tačiau po daugelio metų valdovas panoro grįžti į Tulą ir atkeršyti. Šia legenda actekai tikėjo iki tol, kol atvyko ispanų užkariautojai. Juos indėnai palaikė sugrįžusiais Topiltzino pasiuntiniais ir labai jų bijojo.

 

Senovės toltekai žinojo, kad tai, kaip suvokiama realybė, priklauso nuo požiūrio. Daugelis negalvoja, kokia žmogaus prasmė ir vieta protingoje, begalinėje, gyvybingoje visatoje. Toltekų išmintis padeda rasti atsakymą į klausimą „Kas aš esu?“. Tada pradedama suprasti, kokie riboti žmonės iki šiol buvo ir kiek mažai potencialios energijos išnaudoja. Norint pasiekti savo pilną potencialą, reikia peržengti tradicinį mąstymą ir pradėti naudotis valios jėga. Ne protui, o sielai turėtų būtų teikiama pirmenybė, norint suprasti visatos slėpinius. Reikia išmokti sąmoningai gyventi laisvai. Pasirinkus tokį gyvenimo būdą, reikia rasti gerą gyvenimo mokytoją, kuris padės eiti keliu į vidinę laisvę.

 

Donas Miguelis Ruizas bestseleryje „Keturios toltekų išmintys“ (angl. „The Four Agreements: A Practical Guide to Personal Freedom“) rašo, kaip pakeisti savo gyvenimą, atrasti asmeninę laisvę, meilę ir laimę. Tai nėra sudėtingos taisyklės, tačiau išmokti gyventi pagal jas reikia nemažai pastangų. 4 toltekų išmintys:

 

  • Nenusidėti žodžiais. Kalbėti sąžiningai. Sakyti tik tai, ką iš tikrųjų turima galvoje. Žodžiais neniekinti savęs ir neapkalbėti kitų. Žodžio galią naudoti tiesai ir meilei skleisti.

 

  • Nepriimti nieko asmeniškai. Labai dažnai žmonės klysta manydami, kad kažkas elgiasi taip, kad pakenktų kitam. Tai, ką daro kiti yra jų realybė, jų sapnas. Reikia išmokti būti atspariems kitų veiksmams ir nuomonėms, tada nekils nereikalingų kančių.

 

  • Nedaryti prielaidų. Rasti drąsos paklausti savęs: „Ko iš tikrųjų aš noriu?“. Bendrauti su kitais aiškiai, vengti nesusipratimų, liūdesio, dramos. Nuoširdžiai laikantis vien šio patarimo, galima pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę.

 

  • Visada padaryti viską, kas įmanoma. Supratimas apie tai, kas yra geriausia, bėgant laikui, keičiasi. Sveikam žmogui geriausia yra viena, o ligoniui – visai kita. Bet kokiomis aplinkybėmis tiesiog stengtis daryti viską, kas įmanoma. Tada nekamuos tokie neigiami jausmai kaip savęs teisimas, maža savigarba ir apgailestavimas.

 

Ar M. Ruizo surinkta toltekų išmintis iš tiesų yra autentiška? Skeptikų tuo abejojančių yra nemažai. Tačiau tai nereiškia, kad šie patarimai yra mažiau vertingi. Jiems pritaria ir šių laikų psichologija. Atsakymą pateikia pats autorius knygoje „Penktoji išmintis“ (angl. „The Fifth Agreement: A Practical Guide to Self-Mastery“): „Būk skeptiškas, bet išmok klausytis“.