Žmonijos noras tikėti stebuklingais išgijimais toks pat senas kaip ir ji pati. Netgi medicinos pasiekimų amžiuje yra žmonių, kurie jais neabejoja. Šiandien gydymas tikėjimu vis dar klesti, ypač tuomet, kai šiuolaikinė medicina negali pasiūlyti veiksmingos pagalbos. Vis dėlto pasaulyje yra daugybė atvejų, kai gydytojų „nurašyti“ ligoniai stebuklingai pasveiksta, melsdamiesi šventose vietose, gerdami vandenį iš vadinamųjų šventųjų šaltinių ar tiesiog įtikėję, kad pasveiks. Netgi mokslininkai neneigia, kad žmogaus galimybės yra neribotos, tik dauguma jų neišnaudojame…

 

Viskas prasidėjo seniai seniai…

 

Gerokai prieš tai, kai buvo įkurtos pirmosios krikščionių piligriminės vietos, jau egzistavo religinės vietos, garsėjančios stebuklingomis gydomosiomis galiomis. Senovės Graikijoje žmonės keliaudavo į Epidaurą, kur vildavosi būti išgydyti dieviškųjų jėgų, gyvenančių Asklepijo, medicinos tėvo ir Apolono sūnaus, šventykloje. Asklepijo šventykla kaip gydomasis centras klestėjo IV a. pr. Kr. Piligrimai į šventovę būdavo įleidžiami tik po kruopštaus pasirengimo: jie privalėjo pasninkauti, melstis, apsiplauti šventame šaltinyje ir atlikti ritualinį aukojimą. Salėje, vadinamoje abatonu, pacientai atsiguldavo ant gyvulių ir laukdavo Asklepijo, turinčio pasirodyti sapnuose, įrodymų. Savo sapnus jie papasakodavo žyniams, kurie paskirdavo tinkamą gydymą. Apie 291 m. pr. Kr. Asklepijo kultas įsigalėjo Romoje, kur dievas imtas garbinti kaip Eskulapas. Jo simbolis – lazda su ją apsivijusia gyvate – yra pasaulinis gydytojų simbolis.

 

III a. pr. Kr. Graikijoje išpopuliarėjo egiptiečių dievas Serapis, įgavęs tokį pat statusą kaip ir Asklepijas.

 

 

O viduramžiais…

 

Vėlyvaisiais viduramžiais tikėta, kad Prancūzijos karalius gali išgydyti skrofuliozę, t. y. tuberkuliozės formą, kuri pažeidžia limfines liaukas, sukeldama skausmingą tinimą kakle. Šis klaidingas įsitikinimas atsirado po to, kai Kapetų šeima, valdžiusi Prancūziją nuo X a., pasiskelbė esanti patepta iš dangaus atsiųstu aliejumi, kurio pagalba jų dinastijai suteikta dieviškoji prigimtis.

 

Panašios gydomosios galios buvo priskiriamos daugeliui Europos monarchų. XVII a. vykdavo ceremonijos, kurių metu valdovas uždėdavo rankas ant sergančiųjų, tačiau ar jie visi pasveikdavo, žinių nėra.

 

 

Žmogaus galios – beribės?

 

Vadinamieji stebuklingi išgijimai – įrodymas, kad žmogaus organizmas turi neištirtų savigydos galių. Ko gero, ir jums kada nors gyvenime teko pakliūti į ekstremalią situaciją, kada nesąmoningai atlikote kokį nors jūsų jėgas ir galimybes pranokstantį veiksmą. Pavyzdžiui, pakėlėte už save sunkesnį daiktą arba neįtikėtinai greitai pasveikote, nes labai norėjote nueiti į pasimatymą ar gražiai atrodyti kita jums svarbia proga. Bent jau iš pažįstamųjų tikrai esate girdėję panašių istorijų…

 

Spaudoje kadaise buvo aprašytas atvejis, kai moteris sugebėjo pakelti lengvąjį automobilį, kuris, įvykus avarijai, prispaudė jos vaiką. Akivaizdu, bet neįtikėtina. Anot mokslininkų, ekstremaliomis aplinkybėmis žmogaus organizme akimirksniu išsiskiria daug streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Dėl jų poveikio žmogus įgyja neįtikėtinos stiprybės ir geba sutelkti visas gyvybines jėgas, kurių net neįtarė esant. Būtent streso hormonai sportininkams padeda pasiekti geresnių rezultatų, nes didina ištvermę ir pan.

 

 

Mintis – visagalė energija

 

Tačiau ne tik hormonai lemia mūsų vidinę stiprybę. Pasak parapsichologų, didžiausią įtaką daro mūsų mintys, tikėjimas, kad galime tai padaryti. Mintis – stipri energija, kuri duoda impulsą kūnui veikti. Teigiama, kad žmogaus resursai yra beribiai, o galimybės neribotos. Problema ta, kad tas ribas susikuriame patys. Kasdien galvodami, kad susirgsime, tarkime, vėžiu, nes sirgo senelis, tėvas, „prisijungiame“ prie ligos energoinformacinio lauko, ir po kurio laiko ląstelės išsigimsta – vystosi liga. Jeigu tikėsime, kad esame pasmerkti, kad neišgysime, ypač kai išgirstame gydytojų diagnozę, taip ir bus.

 

Žinoma, nereikia pamiršti aukščiausiojo valios – juk sakoma, kad be jo įsikišimo nė plaukas nuo galvos nenukris. Tiems, kurie ko nors siekia, stengiasi įveikti kliūtis nuoširdžiai tuo tikėdami, sąžiningai gyvena, kūrėjas visada suteikia dar vieną galimybę.

 

 

Neįminta mįslė?

 

Deja, daugelis medikų ir mokslininkų vis dar skeptiškai vertina stebuklingus išgijimus, nors tokių pavyzdžių pasaulyje apstu. Anot natūropatų, ekstrasensų, tai nėra mistika. Žmogaus sąmonė ir protas gali veikti biocheminius organizmo procesus. Psichologinis nusiteikimas, t. y. teigiamos mintys, viltis ir optimizmas, turi įtakos hormonų ir imuninei sistemoms. Tai pripažįsta ir mokslas.

 

 

Faktai kalba patys už save

 

Kasmet Lurdą, mažą Prancūzijos miestelį, aplanko 5 milijonai piligrimų. Sergančiuosius savanoriai vežioja specialiais mėlynais vežimėliais. Jie įsikuria šalia esančiuose svečių namuose.

 

 

Lurde oficialiai užfiksuoti 67 išgijimai, kuriuos pripažino ir Katalikų bažnyčia, tačiau išgijimai vyksta kiekvieną dieną, tik juos sunku įrodyti, nes specialiai tam susirinkusi medikų komisija tiria išgijimą apie 10 metų. Stebuklingi išgijimai aprašomi, pasveikusiųjų nuotraukas ir istorijas galima išvysti šalia esančiame pastate, pavadintame Jono Pauliaus II vardu.