Visi žino, kad jodas – gyvybiškai svarbus mikroelementas bet kokio amžiaus žmonėms. Jis ypač svarbus augančiam organizmui, kada sparčiausiai kinta fizinė išvaizda ir protiniai gebėjimai. Nepaisant to, jodo trūkumas mityboje tampa globaline problema, dėl kurios kyla daugybė ligų.

 

chemijos pamoka

Dažniausiai ne mokytojus, kad nesugeba išmokyti ir ne vaiką, kad nesugeba išmokti, reikia kaltinti, o jodo trūkumą. Įrodyta, kad tinkama mityba gerina smegenų veiklą ir intelekto vystymąsi. Vaikams – tai ypač aktualu. Negaunant pakankamai jodo, sumažėja vaiko intelektiniai sugebėjimai net 25 %.

 

Jodo atomai reikalingi tam, kad vyktų skydliaukės hormonų (tiroksino – T4 ir trijodtironino – T3) sintezė. Jie kontroliuoja medžiagų apykaitą, veikia kaip augimo hormonai ir yra atsakingi už žmogaus smegenų vystymąsi gimdoje ir vaikystėje. Trūkstant jodo, pažeidžiama nervinių ląstelių gamyba, jų tiksli vieta smegenyse ir izoliacinio nervų dangalo mielino formavimąsis. Dėlto gali kilti judėjimo, atminties ir intelekto sutrikimų.

 

Kai jodo trūksta dar prieš gimimą, gresia kretinizmas – sunkus augimo ir protinis sutrikimas. Sergant šia liga lėčiau vystosi kaulai ir dantys, paburksta kūnas ir veidas, gresia dalinė ar visiška silpnaprotystė. Kretinizmo simptomai gali būti sušvelninti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, vartojant hormoninius vaistus, tačiau ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Vėlesniame amžiuje jodo trūkumas gali lemti atminties sutrikimus, sumažėjusį intelektą, sulėtėjusį kūno organų augimą. Be to, kai kurių tyrimų duomenimis, T3 ir T4 trūkumas sumažina serotonino išsiskyrimą smegenyse, todėl gali prasidėti depresija.

 

Vyrauja nuomonė, kad jau nėščios moterys turėtų pradėti rūpintis profilaktinėmis priemonėmis, padedančioms išvengti jodo trūkumo. Žinoma, tą daryti galima tik prižiūrint gydytojui, nes mikroelemento perteklius yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas. Profilaktinį jodo vartojimą tęsti iki vaikas ūgtelės bei nepamiršti, kad jis būtinas ir suaugusio organizmui.

 

Kai kurie specialistai mano, kad turėtų būti skatinama naujų maisto produktų gamyba, nes tradicinis maistas nebepatenkina šiuolaikinio žmogaus poreikių. Dabar žmogui nebereikia didelės energetinės vertės maisto, todėl porcijos turėtų mažesnės nei anksčiau. Tačiau mikroelementų kiekis maiste turi išlikti toks pat, kaip ir seniau. Žmonijai reikia naujų maisto produktų, kurie būtų aprūpinti visais mikroelementais. Taip būtų galima išvengti jų trūkumo ir palaikyti gerą sveikatą.

 

Beje, vartoti vien tik joduotą druską nepakanka, kad organizme netrūktų šio mikroelemento. Reikia vartoti ir kitokių maisto produktų, kuriuose jo yra. Ypač dėlto, kad druskos (joduotos ar nejoduotos) suvartojimą apskritai reikia riboti.

 

Jodas gali sumažinti vėžio ir diabeto riziką. Beje, jodą reikėtų vartoti kartu su selenu, kuris sustiprina jodo poveikį ir padeda jį geriau įsisavinti. Šio mikroelemento gausu braziliniuose riešutuose, kiaušinio tryniuose, jūros gėrybėse, ypač austrėse, raudonoje mėsoje, česnakuose. Tinkama mityba yra geriausia profilaktinė priemonė, kol dar nereikia vaistų ir papildų.

 

5 visiems prieinami produktai, praturtinti jodu:

 
  • Švieži jūros dumbliai. 100 g produkto yra 375 – 450 mg jodo. Toks kiekis produkto sudaro 250 – 300 % rekomenduojamos dienos normos.
  • Menkės, jūrų žuvys. 100 g produkto yra 370 – 1060 mg jodo. Toks kiekis produkto sudaro 250 – 700 % rekomenduojamos dienos normos.
  • Liesas jogurtas.100 g produkto yra 58 mg jodo. Toks kiekis produkto sudaro 39 % rekomenduojamos dienos normos.
  • Krevetės. 100 g produkto yra 40 mg jodo. Toks kiekis produkto sudaro 27 % rekomenduojamos dienos normos.
  • Sūris.100 g produkto yra 35 mg jodo. Toks kiekis produkto sudaro 23 % rekomenduojamos dienos normos.