Žmogiškųjų ryšių galia

Nors prirašyta daugybė knygų ir dar daugiau straipsnių apie tai, kaip būti laimingiems vieniems, tiesa ta, kad žmogus iš prigimties yra sociali būtybė, sukurta gyventi bendruomenėje. Tai nereiškia, kad negalime būti laimingi gyvendami vieni. Tiesiog netgi tokiu atveju neišvengiamai palaikome santykį su aplinkiniais. Supantys žmonės mums daro milžinišką įtaką.

Suteikė progą dominuoti

Šiandien esame vieninteliai žmonės Žemėje, tačiau prieš 300 tūkst. metų mūsų planetoje vaikščiojo mažiausiai dar keturios žmonių rūšys. Kodėl iš jų išlikome tik mes ir būtent mes? Homo sapiens turėjo rimtus konkurentus – neandartaliečius. Jie gyvavo kur kas ilgiau, buvo fiziškai stipresni, netgi tam tikrose srityse technologiškai labiau pažengę nei tuomečiai mūsų protėviai, puikiai medžiojo ir valdė ginklus. Taigi kadaise nebuvome stipriausi ir protingiausi, nors dabar mėgstame tuo girtis. Tad kodėl laimėjome? Ogi todėl, kad mokėjome geriau už kitas rūšis bendradarbiauti tarpusavyje. Būtent tarpusavio ryšys tapo slaptu ir stipriausiu H. sapiens ginklu. Kaip rodo moksliniai tyrimai, šis gebėjimas vystėsi pamažu, o jam įtakos turėjo natūrali evoliucija. Mūsų nervų sistema, hormonai, smegenys keitėsi taip, kad taptume vis socialesnėmis būtybėmis. Bėgant metams H. sapiens organizme sumažėjo hormono testosterono ir padaugėjo serotonino, kartu sustiprėjo prieraišumo hormonu vadinamo oksitocino poveikis. Taip pamažu žmonės ėmė vis labiau kliautis vieni kitais, kūrė sudėtingą socialinį bei kultūrinį pasaulį ir veikdami išvien tapo nenugalimi.

Draugai dovanoja laimę ir ilgesnį gyvenimą

Moksliniai tyrimai atskleidžia: tie, kas turi penkis ar daugiau artimų draugų, jaučiasi maždaug 60 % laimingesni už tuos, kurie bičiulių turi mažiau. Žinoma, kokybė santykiuose svarbiau nei kiekybė. Todėl geriau turėti bent vieną tikrai artimą bičiulį nei būrį pažįstamų. Apskritai draugystė su kitais turi teigiamą poveikį kone visose gyvenimo srityse. Palyginę laimingiausius žmones su mažiausiai laimingais, ekspertai Edas Dieneris ir Martinas Seligmanas išsiaiškino, kad pirmoji grupė buvo labai sociali ir palaikė tvirčiausius santykius. Tyrėjai padarė išvadą, kad geri socialiniai santykiai – būtinybė, jog žmonės jaustųsi laimingi. Be to, laimė užkrečiama. Harvardo medicinos mokyklos tyrimas, kuriame dalyvavo 5000 žmonių per 20 metų, atskleidė, kad vieno žmogaus laimė plinta visoje socialinėje grupėje, o poveikis trunka net metus. Taigi, jeigu draugas laimingas, auga tikimybė, kad būsime laimingi ir mes, o kartu ir kiti artimieji. Apskaičiuota, kad bičiulis padidina tikimybę būti laimingam apie 15 %. Mokslininkai teigia, kad kasdienė socialinė parama – pagrindinis veiksnys, padedantis jaustis optimistiškai. Optimizmas savo ruožtu skatina pasitenkinimą gyvenimu ir mažina depresijos riziką.

Draugystė teigiamai veikia ne tik emocijas ir psichinę sveikatą, bet ir fizinį kūną. Įrodyta, kad geras santykis su bičiuliais mažina neigiamą streso poveikį organizmui, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vieniši žmonės paprastai turi aukštesnį kraujospūdį ir kitus širdies ligų rizikos veiksnius. Harvardo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad daugiau bičiulių turintys asmenys ilgiau išsaugo normalias pažintines funkcijas, rečiau serga su senatve susijusiomis protinėmis ligomis. Netrūksta įrodymų, kad draugystė ne tik gerina gyvenimą, bet ir ilgina. Štai moterys, turinčios bent vieną artimą bičiulį, ilgiau išgyvena po krūties vėžio operacijos. 148 tyrimų apžvalga parodė, kad žmonių, turinčių stipresnius socialinius santykius, mirtingumo rizika 50 % mažesnė. Tai tik keletas iškalbingų faktų, bet tikrosios draugystės vertės neįmanoma išmatuoti, tik pajausti širdimi.

