Trumparegystė šiais laikais tapo kone epidemija. Vis daugiau žmonių, ypač jaunų, yra priversti nosį pabalnoti akiniais arba išbandyti kontaktinius lęšius, kartais netgi intervencines korekcijos procedūras. Kokie ženklai rodo, kad rega silpsta ir metas ja labiau pasirūpinti?

 

rega

Susiliejęs arba dvigubas vaizdas

 

Tai – bene akivaizdžiausias prastėjančios regos požymis, dėl kurio žmonės dažniausiai kreipiasi į akių gydytoją ir prašo parinkti tinkamus akinius ar kitas korekcines priemones. Susiliejęs ar susidvejinęs vaizdas gali būti matomas tiek viena, tiek abiem akimis. Neryškus susijęs su trumparegyste (prastai matoma į tolį) arba toliaregyste (prastai matoma iš arti). Tiesa, jis gali atsirasti ir išsausėjus akims, todėl pirmiausia reikėtų pamirksėti, įsilašinti lašų. Jeigu vaizdas išlieka susiliejęs, reikėtų apsilankyti pas akių gydytoją. Susidvejinęs vaizdas gali įspėti apie astigmatizmą, kataraktą ar ragenos deformaciją.

 

Nuolatinis mirkčiojimas

 

Jeigu pastebite, kad vis dažniau primerkiate akis ir įtemptai žiūrite, kai mėginate ką nors įžiūrėti, veikiausiai silpsta regėjimas. Prisimerkus mažėja šviesos spindulių išsikraipymas, todėl vaizdas tampa ryškesnis. Reguliariai mirkčiojantiems ir akinių nenešiojantiems žmonėms prie akių gali atsirasti mažų raukšlelių. Kartu gali varginti galvos skausmas, nes nuolat žiūrint prisimerkus įsitempia ir pervargsta akių raumenys.

 

Prastas matymas tamsoje

 

Natūralu, kad tamsoje matoma prasčiau nei šviesoje, tačiau reikėtų sunerimti, jeigu tamsa ypač apsunkina orientavimąsi aplinkoje arba joje matoma blogiau nei įprastai (kartais abiem, kartais tik viena akimi). Toks simptomas gali pasireikšti dėl kataraktos, tinklainės degeneracijos, vitamino A trūkumo. Dėl pastarojo gali vystytis vištakumas – liga, kai šviesoje matoma gerai, bet tamsoje – prastai. Taip nutinka, nes sutrinka fotoreceptorių (lazdelių) veikla arba stinga regėjimo pigmentų. Tamsoje prasčiau mato ir kai kurie lazerinę regos korekciją pasidarę žmonės.

 

Neįprasti šviesos atspindžiai

 

Jeigu žiūrint į šviesos šaltinį tamsoje, pavyzdžiui, automobilio lempas naktį, šviesa atrodo išskydusi ir suformuoja savotiškus ratilus, gali būti, kad sergama trumparegyste, toliaregyste, katarakta, astigmatizmu arba presbiopija (senatvine tolregyste). Jeigu tokie ratilai aplink šviesos šaltinius matomi ir dieną, gali būti, kad vystosi glaukoma, yra padidėjęs akispūdis.

 

Tampa vis sunkiau skaityti

 

Jeigu skaitant ar bandant įžiūrėti ką nors smulkaus iš arti tenka tolyn atitraukti objektą, pavyzdžiui, knygą, kad vaizdas taptų ryškesnis, gali būti, kad vystosi presbiopija. Senatvinė toliaregystė – tai natūralus procesas, pastebimas sulaukus 40–45 m. Įžiūrėti objektus iš arti tampa sunkiau dėl natūraliai storėjančio ir lankstumą prarandančio akies lęšiuko. Nors šis procesas natūralus ir nepavojingas, vis dėlto svarbu apsilankyti pas akių gydytoją, kad atmestų kitas galimas prastėjančios regos priežastis ir skaitymui parinktų tinkamus akinius. Beje, kurį laiką dėl presbiopijos silpstančio regėjimo galima nepastebėti, tačiau gali kamuoti nuovargis atliekant detalaus matymo reikalaujančius darbus, tarkime, mezgant, siuvant (kartais po tokios veiklos gali skaudėti galvą).

