Visi žino ar yra girdėję, kad gilaus kvėpavimo pratimai, raminanti muzika ir geras nakties miegas geriausiai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą, tačiau yra ir netradicinių būdų, kurie padės būti ramesniems ir labiau atsipalaidavusiems šiais karštligiškais laikais, kai visi kažkur lekia, skuba, bėga kaip akis išdegę…

 

atsipalaidavimas

Išgerkite stiklinę apelsinų sulčių. Paklausykite balto triukšmo. Pamasažuokite ausų lezgelius. Paglostykite lygų akmens paviršių. Pažaiskite lego arba padėliokite dėlionę, kad smegenis turėtų pertraukėlę.

 

Jeigu nejauku užsiimti kai kuriomis veiklomis, kai šalia sėdi bendradarbiai ar gyvena kaimynai, raskite vietą, kurioje galėsite pabūti visiškai vieni ir praktikuokite juoko jogą! Rasti laiko atsipalaidavimui labai svarbu, nes atpalaiduojanti veikla mažina kraujo spaudimą, pakilusį dėl streso ir nerimo.

 

15 neįprastų būdų, kaip atsipalaiduoti:

 

  • Išgerti apelsinų sulčių. Tyrimai parodė, kad vitaminas C padeda sumažinti stresą ir sustiprinti imuninę sistemą.

 

  • Pamasažuoti ausį. Porą minučių praleisti trinant ausų lezgelius pirštais. Jeigu tai patinka katėms ir šunims, tai turėtų patikti ir žmonėms!

 

  • Ant darbo stalo turėti žaislų. Padarykite savo protui pertrauką, žaisdami vaikiškus žaidimus (dėlionę, Rubiko kubą, lego ir pan.).

 

  • Klausytis balto triukšmo. Ar gali būti, kad patiriate stresą, nes jus blaško išoriniai stimulai? Blokuoti erzinančius aplinkos stimulus galima, klausantis balto triukšmo, kuris taip pat padeda nuraminti protą. Baltas triukšmas – tai labai silpnas monotoniškas garsas kaip jūros ošimas, vėjo gaudimas, nepagauto radijo signalo traškesys.

 

  • Nešiotis nerimo akmenį. Raskite akmenį lygiu paviršiumi, kuris lengvai telpa į delną. Visada, kada pajuntate stresą, patrinkite nerimo akmenėlį pirštais ir įsivaizduokite, kaip perkeliate savo streso energiją į šį nerimo akmenį.

 

  • Valgyti labai lėtai. Stresą geriausiai mažina jam priešinga veikla. Veiksmų sulėtinimas specialiai, kai reikia padaryti daug dalykų, skubėti, veikia iš tiesų raminančiai. Todėl kitą kartą, kai valgysite, darykite tai labai, labai lėtai (tai taip pat gerai virškinimo sistemai).

 

  • Kalbėti labai lėtai. Rekomenduojama sutelkti dėmesį į akimirką, neskubėti pereiti prie kitos temos, viską apgalvoti.

 

  • Praktikuoti juoko jogą. Priežasties juoktis nebūtina turėti – tiesiog reikia pradėti juoktis. Netrukus pajusite, kaip stresas, nerimas ir kiti negatyvūs jausmai pasitraukia.

 

  • Išsiverkti. Įsijunkite graudų televizijos serialą ar filmą, ir nevaržykite emocijų. Kai organizme mangano lygis yra padidėjęs, kyla nerimas, nervingumas, irzlumas ir agresija. Verkiant sumažėja mangano lygis, todėl pagerėja nuotaika ir sumažėja stresas.

 

  • Naudoti tinkamas spalvas. Raminančios nervų sistemą spalvos: balta, mėlyna ir kiti pasteliniai atspalviai. Stimuliuoja ir energijos suteikia geltona ir oranžinė.

 

  • Naudoti tinkamus kvapus. Emocinę pusiausvyrą atkuria levandų, jazminų, rožių kvapai.

 

  • Pakeisti savo vidinį monologą iš „Aš turiu“ į „Aš tai padarysiu“. Pavyzdžiui, ne sakyti: „Aš turiu baigti šią prezentaciją“, bet „Aš padarysiu šią prezentaciją“. Nesvarbu, kaip tai baisu atrodo, padarykite nedidelį pokytį savo mintyse: ir pakeiskite griežtą reikalavimą sau į kažką, kas atrodytų kaip nauja galimybė.

 

  • Nuvykti kažkur, kur niekada nebuvote. Buvimas visada toje pačioje vietoje skatina kartotis tas pačias, stresą sukeliančias mintis. Atsikratykite seno mąstymo modelio, išvykdami kur nors kitur.

 

  • Padaryti 10 minučių valymo pertraukėlę. Netvarka kelia stresą. Nusistatykite laikmatį 10 – 15 minučių, kad apsitvarkytumėte savo aplinką. Jausmas, kad kažką padarėte naudingo, gali taip pat sumažinti stresą.

 

  • Išmokti pasakyti „ne“. Jeigu tikrai nenorite sakyti „taip“, sakykite „ne“, ir išvengsite niekam nereikalingo streso.