Žodžiai keičia pasaulį

Garsusis prancūzas Emile de Girardinas sakė: „Sėkmingai parinktas žodis ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją.“ Iš tiesų, žodžiai turi milžinišką įtaką psichologinei ir net fizinei savijautai. Psichologų tikinimu, patobulinus savo žodyną galima pasijusti laimingesniam, o ezoterikai priduria, kad neretai energijos pripildytas žodis virsta burtažodžiu. Tik kaip derėtų kalbėti, kad pasaulis taptų gražesne ir patogesne vieta?

Neuromokslo įrodyta galia

Amerikiečių psichologas Thomas J. Bouchardas jaunesnysis geriausiai žinomas dėl elgesio genetikos tyrimų su atskirai užaugintais dvyniais. Tačiau mokslininkas nemažai dėmesio skyrė ir evoliucijos psichologijai. Dalis jo tyrimų apėmė ir kalbos bei vartojamo žodyno poveikį psichikai ir organizmui. Mokslininko teigimu, evoliuciškai žmogus užprogramuotas nerimui ir net negatyviam požiūriui į aplinkybes. Mat taip psichika mėgina pasiruošti blogiausiam galimam scenarijui ir įdėti pastangų mėginant jo išvengti. Visgi toks psichikos mechanizmas naudos duoda tik esant tinkamoms aplinkybėms. Štai kiti du amerikiečių mokslininkai Andrew Newbergas ir Markas R. Waldmanas mėgino išsiaiškinti, kas nutinka smegenims, kai žmogus nuolat susiduria su negatyvia informacija ar pats pasąmoningai kartoja negatyvias frazes. Per tyrimą tiriamiesiems buvo pateikiami teigiami žodžiai (taip, taika, meilė ir pan.) bei neigiami žodžiai (ne, mirtis, liga, skurdas ir pan.), o jų smegenų aktyvumas matuotas funkciniu magnetiniu rezonansu.

Rezultatai abejingų nepaliko. Pasirodo, teigiami žodžiai suaktyvino priekinę smegenų sritį, iš kurios vėliau signalas keliauja į motorinę smegenų dalį bei už emocijas atsakingus centrus (thalamus). Tai reiškia, kad teigiami žodžiai, suaktyvinę šią grandininę reakciją, nulėmė teigiamų veiksmų pasirinkimą, teigiamą savęs ir aplinkinių vertinimą. Maža to, dalyvių organizme reikšmingai sumažėjo streso hormono kortizolio, kuris sukelia „bėk arba kaukis“ parengtį arba tiesiog palaiko ilgalaikio streso padarinius: įsitempusius raumenis, sustojusį virškinimą, padažnėjusį širdies pulsą, aukštesnį kraujospūdį ar sumažėjusį lytinį potraukį. Be to, ilgalaikis teigiamų žodžių vartojimas reikšmingai sumažina šiuos ilgalaikio streso padarinius. Neigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Jie ypač veikia už emocijas, apetitą bei miegą atsakingos smegenų struktūros – migdolinio kūno – aktyvumą. Pasirodo, jau pats žodis „ne“ savaime suaktyvina šios smegenų dalies siunčiamą pavojaus signalą organizmui, kartu ir streso hormonų išsiskyrimą. Kuo gausesnis ir dažniau vartojamas neigiamų žodžių rinkinys, tuo stipresnis efektas: sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, suprastėjęs loginis mąstymas, kalba ir netgi gebėjimas patirti džiaugsmą bei pasitenkinimą.

Da Vinčio metodas

Žmogaus vartojama kalba fiksuojama tam tikrose smegenų dalyse, kurios tiesiogiai siejasi su gerokai primityvesnėmis smegenų dalimis, atsakingomis už pagrindinius poreikius ir išgyvenimo instinktus. Žodžiais įvardydami objektus, jų savybes, dėl sudėtingo smegenų veiklos proceso žmonės suaktyvina ir atitinkamas organizmo funkcijas, padedančias išgyventi ar palaikyti socialinį statusą. O juk šiuolaikiniame pasaulyje socialinis statusas ir tai, ką apie žmogų galvoja ar sako aplinkiniai, prilygsta priešistorinių laikų medžioklės grobiui. Kitaip tariant, jeigu žmogus menkinamas, jis jaučia, kad iš jo atimama galimybė išgyventi. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žodžiai taip skaudžiai žeidžia ir sukelia grėsmę. Visgi proto jautrumas verbalinei kalbai turi ne tik negatyvių atspalvių. Jeigu vieni žodžiai gali susilpninti, tai kiti sustiprinti. Tik reikia žinoti, kokius žodžius ir kaip vartoti, kad psichologiniai „raumenys“ sutvirtėtų. O tam naudojamas da Vinčio metodas.

