Drabužiai dažniausiai susidėvi ne vien dėl dažno vilkėjimo. Jų išvaizdą ir ilgaamžiškumą lemia kasdieniai priežiūros įpročiai. Kaip kuo ilgiau išsaugoti tvarkingą išvaizdą?

 

1 Kas parašyta etiketėje?Happy,Woman,With,Laundry,Near,Washing,Machine,Indoors

 

Drabužio priežiūros etiketė nėra tik nereikalinga detalė, kurią dažnas nukerpa. Joje nurodoma: gaminį skalbti rankomis ar skalbimo mašinoje, kokia vandens temperatūra saugi, ar galima džiovinti džiovyklėje, lyginti, balinti, valyti cheminiu būdu. Netinkamas priežiūros būdas gali sugadinti audinį. Jeigu etiketėje parašyta „džiovinti patiestą“, nedera kabinti šlapio megztinio ant pakabo. Jeigu nurodyta skalbti šaltame vandenyje, karšta programa gali išblukinti spalvą, sutraukti audinį ar pakeisti jo paviršių.

 

2 Rūšiavimas ne tik pagal spalvą, bet ir audinį

 

Įprasta skalbinius skirstyti į baltus, tamsius ir spalvotus, tačiau ne mažiau svarbu atskirti audinius pagal jų medžiagos savybes. Džinsai, rankšluosčiai ir storesni medvilniniai drabužiai skalbiami sukuria daugiau trinties, todėl jų nereikėtų maišyti su plonais trikotažo, viskozės, šilko ar vilnos gaminiais. Rekomenduojama skalbimą pradėti nuo rūšiavimo pagal spalvą ir audinio priežiūros nurodymus, o dėmes apdoroti prieš dedant į skalbyklę. Prieš skalbimą užtraukti užtrauktukus, užsegti kabliukus, ištuštinti kišenes, o jautresnius rūbus dėti į skalbimo maišelį. Užtrauktukai ir šiurkščios detalės skalbiant gali braižyti kitus audinius, skatinti pūkelių formavimąsi ir gadinti plonesnius audinius.

 

3 Dažniau rinktis šaltą, o ne karštą vandenį

 

Karštas vanduo nėra geras pasirinkimas skalbimui. Tiesa, jis padeda šalinti sunkesnes dėmes, tad reikalingas tais atvejais, kai reikia išskalbti stipriai suteptus audinius. Tačiau kasdieniams, mažai suteptiems drabužiams dažnai pakanka vėsesnio vandens. Šaltas vanduo tinka jautriems audiniams, spalvotiems drabužiams, kurie gali susitraukti, taip pat padeda mažinti glamžymąsi ir spalvų blukimą. Aukštesnė temperatūra turėtų būti paliekama patalynei, rankšluosčiams, labai suteptiems medvilniniams rūbams ar situacijoms, kai to reikalauja higiena.

 

4 Ne per daug skalbiklio

 

Daugiau skalbiklio nereiškia švaresnių drabužių. Per didelis jo kiekis gali neišsiskalauti iki galo, palikti audinyje likučių, kietinti pluoštą, pritraukti nešvarumų ir net prisidėti prie nemalonaus kvapo, ypač jeigu skalbyklė perkrauta. Jeigu po skalbimo drabužiai atrodo standūs, turi pilkšvą atspalvį, problema gali būti ne per silpnas skalbiklis, o jo perteklius, per trumpas skalavimo ciklas arba per pilnas būgnas.

 

5 Kaip sumažinti pūkavimąsi?

 

Pūkavimasis atsiranda tada, kai audinio paviršiuje dėl trinties atsipalaiduoja pluošto galiukai, susivelia ir suformuoja mažus kamuoliukus. Pūkavimąsi lemia daug veiksnių, tarp jų – trintis dėvint, skalbiant ar drabužiui nuolat trinantis į kitus paviršius. Norint to išvengti, megztinius, trikotažą ir vilną geriausia skalbti išverstus į blogąją pusę, rinktis švelnesnę programą, neperkrauti būgno ir vengti skalbti kartu su šiurkščiais audiniais. Vilnonius drabužius skalbti išverstus, vengti audinių minkštiklio ir kiek įmanoma mažinti trintį dėvint. Jeigu pūkelių jau atsirado, jų nevalia pešioti nagais, nes taip ištraukiama daugiau pluošto. Geriau naudoti specialų audinių skustuką arba švelnų šukavimo įrankį, tik nespausti prietaiso per stipriai.