 

Padidėjęs jautrumas šviesai

 

Kai kurių žmonių akys iš prigimties yra jautresnės šviesai. Jeigu akys tapo jautresnės nei įprastai, o ryškesnis šviesos srautas net kelia akių ir (arba) galvos skausmą, gali būti, kad vystosi katarakta. Tokiu atveju akies lęšio baltymai susilipdo į gumulėlius, todėl matomas drumzlėtas vaizdas. Kartu didėja ir jautrumas šviesai. Toks simptomas gali sietis ir su akių infekcija ar migrena.

 

Akių skausmas

 

Bet koks skausmas neturėtų būti ignoruojamas. Jeigu sopa akis, greičiausiai jos tiesiog pervargo. Jeigu simptomas kamuoja reguliariai ir nedingsta net gerai pailsėjus, gali būti, kad išsausėjo akys. Taip nutinka vis daugiau žmonių, ypač daug laiko praleidžiančių prie kompiuterio. Skausmą gali sukelti ir akių uždegimai, bet tokiu atveju akys parausta, vargina jų perštėjimas, ašarojimas. Akių nervo uždegimas – retesnė, bet irgi reali diagnozė. Šis nervas reguliuoja signalų perdavimą iš tinklainės į smegenis, todėl, kilus uždegimui, sutrinka ši funkcija ir vargina akių skausmas, prastesnė rega. Akių nervo uždegimu dažniausiai serga autoimuninių ligų turintys pacientai.

 

Pilkas šešėlis, taškas matymo lauke

 

Kartais akyse pastebėti plūduriuojantį taškelį ar nedidelę dėmelę yra nieko baisaus, tačiau jeigu tai matoma labai aiškiai, nuolat, plūduriuojančių objektų daugėja, dalį regos lauko dengia pilkas šešėlis, būtina kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją. Tokie simptomai gali būti susiję su tinklainės atšoka. Laiku nesprendžiant problemos viskas gali baigtis aklumu. Tinklainės atšoka gali atakuoti bet ką, bet dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 m. asmenims, dėl amžinių pokyčių stiklakūnyje, traumos, per didelio fizinio krūvio ar cukrinio diabeto.

 

Kaip išsaugoti aštrią regą?

 

Norint sumažinti riziką sirgti pavojingomis akių ligomis ir išsaugoti gerą regėjimą, svarbu paisyti šių patarimų:

 

  • Reguliariai lankytis pas akių gydytoją. Atsižvelgiant į amžių tai daryti patartina kasmet arba kartą per 2 m. Jeigu nėra galimybės apsilankyti pas šeimos gydytoją, regą galima patikrinti artimiausiame optikos salone – dauguma jų turi optometrijos specialistą. Paslauga greičiausiai kainuos, bet tai puiki išeitis tiems, kurie neturi laiko laukti eilėse.

 

  • Visavertiškai maitintis. Kad akių sveikata būtų gera, reikia jas aprūpinti visomis būtiniausiomis maisto medžiagomis. Aštriai regai ir akių ligų prevencijai itin svarbūs vitaminai A, B2, C, D, E, taip pat karotinoidai ir liuteinas, cinkas, selenas, omega-3 riebalų rūgštys.

 

  • Pailsinti akis. Jeigu dirbate prie kompiuterio, kas valandą reikėtų daryti bent 5 min. pertraukėlę. Jos metu naudinga pasivaikščioti ar tiesiog pažiūrėti pro langą. Taip pat galima pabūti užsimerkus.

 

  • Įsirengti optimalią darbo vietą. Svarbu, kad darbo aplinka būtų gerai apšviesta, ant stalo nekristų šešėlis. Reikšminga ir kompiuterio pozicija – ekranas turėtų būti pastatytas bent 40 cm nuo akių ir jų lygyje arba šiek tiek žemiau.