Jo esmė – žodinis savo sąmonės ir pasąmonės programavimas. Pirmiausia šio metodo mokytojai ragina sąmoningai atsikratyti žalingų nuostatų, kurios labiausiai slopina mintis ir pozityvią elgseną. Savarankiškai ar su psichologo pagalba išmokti savęs nemenkinti nei mintimis, nei žodžiais. Puikus to pavyzdys – sąmoningai mokytis priimti komplimentus už juos padėkojus, užuot puolus pagyrimą neigti. Taip pat svarbu sekti savo kalbą, kai apibūdinama išvaizda ar pasiekimai. Daugelis išmokyti būti kuklūs ar net sumažinti savo laimėjimus. Tokius įpročius reikia pakeisti naudingais. Ir tai iš tiesų vyksta per kalbos struktūros ir žodyno keitimą. Pavyzdžiui, užuot sakius „Aš nesergu“, da Vinčio metodas moko sakyti „Aš visada esu sveikas“. Pasirodo negatyvūs priešdėliai kalboje protą veikia taip, kaip jau aprašytas amerikiečių neuromokslininkų ištirtas žodelis „ne“. Jis stabdo nuo aktyvių veiksmų ir slopina pasąmonę. Praktikuojantys da Vinčio metodą tikina, kad pozityvi kalba padeda išmokti pasitikėti pasauliu ir atsikratyti pretenzijų žmonėms. Mat teigiama kalba moko pamatyti kituose gerus dalykus, juos įvardinti garsiai ir taip tą pozityvumą įsisąmoninti. Tai derėtų praktikuoti kasdien. Manoma, kad maždaug po 43 dienų tokių pozityvios kalbos praktikų teigiamų aspektų paieška ir teigiama kalba tampa naudingu įpročiu.

Žodžiais kuriama ateitis

Tuomet galima imtis vizualizacijos praktikų. Vizualizacija, naudodama sąmonės turinį, padeda suformuluoti tinkamus tikslus ir atrasti geriausius būdus tų tikslų pasiekti. Svarbiausia vizualizacijos taisyklė – aiškiai įsivaizduoti, kad tikslai jau įgyvendinti ir jau turite tai, apie ką svajojate. Kai sąmonė aiškiai įsivaizduoja pasiekto tikslo rezultatą, ji stipriau motyvuojama šį tikslą įgyvendinti. Pavyksta lengviau pamatyti įvairius prieigos taškus ir problemų sprendimo būdus, galiausiai sukurti nuoseklų planą ir suskirstyti jį į etapus. Tam irgi vartojami žodžiai. Iš pradžių mintyse sukuriamas kuo tikslesnis trokštamos situacijos apibūdinamas ir tuomet kasdien it medituojant tas apibūdinimas tobulinamas ir apipinamas kiek įmanoma išsamesnėmis detalėmis. Pavyzdžiui, svajojate gauti puikų darbą. Norėdami šiam troškimui panaudoti vizualizacijų metodą, pirmiausia surašykite ant popieriaus lapo aiškų darbo apibūdinimą bei tai, kaip jaučiatės tą darbą dirbdami. Ir tokį principą galite taikyti bet kuriai svajonei, visgi tik esant sąlygai, kad noras realus ir įgyvendinamas.