 

6 Ne užmaskuoti nemalonius kvapus, o pašalinti priežastį

 

Drabužiai dažnai pradeda skleisti nemalonų kvapą ne blogai išskalbti, o per ilgai išbuvę drėgni. Drėgmė, šiluma ir odos riebalai sudaro palankias sąlygas kvapą sukeliančioms bakterijoms. Tad sportinius drabužius, kojines ir prakaituotus marškinėlius geriausia skalbti kuo greičiau. Jeigu kvapas įsigėręs, padeda ilgesnis mirkymas pagal audinio priežiūros nurodymus, skalbiklis su fermentais arba specialios priemonės kvapams šalinti. Ypač atsargiai elgtis su vilna, šilku, elastanu ir techniniais audiniais – jiems svarbiau švelnus skalbiklis ir geras išskalavimas.

 

7 Dėmes valyti prieš džiovinimą

 

Dėmė, kuri po skalbimo dar matoma, po džiovyklės ar lygintuvo gali tapti daug sunkiau pašalinama. Todėl svarbi taisyklė – prieš džiovinant patikrinti, ar dėmė išnyko. Rekomenduojama dėmę pirmiausia apdoroti, pamirkyti ar naudoti skystą skalbiklį, dėmių valiklį arba kitą tinkamą priemonę pagal dėmės tipą. Baltyminėms dėmėms, pavyzdžiui, kraujui, pieno produktams ar prakaitui, netinka karštas vanduo, nes taip dėmė įsigeria į audinį. Šviežią kraujo dėmę mirkyti tik šaltame vandenyje.

 

8 Kaip greičiau išdžiovinti?

 

Greičiausiai džiūsta tie drabužiai, iš kurių pašalinta kuo daugiau vandens ir aplink kuriuos juda oras. Todėl po skalbimo galima pasirinkti papildomą gręžimą, jei audinys tam tinkamas. Džiovinant ant džiovyklės stovų, rūbus kabinti su tarpais, ne vieną ant kito, o storesnius apversti po kelių valandų. Jeigu skalbiniai džiovinami patalpoje, būtina pasirūpinti vėdinimu. Pelėsio kontrolei svarbiausia drėgmės kontrolė. Ideali patalpų santykinė drėgmė – 30–50 %. Taip pat rekomenduojama didinti vėdinimą ar oro judėjimą atidarant langus ir duris arba naudoti ventiliatorius.

 

9 Džiovyklę naudoti atsargiai

 

Džiovyklė – gyvenimą lengvinantis prietaisas, tačiau karštis ir mechaninis vartymas gali skatinti greitesnį drabužių dėvėjimąsi, ypač jei tai trikotažas, vilna, elastanas ar jautresni audiniai. Jei etiketė leidžia džiovinti džiovyklėje, geriau rinktis žemesnę temperatūrą ir išimti dar šiek tiek drėgnus, kad neperdžiūtų. Tiesa, svarbi džiovyklės priežiūra. Pūkų filtrą reikėtų valyti po kiekvieno džiovinimo, nes tai gerina oro cirkuliaciją, didina efektyvumą. Užsikimšęs filtras reiškia ilgesnį džiovinimą, daugiau karščio ir didesnę apkrovą audiniams.

 

10 Ką daryti, jei drabužis susitraukė?

 

Ne kiekvieną susitraukusį rūbą galima išgelbėti. Jeigu vilna stipriai susivėlė, jos grąžinti į pradinę būklę dažnai nepavyksta. Tačiau lengvai formą praradusius mezginius kartais galima atsargiai atkurti. Vilnonius megztinius džiovinti patiestus ant šviesaus, pūkų nepaliekančio rankšluosčio, švelniai suformuojant pradinį dydį ir formą. Jei kai kurios vietos deformavosi dėl pakabo ar netinkamo džiovinimo, jas galima sudrėkinti šiltu, maždaug 30–40 °C vandeniu, švelniai pagniaužyti ir iš naujo formuoti džiovinant. Nuo susitraukimo geriausiai saugo trys dalykai: žemesnė temperatūra, švelnesnė programa ir džiovinimas be tiesioginio karščio. Vilnonius megztinius siūloma džiovinti patiestus pavėsyje, nekabinti ant pakabo, nes nuo drėgmės svorio mezginys gali išsitampyti ir prarasti formą.

 

Autorė Monika Budnikienė