Jau keletą dešimtmečių gydytojai, ypač odos ligų, sveikatos specialistai, grožio ekspertai ir kosmetikos priemonių gamintojai demonizuoja saulės poveikį. Jie griežtai rekomenduoja vengti kenksmingų saulės spindulių, į lauką neiti nepasitepus priemone, kurios sudėtyje yra saulės filtrų. Grasina tuo, kad saulė pažeidžia odos sluoksnius ir sukelia vėžį.

 

"saulėlydis"

Tačiau tai tik dalis tiesos. Naujausi tyrimai rodo visai ką kita: optimalus vitamino D kiekis gali padėti išvengti net 16 vėžio tipų, tarp jų: plaučių, krūties, kiaušidžių, prostatos, storosios žarnos. Geriausias būdas, kaip gauti pakankamai šio vitamino, tai praleisti šiek tiek laiko gryname ore be apsauginių priemonių nuo saulės.

 

Tūkstančius metų žmogus gyvena kartu saule. Žmonių protėviai kur kas daugiau laiko praleisdavo atvirame lauke negu dabar. Nuo jos priklauso sveikata ir gyvybė, todėl teiginiai, kad saulės šviesa yra pavojinga, neatrodo labai pagrįsti. Jeigu žmonija būtų tokia pažeidžiama saulės spindulių, tai tada kažin, ar ji apskritai būtų tiek ilgai išgyvenusi ir evoliucionavusi. Negi įmanoma evoliucijos požiūriu, kad žmonių kūnai būtų tokie, kokie yra dabar, jei saulė būtų mirtinas priešas?

 

Saulės šviesa yra būtina visiems gyviems organizmams. Be jos jie bus išblyškę, be dvasios ir sveikatos. Užtenka prisiminti paprastą pavyzdį, kas nutinka žolei, kuri kažkiek laiko buvo uždengta nuo saulės. Pakėlus uždangą, ji bus išdygusi, bet silpna, nugeibusi ir bespalvė. Paskui stiebdamasi į saulę ji galbūt atgaus natūralią spalvą ir sultingumą, bet galbūt neištvers tokių milžiniškų pokyčių. Galbūt visa tai vyksta su visais gyvais organizmais? Kaip augalams reikia saulės spindulių, kad vykdytų fotosintezę, taip ir žmogaus organizmui jų reikia, kad pasigamintų vitaminas D, kuris stiprina kaulus, mažina uždegimą, palaiko sveiką imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio (odos ir kt.).

 

Vakarų medicina liepia griežtai susilaikyti nuo bet ko, kas dideliais kiekiais gali kelti pavojų sveikatai: riebalų, druskos, cukraus, saulės. Iš tikrųjų sveikatai naudingiau, kai viskas vartojama išmintingai ir su saiku. Dėl ultravioletinių spindulių paranojos jau dabar vyksta tylioji vitamino D trūkumo epidemija. Kodėl tylioji? Todėl, kad žmonės dar nežino, kad jiems šio vitamino trūksta. Vitamino D trūkumas yra mirtinai pavojingas, nes sukelia vėžį ir kitas ligas. Tai prieštarauja šiuo metu vyraujančiai nuomonei, kad net nestipri saulės šviesa gali pakenkti. Nuolatos rekomenduojama tepti kosmetikos priemones nuo saulės, kurios blokuoja vitamino D išsiskyrimą, daugiau laiko praleisti moderniuose namuose, o tai ilgainiui lemia jo trūkumą.

 

Atlikti tyrimai rodo, kad maždaug 3 iš 4 amerikiečių kenčia nuo vitamino D trūkumo. Ši problema kamuoja ir Šiaurės šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojus. Lietuvoje nėra tradicijos valgyti daug riebių žuvų, todėl dažnas tautietis vitamino D negauna nei iš saulės, nei iš maisto. 2012 metų tyrimo duomenimis Lietuvoje net 76 % gyventojų trūksta šio vitamino. Tai labai dideli skaičiai.

 

Kas yra vitaminas D ir kodėl jis toks svarbus? Vitaminas D tik vadinamas vitaminu, iš tiesų jis veikia labiau kaip hormonas. Jis susidaro odoje, patenka į kraujotaką ir nukeliauja į kepenis ir inkstus, kur tampa aktyvia vitamino forma – hormonu kalcitrioliu. Iš ten patenka į žarnyną, kaulus ir kitus audinius, veikia medžiagų apykaitą ir daugybės genų veiklą.

 

Vitamino D aktyvioji forma gali sąveikauti su beveik bet kuria organizmo ląstele tiesiogiai ir netiesiogiai, paveikti apie 6 % žmogaus genomo. Jis reikalingas daugumai ląstelių funkcijų, o jei jo trūksta, prasideda įvairios sveikatos problemos ir ligos.

 

Vitamino D poreikis priklauso nuo amžiaus, svorio, kūno riebalų masės, geografinės platumos, odos spalvos, metų laikų, kosmetikos priemonių nuo saulės naudojimo įpročių, individualių reakcijų į saulę ir bendros kūno sveikatos. Vyresnio amžiaus žmonėms šio vitamino reikia daugiau negu jaunesniems, apkūniems daugiau negu liesiems, aukštiems daugiau negu žemiems, gyvenantiems šiaurės kraštuose daugiau negu pietuose, tamsiaodžiams daugiau negu šviesiaodžiams, žiemą daugiau negu vasarą, nemėgstantiems saulės daugiau negu tiems, kurie ją dievina, sergantiems daugiau negu sveikiems.

 

Saulę, be kurios nebūtų gyvybės, reikia gerbti. Tai labai galingas vaistas, tačiau jis gali turėti sunkių šalutinių reiškinių. Į saulę reikia žvelgti kaip į vaistus, kuriuos reikia vartoti pačiomis mažiausiomis dozėmis, bet visiškai nevengti. Jokiu būdu neužmigti saulėkaitoje.

 

Stengtis išvengti nudegimų saulėje. Jie neturi nieko bendro su sveikata. Pakartotiniai nudegimai, ypač vaikams ir šviesios odos žmonėms, gresia melanoma. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali pasimėgauti saulės spinduliais.

 

Prie saulės reikia pratintis pamažu: pradėti ankstyvą pavasarį arba ankstų rytą, kai saulės spinduliai nėra patys intensyviausi. Palaipsniui galima pailginti saulės buvimo laiką.