Vizualizacijos metodas šiek tiek panašus į sąmoningą svajojimą. Žmogus nuolat tobulina savo ateities scenarijų ir leidžia smegenims priprasti prie tos būsenos. Visgi ir vizualizacijos, ir sąmoningas svajojimas nėra tik skraidžiojimas padebesiais. Tai kontroliuojamos ir struktūrizuotos sąmonės treniruotės. Dažnai žmonės net nesusimąsto, kaip stipriai juos riboja įvairios išankstinės nuostatos ir nesėkmės baimės. O protui baimė labai nepatinka. Tai ribojanti emocija, kuri neleidžia pamatyti perspektyvų. Vizualizacijos ir net svajonių dienoraščių rašymas gali tapti būdu saugiai pasimatuoti savo ateities scenarijus. Tuomet atėjus momentui žengti pirmą žingsnį svajonės išsipildymo link protas iš tiesų bus mažiau kaustomas baimės. Jeigu sunku patikėti, kad toks metodas gali suveikti, reikėtų prisiminti mokykloje laikytus egzaminus. Moksleiviams ne be priežasties duodami praėjusių metų egzaminų lapai. Juos išsprendusios ar bent peržvelgusios smegenys tampa pažįstamos su to, kas laukia ateityje. Tad lemtingąją dieną jau žino, koks išbandymas laukia, ką ir per kiek laiko reikės padaryti. Taip ir vizualizacijų ar svajonių dienoraštis padeda įsisąmoninti ateities scenarijus.

Kalba programuoja sėkmei ir nesėkmei

Žodžiai – materiali minčių, jausmų ir emocijų išraiška. Nors jų negalima paliesti, tačiau visgi yra realūs ir sklinda panašiai kaip radijo bangos. Ezoterikų teigimu, žodžiai ir juos sudarantys garsų junginiai sudaro bangą, kuri įsiskverbia į gyvų būtybių biolauką. Ši banga sudaro deformaciją ir pakeičia ploną biolauką aplink žmogų. Todėl pokyčiai atsiranda net fiziologiniame lygmenyje, po to visuomenėje ir artimiausioje aplinkoje. Išsakytų žodžių galia priklauso labiau nuo emocijų stiprumo ir kalbėtojo psichinės būsenos. Deja, daug lengviau sukurti stiprią, koncentruotą, neigiamą emociją ir paversti ją žodžiais. Mat negatyvios emocijos yra intensyvesnės ir lengviau rezonuoja su aplinka. Ir tai vyksta daugeliu lygmenų. Pavyzdžiui, paniekinamai ištarus „Aš niekada nedirbsiu tokio darbo…“ galima netikėtai sulaukti būtent tokios situacijos, kuri privers imtis to paminėto darbo. Ezoterikai paaiškina, jog energinis žmogaus kūnas iš tiesų nesupranta priešdėlio „ne“.

Žodelis „niekada“ ištariamas su milžinišku emociniu užtaisu. Negatyvios energijos banga išlekia iš energinio kūno, o tuomet sustiprėjusi grįžta ir duoda impulsą – užduotį pasąmonei. Šioji nuolankiai vykdo duotą programą atmesdama žodelį „niekada“ ir vesdama žmogų link to, ko stipriai ir, deja, neapgalvotai prašė. Ypač tokiems negatyviems emociniams ir energiniams rezonansams jautrūs pinigai. Ezoterikai pataria niekada netaupyti juodai dienai ar nelaimei. Taupyti reikia tam, ko trokštama. O ir kalbėti apie pinigus reikia pagarbiai, be paniekinimo, tačiau ir be godumo gaidelės. Mat pinigų energija mėgsta tekėti laisvai. Norintiems užprogramuoti save finansinei sėkmei, patariama kalbėti ne apie konkrečią sumą, o apie tai, kam pinigai būtų išleisti ir kokios pozityvios emocijos iš to kiltų. Įdomu tai, kad tokiems ezoterikų pastebėjimams visiškai pritaria psichologai ir vadinamieji sėkmės mokytojai. Pasak jų, svarbiausia yra ne tapti milijonieriumi, o susikurti tam tikrą komforto lygį, kuris suteiktų laisvės ir pasitenkinimo. Beje, dažnai kartoti žodį „milijonas“, „tūkstantis“ ir kt. nėra prasminga. Ezoterikai sako, kad trokštantieji vieneto ir daugybės nuliukų dažniausiai gauna tik nuliukus.