Bičiuliai svarbiau nei šeima?

Kartais su bičiuliais praleistas laikas duoda daugiau naudos negu buvimas su šeima. Pasitelkę specialią išmaniųjų telefonų programėlę mokslininkai analizavo, kaip žmonės jaučiasi bendraudami su skirtingais asmenimis. Tyrime dalyvavo apie 50 tūkst. savanorių. Visi jie, pabendravę su tam tikru žmogumi, minėtoje programėlėje turėjo įvertinti, kaip tai paveikė jų laimės pojūtį. Paaiškėjo, kad pabendravus su bičiuliais laimė vidutiniškai išauga 8 %, su tėvais – 1,4 %, su savo vaikais – 0,7 %. Taigi žmonės labiausiai atsipalaiduoja būdami bičiulių rate, kartu užsiimdami vienijančia veikla, galėdami išsipasakoti, gauti nešališkų patarimų. Nepakanka su draugais tik susirašyti per socialinius tinklus ar susiskambinti. Teigiamas poveikis kelis kartus stipresnis bendraujant akis į akį.

Vyrų ir moterų skirtumai

Draugų reikia tiek vyrams, tiek moterims, bet lyčių socialiniai gyvenimai skiriasi. Tai, kad moterims socialinis gyvenimas yra svarbesnis, pagrindžia ne tik visuomenėje gajūs stereotipai, bet ir moksliniai tyrimai. Nieko nuostabaus, mat dailiosios lyties atstovės nuo seno bendruomenėje praleisdavo daugiau laiko. Kol vyrai pavieniui ar mažomis grupelėmis medžiodavo ar kaudavosi, mūsų pramotės drauge rūpinosi buitimi, vaikais, rinkdavo gamtos gėrybes. Taigi jų kasdienybėje nuo seno būta kur kas daugiau bendravimo, svarbaus išlikimui. Kadangi moterys fiziškai silpnesnės, kadaise būtent stiprūs socialiniai ryšiai buvo jų išlikimo ir saugumo garantas.

Skiriasi ne tik bendravimo poreikis, bet ir pobūdis. Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog moterys santykiuose labiau atsiskleidžia, mieliau dalinasi intymiomis detalėmis nei vyrai. Jos labiau pasitiki, nebijo parodyti silpnybių, noriau dalijasi problemomis. Išsikalbėjimas sunkiose situacijose joms veikia tarsi terapija. Vyrai, bendraudami su savo lyties atstovais, išlieka santūresni, jų draugystėje justi daugiau konkurencijos, vengiama vienas kitam atskleisti silpnųjų pusių, guostis, kalbėti apie emocinius rūpesčius. Vyrai tarpusavyje labiau bendrauja apie reikalus, ne apie jausmus. Beje, jie draugystes dažniausiai užmezga remdamiesi bendrais pomėgiais, o moterys – abipuse parama.

Privalumai darbe

Sakoma, darbas yra darbas, čia draugystėms ne vieta. Tik ar tikrai? Įvairios apklausos ir moksliniai tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie darbe turi bičiulių, savo karjera labiau patenkinti už tuos, kurie darbe palaiko vien tik dalykiškus santykius. Maža to, pirmųjų net ir darbo rezultatai būna geresni. Mokslininkai ištyrė: norint, kad ilgai dirbamas darbas būtų efektyvesnis, smegenims reikia bent trumpų pertraukėlių pailsėti. Tuomet pasitarnauja draugystė su kolegomis – trumpi pokalbiai, nesusiję su tiesioginiu darbu, yra puikus būdas pailsėti ir nuslopinti darbo keliamą stresą. Be to, įrodyta, kad darbovietėje turėdamas draugų darbuotojas labiau pasitiki savimi, jaučiasi esantis kompanijos dalimi, turi didesnę motyvaciją siekti bendrų tikslų, ne taip jautriai reaguoja į nesėkmes bei kritiką. Teigiamai paveikiamas net atlyginimas – turint bičiulių darbe įprastai uždirbama net 20–30 % daugiau, sėkmingiau kopiama karjeros laiptais.

