Tik tak – paklusti biologiniam laikrodžiui

Laiko samprata žmones keri jau šimtus metų. Nuo senovinių saulės laikrodžių iki šiuolaikinių atominių – susižavėjimas laiko matavimu lėmė didelę mokslo ir technologinę pažangą. O ar žinojote, kad laikrodį kiekvienas nešiojamės ir savyje? Nematomą, bet visuomet jaučiamą. Jis vadinamas biologiniu laikrodžiu arba cirkadiniu ritmu, bioritmais.

Kontroliuoja kūną ir protą

Bioritmai – biologinis mūsų organizmo laikrodis, turintis 24 valandų cikliškumą. Jo veikimas susijęs su sudėtingais molekuliniais ryšiais, centrine nervų sistema, hormonais, specifiniais baltymais ir kt. Nors biologinį ritmą labiausiai reguliuoja endogeniniai veiksniai, įtakos turi ir kai kurie išoriniai, daugiausia – šviesa ir tamsa. Akių tinklainėje esantys fotoreceptoriai aptinka šviesos intensyvumo pokyčius ir perduoda šią informaciją centrinei nervų sistemai, taip biologinis laikrodis gali sinchronizuotis su 24 valandų dienos ir nakties ciklu. Šis procesas užtikrina, kad vidiniai ritmai išliktų suderinti su išorine aplinka. Be šviesos, cirkadiniams ritmams daug įtakos turi aplinkos temperatūra, socialinė sąveika, mitybos įpročiai.

Biologinis laikrodis veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, protinį pajėgumą. Jis reguliuoja įvairius fiziologinius procesus, sureguliuodamas miego ir pabudimo ciklus, medžiagų apykaitą, net nuotaiką.

Fiziologinis poveikis

Organų aktyvumas skirtingu paros laiku skiriasi. Žinodami, kada kas aktyviausiai veikia, galėsite efektyviai kurti dienotvarkę, sėkmingai stiprinti sveikatą ar išvengti tykančių pavojų.

5–7 val. suaktyvėja storosios žarnos veikla. Jeigu kamuoja vidurių užkietėjimas, palankus metas ją pravalyti. Galima išgerti stiklinę drungno vandens arba sukrimsti keletą džiovintų vaisių.

7–9 val. Aktyviai veikia skrandis. Tinkamiausias metas pasistiprinti dienai.

9–11 val. Stipriau veikia kasa ir blužnis. Netinkamas metas gausiam maistui, saldėsiams ir kavai. Organizmas aktyviai kovoja su infekcijomis, nes blužnis pagamina daugiausia leukocitų. Jai galite padėti išgerdami šaukštelį stipraus dilgėlių antpilo, ant kairės pilvo pusės uždėdami šilto vandens pūslę.

11–13 val. Širdies aktyvumo pikas. Nederėtų persivalgyti, persistengti su fiziniu darbu, verčiau skirti laiko poilsiui.

13–15 val. Aktyviau veikia plonoji žarna. Svarbu jai leisti atlikti savo darbą ir saugotis streso, skirti laiko poilsiui, ypač jeigu lauke karšta.

15–17 val. Intensyviau veikia šlapimo pūslė, todėl gali padažnėti vizitai į tualetą. Norint dar labiau paspartinti organizmo apsivalymą, galima išgerti diuretiškai veikiančių arbatų: asiūklių, kiaulpienių, mėlynių lapų, petražolių ir kt.

17–19 val. Geriausiai dirba inkstai. Tinkamas metas detoksikacinėms procedūroms: gerti organizmą valančių arbatų, vartoti kuo daugiau skysčių.

19–21 val. Suintensyvėja kraujotaka. Geras metas aktyviai fizinei ir protinei veiklai.

21–23 val. Padidėja bendras energijos lygis. Šiuo metu kūne turėtumėte jausti šilumą, jeigu yra priešingai, kažkas negerai su sveikata. Jauni žmonės jaučia jėgų antplūdį, vyresni labiau nusiteikę ilsėtis. Svarbiausia – įsiklausyti į vidinius poreikius.

23–1 val. Intensyviausiai veikia tulžies pūslė. Jeigu vis dar nemiegate, jokiu būdu nevalia valgyti riebaus maisto. Turintys tulžies pūslės problemų gali gurkšnoti jos veiklą skatinančias arbatas: kraujažolių, pelyno, kiaulpienių ir kt.