Naudingi patarimai norintiems patobulinti savo žodyną

Gyventi niekada nenusikeikus ar nepaburnojus – neįmanoma. Visgi mokslininkės Barbaros Fredrickson tyrimų duomenimis, kiekvieno neigiamo žodžio poveikį neutralizuoti gali trys teigiami, tad taisau padėtį ir sakau: „Taip, taip, taip.“

Iš tiesų verta dažniau sakyti „taip“. Tai nereiškia, kad būtina sutikti eiti į pasimatymą su nepatinkančiu žmogumi ar versti save daryti tai, ko tikrai nesinori. Tačiau sutikimo strategiją naudinga taikyti kalbant apie smulkmenas. Be to, (ne)verbalinis pritarimas padeda sumažinti konfliktų. Savo nuomonę verta ginti tik tada, kai kalbama apie svarbius dalykus, o štai dėl smulkmenų pyktis ir keistis neverta.

Svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip sakoma. Pravartu mokytis kalbėti ramiu tonu. Mokslininkai tikina, kad pakeltas tonas ar agresyvi kalbos maniera skatina rinktis ir neigiamus žodžius, kaltinti, pulti. O tai iškart padidina streso lygį ir sukelia hormonų pokyčius.

Patariama išmokti tinkamai vartoti jungtuką „vis dėlto“. Jis padeda net neigiamas patirtis paversti naudinga pamoka ir pamatyti pozityvias situacijos puses. Šis jungtukas naudingas guodžiant bei skatinant save ar artimuosius. Jeigu jaučiatės pavargęs, verta sau pasakyti garsiai: „Šiandien jaučiuosi pavargęs, bet baigsiu darbą ir keliausiu namo ilsėtis.“ Po tokio paprasto pareiškimo smegenys suvokia, kad bus apdovanotos ir suranda papildomos energijos darbui atlikti.

Svarbūs ne tik tie žodžiai, kuriuos žmogus ištaria, bet ir tai, kokie skamba jo aplinkoje. Tad tais atvejais, kai įmanoma, derėtų vengti klausytis barnių, skundų ir neigiamų komentarų. Kartais tai reiškia, kad teks nutraukti kokius nors santykius ar tiesiog vengti nuolat bambančio ir besiskundžiančio kolegos.

Tikima, kad žodis gali gydyti. Juk ištisus amžius naudojamas ligos užkalbėjimo metodas. Visgi patiems be išankstinio pasirengimo neverta mėginti užkalbėti sveikatinančio vandens ar arbatos. Ši sritis priklauso tai gerai išmanantiems.

Liaudyje žinoma keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo negatyvaus žodžių poveikio. Pavyzdžiui, išgirdus neigiamų komentarų vertėtų apsiprausti tekančiu vandeniu. Būtina kruopščiai nusiplauti rankas įsivaizduojant, kaip negatyvi energija nuteka į kanalizaciją.

Pasak ezoterikų, itin dažnai vartojami negatyvūs aforizmai net gali pritraukti ligas:

„Įgriso iki pykinimo“, „prisivalgiau iki vėmimo“ (nervinė anoreksija)

„Nešti savo kryžių“, „sėdėti ant sprando“, „nusimesti nuo pečių akmenį“ (osteochondrozė)

„Įgriso mirtinai“, „pats savęs nekenčiu“, „užnuodijo gyvenimą“ (onkologinės ligos)

„Nevirškinu…, „save graužti“ (žarnyno, skrandžio opos)

„Šlapimas į galvą trenkė“, „mirtinai pavargau…, nėra jėgų“ (urologinės ligos)

„Imti į plaučius“, „reikia atsikvėpti“ (plaučių ligos)

„Kraują siurbti“, „išspausti syvus“, „kraują nuodyti“ (kraujo nusilpimas)

„Imti į širdį“, „širdį drasko“, „širdis plyšta“, „širdis krauju apsipila“ (infarktas)

„Manęs tai nekaso“, „nenorėčiau būti jo kailyje“ (alergijos, odos ligos)

„Galvą laužyti“, „galvą pamesti“, „trankyti galvą į sieną“, „tikras galvos skausmas“ (migrena)

„Kad akyse nematyčiau“, „baisu žiūrėti“ (akių ligos)