Magiškas vaikų ir tėvų ryšys

Rodos, kas jau kas, o tėvai ir vaikai turėtų palaikyti natūralų sklandžiausią tarpusavio ryšį. Deja, kaip rodo tyrimai, dauguma gimdytojų su vaikais vis dar praleidžia per mažai laiko. Šiuolaikiniai tėvai praleidžia daugiau laiko su vaikais nei 1965-ųjų tėvai. Vidutiniškai šis laikas išaugo 153 %. Skaičius atrodo daug žadantis. Deja, vertinant statistiką, rodančią, kiek dabar tėvai skiria laiko atžaloms, ji nenuteikia itin optimistiškai. OurWorldInData.org duomenimis, vidutinė aukštąjį išsilavinimą turinti Vakarų šalių motina per dieną vaikams skiria vidutiniškai 120 min., o tėvas – 85 min. Tarp aukštojo išsilavinimo neturinčių žmonių šis laikas apie 20 % trumpesnis. Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė tėvų jaučiasi nutolę nuo vaikų, o šis atitolimas ypač pasijaučia paauglystėje, sulaukus vidutiniškai 13 m. Įdomu tai, kad net apie 43 % tėvų dėl per mažai su atžalomis leidžiamo laiko kaltina ne save, o vaikus. Esą šie per daug dėmesio skiria televizijai, kompiuteriui, socialiniams tinklams, elektroniniams žaidimams ar tiesiog užsidarę kambariuose. Specialistai su tokia tėvų nuomone linkę nesutikti ir primena, kad tarpusavio ryšio pagrindai klojami dar ankstyvoje vaikystėje, kai viskas priklauso nuo pačių gimdytojų ir jų įdėtų pastangų.

O stengtis tikrai verta, mat tvirtas tėvų ir vaikų ryšys atžaloms duoda daug naudos visą gyvenimą. Specialistai sako, kad leidžiant individualų laiką su vaiku ne tik stiprinamas tarpusavio ryšys, bet ir kuriamas vaiko saugumas santykyje su kitu žmogumi, stiprinama savivertė. Tie, kurie turėjo gerus santykius su tėvais, lengviau susiranda draugų, mieliau išbando įvairias naujoves, jiems geriau sekasi mokytis, o vėliau ir kilti karjeros laiptais. Netgi gali pasigirti geresne sveikata ir didesniu bendru pasitenkinimu gyvenimu.

Vienatvė gali sargdinti

Moksliniai tyrimai rodo, kad vienišumas ir socialinė atskirtis yra tokie pat kenksmingi sveikatai, kaip 15 surūkytų cigarečių per dieną. Ilgalaikis vienišumas maždaug 26 % padidina priešlaikinės mirties nuo bet kokios priežasties riziką. Tie, kurie nepatenkina savo socialinių poreikių, 32 % dažniau patiria insultą, 29 % – infarktą. Taip pat 50 % dažniau serga senatvine demencija. Ką jau kalbėti apie psichinę sveikatą – kamuojamiems vienatvės jos tikimybė išauga net kelis kartus. Apskritai socialinių ryšių stokojantys žmonės 68 % dažniau atsiduria ligoninėje ir 57 % dažniau kviečia greitąją medicinos pagalbą už tuos, kurių socialinis gyvenimas yra sėkmingas.

Deja, vienišumas pasaulyje siekia kone epideminį lygį. Apklausos rodo, kad maždaug trečdalis planetos gyventojų jaučiasi vieniši. Beje, svarbu pabrėžti, jog toli gražu ne visi jų gyvena vieni ar neturi draugų. Deja, vis dažniau patiriamas vienišumo ir atskirties jausmas būnant tarp kitų. 60 % žmonių, kurie sako besijaučiantys vieniši, yra susituokę. Vis didesnis susvetimėjimas jaučiamas ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tėvų, vaikų, kolegų, net bičiulių.

Pokalbiai akis į akį tampa retenybe?

Išmaniosios technologijos lemia, kad galime kontaktuoti vieni kitų realiai nė nesutikdami. Viena vertus, tai lengvina komunikaciją, kita vertus, didina socialinės atskirties ir vienišumo jausmą. Mat tikrus brangių žmonių veidus keičia ekranai, o tikras emocijas – paveikslėliai emociukai.

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šiandien vis dažniau bendraujame ne susitikę akis į akį, bet naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Maža to, žmonės, ypač jaunimas, vis labiau vengia skambinti pašnekovui, mieliau susirašinėja žinutėmis. 19–20 m. jaunuolių apklausa parodė, kad per dieną jie vidutiniškai paskambina mažiau nei kartą, bet parašo 9–10 žinučių. Nepaisant to, dauguma pripažįsta, kad pokalbiai telefonu teikia didesnį malonumą, jis socialinius poreikius patenkina apie keturis kartus efektyviau negu susirašinėjimas. 86 % žmonių pripažįsta, kad, nors vis dažniau su artimaisiais bendrauja telefonu ar per socialinius tinklus, iš tiesų geriausias komunikacijos metodas atrodo akis į akį. Ir iš tiesų – tikro bendravimo socialiniuose tinkluose maža. Apskaičiuota, kad vos 3,5 % juose praleidžiamo laiko skiriame veiksmams, kuriuos galima vadinti socialine interakcija, o visą kitą laiką leidžiame žiūrėdami profilius, skaitydami straipsnius ar kitaip pramogaudami.