 

  • Daryti akių mankštą. Įrodyta, kad reguliariai (geriausiai kasdien) atliekama akių mankšta stiprina regą. Galima atlikti tokius pratimus:

 

    • 10 kartų greitai sumirksėti.
    • 10 kartų stipriai užsimerkti ir atsimerkti.
    • Bent 5 kartus keisti žiūrėjimo kryptį: aukštyn ir žemyn, į kairę ir į dešinę.
    • Bent 5 kartus akimis sukti ratus.
    • Prieš akis iškelti pirštą (maždaug 30 cm atstumu) ir 5 sek. į jį įdėmiai žiūrėti. Nukreipti žvilgsnį tolyn ir žiūrėti tiek pat laiko. Kartoti bent 5 kartus.

 

Specialistės komentaras

Violeta Budėnienė, „InMedica“, „Elite Medicale“ gydytoja oftalmologė

 

Net 75 % pasaulio suvokiame per regėjimą, likę 4 pojūčiai: klausa, uoslė, skonis bei lytėjimas suteikia tik 25 % informacijos. Taigi rūpintis rega ypač svarbu. Sulaukus 40 m. rekomenduojama profilaktiškai tikrinti regą kartą per metus, o jaunesniems užtenka tai daryti kartą per 2 m. Jeigu giminaičiai sirgo akies obuolio ligomis, profilaktiškai kasmet derėtų tikrintis jau nuo 25-erių. Deja, lietuviai nelinkę paisyti šių rekomendacijų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus, išgirdęs diagnozę, nustemba ir nusivylęs sako: „Jeigu būčiau žinojęs…“ Norint patikrinti regą, tereikia apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jeigu jis aptiks kokį nors sutrikimą, pacientą nusiųs pas oftalmologą pasikonsultuoti.

 

Rega prastėja tiek dėl biologinių, tiek dėl fizinių veiksnių. Pirmiems priklauso amžinė toliaregystė, akies lęšiuko ligos, glaukoma, akispūdžio pakitimai, regos nervo kraujotakos sutrikimai, pašalinis vaistų poveikis, kitos regą pažeidžiančios sisteminės ligos (insultas, cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimai ir kt.). Prie fizinių veiksnių galima priskirti aukštį, patalpų kondicionavimą, retą mirksėjimą, stresą.

 

Kad rega būtų gera, svarbu ne tik reguliariai ją tikrinti, bet ir stengtis mažiau varginti akis. Už poilsį gryname ore šviesiu paros metu nėra nieko geriau (šviečiant saulei reikėtų nepamiršti akinių). Lauke rekomenduojama praleisti bent 2 val. per dieną – tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dirbant kompiuteriu labai svarbu ergonomiškai įrengta darbo vieta, trumpos pertraukėlės kas 20 min. (galima pažiūrėti į tolį pro langą, užsimerkti). Mobilųjį telefoną patartina naudoti tik kaip darbo priemonę, o ne žaidimams. Jeigu yra galimybė, reikėtų mažinti stresines situacijas akims, tarkime, nevairuoti tamsiu paros metu, ypač lyjant. Akis sustiprinsite ir valgydami daugiau daržovių, ypač kopūstų, špinatų, labai tinka mėlynės. Tie, kurie nešioja kontaktinius lęšius, turėtų žinoti, kad su jais geriau nemiegoti. Verčiau dažniau vaikščioti su akiniais ir leisti akims pailsėti. Taip pat rekomenduojama vengti kondicionuojamų patalpų.

 

Įdomu

  • Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų beveik 5 mlrd. pasaulio gyventojų taps trumparegiai. Penktadaliui sutrikimas pasireikš sunkia forma.
  • Vos 10 % 40-ies sulaukusių lietuvių teigia, kad neturi jokių regos problemų.
  • Apie 63 % mano, kad dėl regos sutrikimų kaltas natūralus senėjimas. Tik trečdalis tai sieja su besaikiu naudojimusi kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
  • Daugiau nei 70 % tautiečių pripažįsta, kad nesilaiko akių gydytojų rekomendacijų.
  • Vos 29 % lietuvių kasmet tikrina regėjimą.
  • Katarakta – dažniausia regos praradimo priežastis pasaulyje.