Skaičiuojama, kad Estijoje yra maždaug 2222 salų, kurios formavo šalies istoriją ir kultūrą. Į daugumą šių salų galima nukeliauti keltu, plaukiančiu per Baltijos jūrą. Labiausiai išskirtinės ir turistų pamėgtos yra šios dešimt salų.

 

Estija

10 salų Estijoje, kurias verta aplankyti:

 

  • Sarema. Didžiausia Estijos sala yra didesnė negu Liuksemburgas, o jos apskrities centras – miestas Kuresarė garsėja gydančio molio procedūromis, sanatorijomis ir spa centrais. Saremoje rekomenduojama pamatyti Kaali meteorito kraterius, Maasi ordino tvirtovės griuvėsius, Anglos vėjo malūnus, Kuresarės vyskupų pilį – tvirtovę ir Pangos skardį. Į Saremos salą plaukia keltas iš Virtsu arba Hyjumos uostų.

 

  • Muhu. Ši sala yra išsidėsčiusi tarp Estijos vakarinės pakrantės bei Saremos salos ir garsėja autentiškais ir ryškiais rankų darbo gaminiais. Muhu saloje rekomenduojama pamatyti Padastės dvarą, Livos rankdarbių parduotuvę ir susiorganizuoti savarankišką dviračių pažintinį turą. Į Muhu salą galima patekti iš Virtsu uosto arba per tiltą nuo Saremos.

 

  • Hyjuma. Antra pagal dydį Estijos sala neturi tokių sanatorijų kaip Sarema, bet čia taip pat galima panirti į sūraus vandens Baltijos jūros bangas ir pasivaikščioti smėlėtu paplūdimiu. Hyjumoje rekomenduojama pamatyti seniausią be sustojimo veikiantį Kopu švyturį, Ristnos ir Tahkunos švyrurius, Sääretirp siaurą pakrantės ruožą, kryžių kalvą ir susiorganizuoti savarankišką pažintinį turą.

 

  • Vormsis. Čia galima pastebėti švedų jūreivių įtaką šioje saloje, kurie apsigyveno Vormsio saloje prieš šimtus metų ir paliko unikalią architektūrą bei vietovardžius. Verta pamatyti didžiausią apvalių kryžių koncentraciją pasaulyje šv. Olafo bažnyčios kapinėse.

 

  • Kihnu. Šios salos tradicinis gyvenimo būdas yra įtrauktas į „UNESCO“ paveldo sąrašą. Gyventojai čia dėvi tautiškais drabužiais, žvejoja, daro rankdarbius ir mini tradicines šventes. Verta aplankyti: Kihnu muziejų, šv. Mikalojaus bažnyčią, Kihnu rankdarbių parduotuvę, Kihnu švyturį, leistis į žvejybos ir dviračių pažintinius turus.

 

  • Ruhnu. 60 salos gyventojų augina arklius, avis, karves ir, nepaisant mažo dydžio, čia yra meteorologijos stotis, oro uostas, paštas, gydytojų kabinetas, biblioteka bei dvi parduotuvės. Verta aplankyti seniausią medinę šv. Madelinos bažnyčią Estijoje, Ruhnu švyturį bei muziejų.

 

  • Vilsandis. Geriausiais laikais Vilsandyje gyveno daugiau nei 200 žmonių, tarp jų žvejų, jūreivių ir ruonių medžiotojų, bet dabar čia yra tik vienas nuolatinis gyventojas – salos sargas. 1910 metais saloje įkurtas nacionalinis parkas. Rekomenduojama pamatyti Vilsandžio švyturį, pastatytą 1809 metais ir nacionalinio parko informacijos punktą.

 

  • Pranglis. Priešingai nei kitos Estijos salos Suomijos įlankoje, gyvenimas Pranglio saloje tęsiasi jau 600 metų. Pranglis buvo vienintelė sala Šiaurės Estijoje, kur sovietų laikais gyventojams buvo leidžiama likti gyventi. Štai todėl iki šiol pavyko išsaugoti tradicinius žvejų kaimus, salos papročius, pakrančių tarmes ir stiprią bendruomenę. Verta pamatyti šv. Lauryno bažnyčią, Pranglio restoraną, leistis į pažintinį turą po apylinkes.

 

  • Naisaras. Kaip ir Aegna, Naisaras išsidėstęs netoli Talino pakrantės ir 1913 iš salos buvo iškeldinti visi gyventojai, kai salos gyvenimą pradėjo kontroliuoti kariuomenė. Šiandien saloje gyvena tik vienas žmogus, kuris saugo nacionaliniu parku paskelbtą teritoriją. Verta pamatyti Sūrupio švyturius, šv. Marijos bažnyčią, leistis į žygį.

 

  • Pirisarė. Ši sala yra ne Baltijos jūroje, bet Peipaus-Pskovo ežere, ant Estijos pietryčių sienos. Rusų sentikių bendruomenė gyvena šioje 7,8 kvadratinių kilometrų dydžio saloje ir ūkininkauja (augina daržoves, žvejoja). Pirisarėje yra du draustiniai, kuriuose saugomos retos varlių, paukščių ir augalų rūšys. Verta apsilankyti sentikių namuose – muziejuje.