Su žvairumu susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Visgi dažniau ši problema liečia mažuosius. Šis regos sutrikimas ne toks jau retas – pasaulinės statistikos duomenimis, jį turi apie 4 % vaikų. Ką apie žvairumą svarbu žinoti tėvams?

 

Happy,Little,Girl,Wearing,Glasses,And,Eye,Patch,Or,Occluder,Skirtingi tipai

 

Žvairumas – regėjimo sutrikimas, kai akys nukrypsta nuo bendro fiksacijos taško. Vienais atvejais žvairumas pasireiškia visą laiką, kitais – tik retkarčiais. Pagal tai, kur krypsta akys, skiriami skirtingi žvairumo tipai:

 
  • Ezotropija. Viena ar abi akys krypsta į nosį. Tai dažniausias žvairumo tipas tarp kūdikių ir mažų vaikų.
  • Egzotropija. Akys išsiskiria į šalis. Dažniausiai šio tipo žvairumas reiškiasi žvelgiant į tolį.
  • Hipertropija. Viena akis krypsta į viršų.
  • Hipotropija. Viena akis krypsta į apačią.
 

Kodėl atsiranda?

 

Iki 2 mėnesių kūdikių žvairumas yra absoliučiai normalus ir dėl to nereikia nerimauti. Mažylio akių judesiai kol kas nekoordinuoti, todėl akytės gali krypti įvairiomis kryptimis. Laikui bėgant akių koordinacija stiprėja ir 5–6 mėn. mažylis jau turėtų nebežvairuoti. Tiesa, stipriai pervargus vis dar gali pasitaikyti pavienių žvairumo epizodų. Patologinis žvairumas įprastai atsiranda ankstyvoje vaikystėje – 60–80 % atvejų susiformuoja antrųjų gyvenimo metų pabaigoje. To priežastys įvairios.

 

Vienais atvejais kaltininkas – paprasčiausias akių nuovargis, jų įtampa. Tiesa, žvairuojama tik retsykiais. Dėl nuolatinio žvairumo gali būti kalti netinkamai prisitvirtinę akių raumenys bei raiščiai, akių judesius kontroliuojančių raumenų paralyžius. Taip pat vienos akies stipriai nusilpęs regėjimas ar net aklumas. Žvairumą gali skatinti ir tam tikros ligos ar sveikatos sutrikimai: cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas, smegenų hidrocefalija ir kt. Žinoma, tuomet aiškiai pastebimi ir kiti neraminantys simptomai.

 

Žvairumas gali būti paveldimas. Tad jeigu tarp artimų giminaičių yra žvairuojančių žmonių, mažylį reikėtų kuo anksčiau patikrinti, net jeigu akytės atrodo visiškai sveikos.

 

Žvairumo radimąsi gali lemti net psichologinės priežastys, dažnai patiriama įtampa. Kartais nepavyksta nustatyti jokios konkrečios priežasties.

 

Gydyti – būtina

 

Pirmiausia tėvai nerimauja dėl to, kad žvairumas – rimta estetinė problema. Taip, ją svarbu spręsti, nes ateityje gali turėti įtakos vaiko pasitikėjimui savimi ir psichologinei savijautai, socializacijai. Spręsti šią problemą būtina ir dėl fiziologinių pasekmių. Varginant žvairumui vaikui ilgainiui gali sutrikti regėjimas, atsirasti dvejinimasis akyse, žvairuojanti akis vis silpsta. Žvairuojant sunku vertinti kryptį, atstumą iki objektų, net daiktų dydį. Tai ne tik vargina, trukdo pažinti aplinką, mokytis, netgi gali kelti pavojų. Sykiu vargina įtampos galvos skausmas, svaigimas.

 

Spręsti nedelsiant

 

Būna, kad tėvams sunku pripažinti, kad jų vaikas yra žvairas ir būtina gydyti. Kartais gimdytojai delsia kreiptis į gydytojus tikėdamiesi, kad viskas praeis savaime vaikui augant. Taip nebus. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greitesnių ir sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis. Žvairumą įmanoma išgydyti visiškai, žinoma, ne visuomet. Sveikimo procesas būna ilgas – prasidėjęs dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje užsitęsia iki pat paauglystės ar net pilnametystės. Todėl šeima turi apsišarvuoti kantrybe ir nenuleisti rankų. Pagrindinis gydymo tikslas – atkurti taisyklingą akių raumenų funkcionavimą, gerinti regą ir išspręsti estetinę problemą.

 

Gydymo metodai

 

Žvairumo diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, jis iš karto paskirs ir reikiamą gydymą pagal žvairumo laipsnį ir jį sukėlusias priežastis.

 

Nedidelio laipsnio žvairumas koreguojamas specialiais akiniais. Juos reikia nešioti nuolat. Skiriami, kai žvairumą lemia didelio laipsnio refrakcijos ydos (toliaregystė, trumparegystė, astigmatizmas). Akinius gali nešioti jau 6 mėn. kūdikis. Kai kuriais atvejais skiriamas ir protarpinis sveikos akies pridengimas. Gydytojas nurodys, kiek valandų per dieną ji turėtų būti uždengta. Toks metodas padeda priminti smegenims, kad jos turi skirti dėmesio abiem akims, ir kartais tai padeda išsilyginti regai. Toks metodas tinka esant vadinamajam tingiosios akies sindromui. Taip pat specialistas gali paskirti specialią akių mankštą, kurią reikės reguliariai atlikti patiems namuose. Ji stiprina akių raumenis, raiščius, mažina akių nuovargį, įtampą. Labai svarbu ją atlikti reguliariai.

 

Sunkesniu atveju gydymo korekciniais akiniais gali nepakakti, tuomet skiriama operacija. Jos metu koreguojami už akių judesius atsakingi raumenys – pagal situaciją ilginami arba trumpinami. Retsykiais prireikia ne vienos operacijos.

 

Nepamiršti profilaktikos!

 

Net jeigu atrodo, kad vaiko akys sveikos, o rega – puiki, vis tiek būtina reguliariai apsilankyti pas oftalmologą. Tik specialistas gali pasakyti tikrąją situaciją ir profesionaliai įvertinti vaiko regos būklę. Pirmosios regos patikros atliekamos naujagimiui dar gimdymo namuose. Vėliau specialistui pasirodyti būtina sulaukus mėnesio, 3 mėnesių, pusės metukų ir metų. Paskui vaikams rega turėtų būti tikrinama du kartus per metus. Tai padeda laiku pastebėti problemą ir leidžia ją spręsti ankstyvose stadijose. Ankstyvas gydymas mažina komplikacijų riziką ir visuomet duoda geresnių rezultatų.

 

Įdomu

 
  • Rūkymas nėštumo metu gali pažeisti vaisiaus akis ir regą. Kenkia ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas, kai būnama šalia rūkančių žmonių.
  • Naujagimis aiškiai gali matyti tik tuos objektus, kurie nuo jo veido nutolę ne daugiau kaip per 30–35 cm.
  • Tikrinant ankstukų regą svarbu atsižvelgti į datą, kada jie turėjo gimti, o ne kada gimė.
  • 5 mėnesių kūdikiai jau pradeda perprasti gylio dimensiją, todėl lengviau sugriebia įvairius šalia esančius objektus.
  • Galutinė akių spalva nusistovi maždaug iki 9 mėnesio, nors nežymiai keistis gali ir iki 3 metukų.

 

Autorius Jūratė Survilė