1–3 val. Suaktyvėja kepenų veikla. Jos geriausiai atsigauna naktį, todėl svarbu šį laiką skirti poilsiui ir netrikdyti natūralių procesų. Jeigu turite kepenų problemų, jų zoną pašildykite šilto vandens pūsle. Jeigu pramogaujate, nevalia vartoti alkoholio, mat jis šiuo metu daro ypatingą žalą.

3–5 val. Suintensyvėja plaučių veikla. Jie stengiasi apsivalyti, todėl esant problemoms gali kamuoti intensyvesnis kosulys. Tokiu metu nevalia rūkyti. Jeigu naktį šiomis valandomis dažnai prabundate, galbūt plaučiai negaluoja.

Protinių gebėjimų skalė

Kintant paros laikui keičiasi ne tik fiziologinė, bet ir mentalinė savijauta bei pajėgumas.

7–9 val. itin aktyviai veikia dešinysis smegenų pusrutulis, todėl ypač geras metas kūrybinei veiklai.

9–10 val. Kūrybingumas dar neapleido, bet kartu paaštrėja loginis mąstymas, dėmesingumas, greitėja reakcija, gerėja trumpalaikė atmintis.

10–12 val. Palankiausias laikas protiniam darbui. Informacija suvokiama ir įsisavinama labai greitai, nesunkiai įžvelgiami ryšiai tarp skirtingų dalykų. Puikus metas užsiimti analitinio ir kritiško mąstymo reikalaujančia veikla.

12–15 val. Pamažu apima protinis nuovargis, mieguistumas. Šį laiką verčiau skirti pietums.

15–17 val. Papietavus padaugėja energijos, smegenų veikla vėl suintensyvėja. Tinkamas metas mokytis, spręsti keblias problemas.

17–18 val. Mažėja dėmesingumas, nerekomenduojama užsiimti didelio atidumo reikalaujančia protine veikla.

18–21 val. Lėtėja reakcija, gebėjimas pasitelkti logiką. Netinkamas metas mokytis ar protiškai dirbti. Laikas atsipalaiduoti.

21–7 val. Organizmas dirba poilsio režimu, todėl protinė veikla šiuo metu prilygtų savęs prievartavimui.

Simptomų paūmėjimas

Skirtingu paros laiku organizmas skirtingai reaguoja į dirgiklius, nuo to priklauso ligų simptomų intensyvumas.

Alerginis rinitas stipriausiai pasireiškia per pirmas dvi valandas pabudus.

Anginos sukeltas gerklės skausmas, apsunkęs rijimas ir karščiavimas labiausiai kamuoja praėjus 4–6 val. po pabudimo.

Astmos priepuoliai linkę užklupti iki prabudimo likus kelioms valandoms. Tikimybė, kad ši liga primins apie save ankstyvą rytą, apie 100 kartų didesnė negu dieną.

Epilepsijos priepuoliai dažniausiai užklumpa dieną.

Hipertenzija savijautą labiausiai paveikia 11–15 val.

Sąnarių skausmai įprastai ramybės neduoda popietėmis ir vakarais.

Širdies ligos intensyviausiai reiškiasi naktį arba paryčiais. Nuo 6 val. iki pietų infarkto rizika yra 49 % didesnė nei bet kuriuo kitu paros metu.

Šlapimo takų infekcijos sukeltas dažnas noras šlapintis bei skausmas labiausiai pasireiškia naktį ir ankstyvą rytą.

Geriausias laikas gydytis

Moksliniai tyrimai rodo, kad bioritmai turi įtakos net gydymo sėkmingumui. Ta pati medicininė procedūra, atlikta skirtingu laiku, gali skirtingai paveikti organizmą. Daugumą medicininių procedūrų geriausia atlikti iki pietų. Šis laikas ypač palankus įvairioms vakcinoms. Atlikus eksperimentą su gripo vakcina paaiškėjo, jog tų žmonių, kuriems ji suleista iki pietų, organizmuose susidarė kelis kartus daugiau antikūnų nei tų, kurie skiepyti vakare. Tiesa, tai galioja tik suaugusiesiems ir ūgtelėjusiems vaikams. Kūdikius kaip tik geriausia skiepyti po pietų. Pirma dienos pusė, nuo 9 iki 14 val. tinkamiausia operacijoms, mat mažiausia komplikacijų rizika. 15–17 val. operacijų geriau neplanuoti, nes rizika aukščiausia, išauga medikų klaidų skaičius. Šiomis valandomis verčiau vengti bet kokių medicininių procedūrų.

Įdomu