Deja, bendravimas per ekraną nesuteikia prisilietimo džiaugsmo, apsunkina emocijų supratimą, sukuria dirbtinoką atmosferą tarp dviejų žmonių. Tarpusavio santykiai internetu niekada neatstos to, ką patirtume plėtodami gyvą santykį, nelieka to ypatingo jaudulio, asmeniško nuogumo, nuoširdumo. Tikras, autentiškas, asmeniškas santykis užmezgamas tik bendraujant gyvai. Dalis žmonių renkasi bendravimą internetu ar per kitas technologijas, bet tai tėra tikrojo poreikio priklausyti bendruomenei, būti mylimiems ir reikšmingiems, kompensacija. Tarytum žaidimas, kur galima viską pradėti iš naujo. Reikėtų bent jau bandyti ieškoti aukso vidurio: bendrauti gyvai, o kai yra apsunkinančių aplinkybių, tam pasitelkti išmaniąsias technologijas. Apskritai žmogus, nekurdamas ryšio su esančiais šalia, negali jaustis laimingas. Esame socialios būtybės, kurioms būtina patenkinti du esminius poreikius, kad jaustumės patenkinti gyvenimu: rasti vietą po saule ir priklausyti kokiai nors grupei. Pirmąjį įmanoma patenkinti karjeros srityje, tačiau antrajam būtinas bendravimas.

Bendravimas su keturkojais – irgi naudingas

Užmegzti naujus socialinius ryšius dažnai nelengva, ypač vyresniems žmonėms. Būtent jie dažniausiai jaučiasi socialiai izoliuoti. Psichologai pataria tokiems asmenims įsigyti augintinį. Bendravimas su gyvūnu gali bent iš dalies atstoti bendravimą su žmogumi. Tyrimai atskleidžia, jog tie žmonės, kurie namais dalijasi su augintiniu, 36 % rečiau jaučiasi vieniši nei tie, kurie neturi keturkojo bičiulio. Bendravimas su augintiniais padeda kovoti su stresu. Švedų mokslininkai nustatė, kad pabendravus su gyvūnu streso hormono kortizolio lygis organizme žymiai nukrinta bent 15–30 min. Kartu didėja laimės hormono oksitocino lygis. Mažiau streso reiškia privalumą širdžiai ir kraujotakai – turintys augintinį, ypač katę, rečiau kenčia nuo kraujospūdžio, širdies ritmo, kraujotakos sutrikimų. Gyvūno laikymas naudingas ir smegenų sveikatai išsaugoti. Įrodyta, kad tie senjorai, kurie kasdien rūpinasi keturkoju bičiuliu, ilgiau išsaugo gerą atmintį, dėmesio koncentraciją bei kitas pažintines funkcijas. Šuns auginimas naudingas dėl fizinio aktyvumo, nes priverčia išeiti pasivaikščioti net didžiausius namisėdas. Ištirta, kad šį gyvūną turintys žmonės per savaitę judėdami lauke praleidžia apie 1,5 val. ilgiau nei šuns neturintys bendraamžiai.

Įdomu

Vyresni asmenys, subūrę didesnį draugų ratą, turi 22 % mažesnę priešlaikinės mirties tikimybę.

Mažą socialinį ratą aplink save suformavę žmonės net 60 % dažniau kenčia nuo nutukimo nei komunikacijos poreikį patenkinantys asmenys.

Moterys kalbėdamos labiau linkusios žvelgti viena į kitą ir palaikyti akių kontaktą, o vyrai linkę nukreipti žvilgsnį.

Apklausos atskleidė, kad padvigubinus draugų skaičių jaučiamas toks pats pasitenkinimo gyvenimu išaugimas, kaip ir gaunant 50 % didesnes pajamas.

Daugiausia socialinių ryšių su skirtingais žmonės užmezga jaunimas iki 25 m., vėliau žmonių, su kuriais reguliariai bendraujame, skaičius pamažu mažėja.

Pastebėta, kad ilgaamžiškiausios draugystės užsimezga studijų metais.

Jeigu kažką laikote draugu, nebūtinai tas žmogus tą patį pasakytų apie jus. Apklausos atskleidė, kad tik apie 50 % žmonių, kuriuos vadiname bičiuliais, įvardija mus taip pat.