Valgymo sutrikimai nėra tik paauglių ir pramogų pasaulio atstovų problema. Amerikiečių statistika skelbia, kad kiekvieną valandą dėl su valgymo sutrikimais susijusių valgymo sutrikimų miršta žmogus. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį į įspėjančius požymius, valgymo sutrikimų galima išvengti.

 

valgymas

Genetinis polinkis į valgymo sutrikimus. Valgymo sutrikimai yra taip plačiai paplitę, todėl daugeliui tikriausiai įdomu, kodėl atsiranda iškreiptas požiūris į maistą ir veidrodžius. Trumpai tariant, tai priklauso nuo genetikos ir visuomenės įtakos. 2011 metų tyrimas patvirtino faktą, kad valgymo sutrikimai labai glaudžiai susiję su paveldimumu.

 

Dideli gyvenimo pasikeitimai gali išprovokuoti valgymo sutrikimus. Galima nė nežinoti, turint polinkį į anoreksiją ar persivalgymo priepuolius (ypač jeigu tėvai niekada nekalbėjo su vaikais apie savo asmeninę kovą su maistu), kol neįvyksta dideli pasikeitimai gyvenime ir staiga, lyg iš niekur, pasireiškia valgymo sutrikimai. Didesnėje rizikos grupėje atsiduria asmenys, turintys psichinės sveikatos problemų, vartojantys svaiginančias medžiagas, patiriantys stresą ir nerimą arba užsiimantys veikla, kur gera išvaizda labai svarbi. Gali atsirasti kaip atsakas į gyvenimo etapų pasikeitimus tokius kaip brendimas, įstojimas į universitetą arba mokyklos pakeitimas, vidurio amžius pokyčiai, santykių praradimai.

 

Ne tik anoreksija gali baigtis mirtimi. Žiniasklaidoje nevengiama kalbėti apie anoreksiją, tačiau yra keletas kūno dismorfijos (nesveikas savo kūno vertinimas) tipų, kurie gali atsiliepti kūnui ir sielai. Anoreksija apibūdinama kaip griežtas kalorijų ribojimas arba beveik nieko nevalgant, arba stengiantis kuo daugiau sportuoti, kad būtų sudeginamos visos per dieną suvartotos kalorijos ir dar daugiau. Bulimija – tai puldinėjimas nuo vieno kraštutinumo prie kito: iš pradžių persivalgoma, o paskui stengiamasi sukelti sau vėmimą arba viduriavimą. Sporto-oreksija – tai beatodairiškas siekis būti geros fizinės formos ir turėti idealią figūrą. Ortoreksija – tai liguistas noras valgyti tik sveiką maistą. Emocinis valgymas, kai valgant pamirštama save kontroliuoti. Visi šie valgymo sutrikimai gali būti pavojingi sveikatai ir, laiku nesiimant jokių veiksmų, net mirtini.

 

11 požymių, išduodančių valgymo sutrikimus:

 
  • Nuolatinis galvojimas apie maistą. Kuo daugiau laiko skiriama galvojimui apie maistą, kaip jį valgysite ir kaip paruošite, ir ką reikėtų daryti, kad pakeistumėte savo netinkamus mitybos įpročius, tuo didesnė tikimybė, kad tai yra požymis, įspėjantis apie valgymo sutrikimą.
 
  • Jei sekasi laikytis dietos, didėja pasitikėjimas savimi. 90 % kenčiančių nuo valgymo sutrikimų asmenų teigia, kad valgymo sutrikimų pradžia buvo tada, kai jie išbandė naują dietą ir pastebėjo rezultatus. Atrodo, kad negali būti nieko žalingo pradėti valgyti sveikiau ir numesti nereikalingus kilogramus, tačiau svorio metimas sukelia didesnį psichologinį, o ne fiziologinį pasitenkinimą ir padeda labiau pasitikėti. Norėdami ir vėl patirti tą jausmą žmonės pradeda nuolat laikytis dietos ir patenka tarsi į užburtą ratą.
 
  • Vengimas spręsti dideles problemas. Neseniai mirus artimam žmogui, patekus į automobilio katastrofą arba patyrus skyrybas, gali kilti noras viską užmiršti, užuot sprendus problemas. Tačiau skausmo, nerimas, traumuojančios patirtys ir stresas, net ir kruopščiai slepiami, randa kaip priminti apie save. Net jei žmogus apie tai nekalba, jis gali staiga pradėti kentėti nuo valgymo sutrikimų.
 
  • Skrupulingai išnagrinėjama kiekviena maisto etiketė. Jeigu prekybos centre valandų valandas analizuojate maisto produktų etiketes, tai ženklas, kad jūsų santykis su maistu tampa pavojingu apsėdimu.
 
  • Rinkdamiesi maistą, laikomasi labai kategoriškos, nelanksčios nuomonės. Jeigu kiekvieną kartą apsilankę restorane, prašote padavėjo paruošti patiekalus pagal savo pageidavimus ir tuo net stebinate savo draugus, turėtumėte susimąstyti, ar nesate sau per griežti. Reikėtų nepamiršti, kad maistu reikia ir mėgautis, ne tik valgyti tam, kad išgyventumėte ir turėtumėte svajonių kūną.
 
  • Nuolatinės mintys apie svorį. Labiau negu kūno svoris turėtų neraminti cholesterolio lygis ir širdies ritmo sutrikimai. Jeigu sveriatės labai dažnai, jau reikėtų sunerimti.
 
  • Laisvinamųjų vaistų vartojimas, siekiant sumažinti kūno svorį. Laivinamieji vaistai skirti žmonėms, kurie turi tam tikrų virškinimo sutrikimų, tačiau jie neskirti kovai su antsvoriu. Žmonės, norintys desperatiškai numesti svorio, neretai ima piktnaudžiauti laisvinamaisiais vaistais, detoksikuojančiais gėrimais, diuretikais, dietinėmis piliulėmis.
 
  • Valgymas net tada, kai jaučiamas sotumo jausmas. Nėra nieko blogo kartais paskanauti mėgstamo, nors nelabai sveiko maisto. Tačiau jeigu nuolat planuojama, kaip valgysite tol, kol pilvas atrodys, kad tuoj sprogs, tai jau ženklas apie valgymo sutrikimus.
 
  • Savęs kritikavimas ir smerkimas, praleidus kasdieninę treniruotę. Jeigu pradedate save smerkti, jei praleisite bent vieną treniruokite, susimąstykite, ar neprarandate sveiko proto. Gydytojai rekomenduoja sportuoti 3 – 4 kartus per savaitę, tačiau reikėtų nepamiršti, kad aktyvi fizinė veikla turi kelti motyvaciją, o ne žlugdyti. Kartais geriau dieną pailsėti, kad kitą dieną būtų dar daugiau noro grįžti į sporto salę.
 
  • Socialiniuose tinkluose sekimas naujienų su grotažymėmis #thinspiration.Socialiniai tinklaigali turėti neigiamą įtaką savęs suvokimui, galima pradėti siekti tobulo kūno, kaip modelių ir aktorių nuotraukose, neatsižvelgiant į savo sveikatą ir fizines ypatumus.
 
  • Gėdijimasis savo kūno. Niekada to nereikėtų daryti. Pastebėjus, kad tai vyksta, pasistenkite iš naujo įvertinti savo elgesį ir požiūrį į kūną.