Vienareikšmiai ir tiksliai į šį klausimą atsakyti kol kas negalime, tačiau mokslininkai siūlo ne vieną gyvybės šaltinio teoriją, paremtą tyrimais ir moksliniais stebėjimais. Egzistuoja ir tikėjimu pagrįstos teorijos, gyvavusios net tūkstančius metų prieš mus, nes žmones visais laikais domino, kas mes esame, kodėl mes čia ir kaip atsiradome šioje planetoje. Pateikiame populiariausias gyvybės šaltinio teorijas.

 

Organinė evoliucija

Remiantis organinės evoliucijos teorija, kurios pradininkas – Čarlzas Darvinas, gyvybė Žemėje atsirado prieš 3,5 mlrd. metų primityviausių bakterijų forma. Joms vystantis, keičiant atmainas bei evoliucionuojant prieita iki dabartinio pavidalo. Evoliucija (dar vadinama biologine arba organine evoliucija) yra laikui bėgant vykstantys pokyčiai, kurių metu organizmų populiacijos ateinančioms kartoms per genus perduoda geriausiai prisitaikyti padedančias savybes. Šios savybės apima tiek anatominius, tiek biocheminius ir elgesio bruožus, dėl kurių šiandien turime tokią didžiulę gyvybės formų įvairovę.

 

Ypatingojo sukūrimo teorija

Pasak šios teorijos šalininkų, visos šiandien mūsų planetoje egzistuojančios gyvybės formos buvo sukurtos visagalio Dievo. Remiantis Pradžios knyga, Biblija ir Koranu, pirmieji žmonės pasaulyje buvo Adomas ir Ieva, o nuo jų prasidėjo visa žmonija, – taip tiki žydai, krikščionys ir musulmonai. Šios trys religijos taip pat sutaria dėl fakto, kad Dievas visatą sukūrė per septynias dienas, žmonėms sukurti paskyręs šeštąją dieną, o septintąją ilsėjosi. Vyras buvo sukurtas iš žemės dulkių, įkvepiant gyvybę jam į šnerves, Ieva sukurta iš Adomo šonkaulio ir ši pirmoji žmonių pora įkurdinta Edeno sode.

 

Nuosekliųjų sukūrimų teorija

Tai viena evoliucijos teorijos pirmtakių, kurios šalininkai pritaria katastrofizmo idėjai. Pagal šią idėją, Žemę praeityje veikė staigūs trumpalaikiai, tačiau pražūtingi įvykiai, kurių pasekmės buvo beveik visiškas gyvybės sunaikinimas. Tačiau kiekvieną kartą po tokios katastrofos išlieka tam tikra gyvybės forma, iš kurios vėliau vystosi kitos rūšys. Ši teorija puikiai paaiškina dinozaurų išnykimą bei gali būti pranašu apie artėjančią pasaulio pabaigą, kurios metu visuotinė katastrofa vėl sunaikins beveik visą planetos gyvybę.

 

 

Spontaniškasis atsiradimas

Iki XIX a. pradžios dauguma žmonių tikėjo, kad tam tikros gyvūnų formos atsiranda iš atitinkamos negyvos medžiagos. Ši teorija puikiai derėjo su tikėjimu heterogeneze, kuri aiškina, kad viena gyvybės forma atsiranda iš kitos. Pavyzdžiui, kad bitės atsiranda iš gėlių. Pasak graikų mokslininko Aristotelio, galima akivaizdžiai pastebėti, kad iš pūvančių vaisių ir daržovių atsiranda muselės, iš rasos, krintančios nuo augalų, atsiranda amarai, pelės atsiranda iš purvino šieno, o krokodilai – iš vandens telkiniuose pūvančių rąstų ir t. t. Taigi visos Žemėje egzistuojančios gyvybės formos spontaniškai atsirado iš neorganinių medžiagų. Šią teoriją apibendrino ir susistemino Aristotelis, remdamasis ankstesnių gamtos filosofų, įvairių antikos mitų paaiškinimų bei savo paties stebėjimų duomenimis. Ši teorija sėkmingai gyvavo keletą tūkstančių metų, kol jos neteisingumą XIX a. įrodė Luisas Pasteras.

 

Panspermija

Pagal šią hipotezę gyvybė tam tikromis formomis egzistuoja visoje visatoje, o ją perneša nuolat keliaujantys meteoroidai, asteroidai ir planetoidai. Įvairūs kietieji kūnai kosmose nuolat juda, kartais vienas į kitą atsitrenkia ir tokiu būdu perduoda savo bakterijas. Šios gali keliauti neribotą laiko tarpą, kol atsiduria sąlygose, kuriose gali išgyventi, o atsidūrusios ant tinkamos gyvybei planetos paviršiaus jos tampa aktyvios ir taip prasideda evoliucijos procesas, kurio pasekmė – visos šiandien Žemėje esančios gyvybės formos.

 

Įdomioji mitologija

  • Indėnų padavimuose žmonių protėvius – magiškuosius dvynius – sukūrė Saulės dievas Tava ir Žemės deivė moteris voras giedodami stebuklingąją Gyvybės giesmę.
  • Pasak japonų legendų, dievui Kamui sukūrus apvalų vandenyną, kurį laikė milžiniškas Upėtakis, jis pasiuntė kielę, kuri turėjo mindžioti kojomis smėlį ir mušti jį savo uodega tol, kol vandenyne atsirado žemė.
  • Hinduistai teigia, kad visata atsirado iš auksinio kosminio kiaušinio, kuriame buvo mūsų pasaulis ir visi jame galiojantys dėsniai, skirti tvarkai jame palaikyti.
  • Remiantis Centrinės Afrikos mitologija, prieš pasaulio sukūrimą egzistavo vienas dievas Nzame, kuris sukūrė visatą, Žemę ir gyvybę joje. Pirmasis žmogus buvo vardu Fam (Galia), nemirtingasis, kuriam dievas pavedė valdyti visą Žemės gyvybę. Tačiau Fam greitai tapo išdidus ir liovėsi garbinti savo kūrėją, todėl šis pasiuntė į Žemę audras ir potvynius, tačiau tai nesunaikino Fam.
  • Senovės lietuviai tikėjo, kad kadaise Mėnulyje antis perėjo kiaušinį, bet išalkusi nuskrido palesti, o kiaušinis nusirito, atsitrenkė į debesį ir sudužo. Iš jo trynio atsirado Žemė, iš baltymo – vandenynai, o iš lukšto – dangaus skliautas.