Ar jūsų temperatūra yra per žema? O gal jūsų gydytojas pasakė, kad turite žemesnę nei įprastą (36,6 laipsniai) temperatūrą ir nėra reikalo jaudintis? Žema kūno temperatūra, vis dažniau pasitaikanti problema, iki šiol nėra laikoma normaliu dalyku. Paprastai – tai prastos sveikatos rodiklis. Kodėl? Elementaru: žema kūno temperatūra yra lėto metabolizmo simptomas. Kai metabolizmas yra lėtas, visos kūno sistemos negali funkcionuoti taip, kaip turėtų. Dėl šios priežasties nereikėtų numoti ranka, jei kūno temperatūra nuolat žemesnė nei vidutinė. Tai gali būti ženklas, kad kūnas rimtai serga ir jam reikia gydymo.

 

Kaip sužinoti, ar metabolizmas yra sulėtėjęs. Tai padeda nustatyti šie simptomai:

 

"žema temperatūra"

  • Prastas virškinimas ir maisto produktų netoleravimas;
  • Vidurių užkietėjimas ir sutrikusi žarnų peristaltika;
  • Šąlančios rankos ir kojos;
  • Dažnas šlapinimasis;
  • Nuotaikų svyravimai ir nestabilumas;
  • Sausa oda ir (arba) odos ligos (aknė, egzema);
  • Ploni, trapūs nagai ir plaukai;
  • Miego sutrikimai bei nemiga;
  • Išsekimas, nuolatinis energijos trūkumas;
  • PMS, nevaisingumas, mažas libido ir kiti hormonų pusiausvyros sutrikimai;
  • Staigūs cukraus kraujyje šuoliai;
  • Imlumas ligoms;
  • Svorio augimas, ypač liemens srityje;
  • Visada žema kūno temperatūra.
 

Žemos kūno temperatūros sindromo simptomai:

 
  • Drebulys;
  • Lėtas širdies ritmas;
  • Negilus kvėpavimas;
  • Violetinės spalvos rankų ir kojų pirštai;
  • Nesugebėjimas priimti sprendimų;
  • Neaiški kalba;
  • Išsiplėtę vyzdžiai;
  • Mieguistumas;
  • Silpnas pulsas;
  • Nuovargis.
 

Žema kūno temperatūra gali būti šių ligų simptomas:

 
  • Adisono liga (antinksčių nepakankamumas);
  • Diabetas;
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis;
  • Hipotirozė;
  • Infekcijos,
  • Inkstų veiklos sutrikimai;
  • Kepenų veiklos sutrikimai;
  • Sepsis (kraujo užkrėtimas);
  • Šalutinis vaistų poveikis;
  • Šokas;
  • Pagreitėjęs kvėpavimas arba astma;
  • Vėžys;
  • Stresas;
  • Nemiga.
 

Metabolizmas reiškia, kaip kūno sistemos aprūpinamos maistinėmis medžiagomis ląstelių lygmenyje. Tai labai svarbu. Metabolizmas arba medžiagų apykaita turi veikti nepriekaištingai, kad žmogaus sveikata būtų gera. Jeigu kūno temperatūra nuolat žemesnė nei vidutinė – tai pirmasis ženklas, kad reikia pasistengti pagreitinti metabolizmą ir taip išvengti rimtesnių sveikatos pažeidimų.

 

Kūno temperatūra matuojama termometru. Šiandien vis populiaresni skaitmeniniai. Tokį reikėtų turėti visiems namuose. Kilus įtarimams dėl žemesnės nei vidutinės kūno temperatūros, būtina save stebėti. Kiekvieną rytą, dar gulint lovoje, pasimatuoti temperatūrą. Tai yra bazinė kūno temperatūra, kurios dar nepaveikė maistas, judėjimas ir kita veikla. Ji rodo, kaip kūnas geba reguliuoti temperatūrą poilsio metu.

 

Temperatūra žemesnė nei 36,6 laikoma žema ir, kaip minėta anksčiau, yra lėto metabolizmo požymis. Tačiau nereikia pulti į paniką – daug žmonių turi kūno temperatūrą, kuri yra sąlyginai žema. Individualiais atvejais – tai gali būti vidutinė kūno temperatūra. Tačiau tai nereiškia, kad to negalima arba nereikėtų to keisti. Nustatyta, kad vyresniame amžiuje normali kūno temperatūra net gali padėti sumažinti širdies ligų bei II tipo diabeto riziką. Atstatyti normalią temperatūrą galima, jei vengiama labai griežtų dietų, itin didelio fizinio krūvio ir kitų dalykų, kurie gali mažinti kūno temperatūrą.

 

Naudingi patarimai, ką daryti, jei kūno temperatūra yra žemesnė nei vidutinė

 

Dieta:

 
  • Kasdien suvalgyti pakankamą maisto kiekį. Daug žmonių, net tie, kurie turi antsvorio, nesuvalgo pakankamai maisto, kurio reikia jų aktyvumo lygiui. Į tai kūnas sureaguoja kaip į badą ir sulėtina metabolizmą, kad minimaliai išnaudotų energiją, kurią organizmas gauna su maistu.
 
  • Neišbraukti iš valgiaraščio tam tikrų maisto produktų grupių. Reikėtų laikytis sveikos mitybos rekomendacijų ir subalansuotos dietos. Labai svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai riebalų, angliavandenių ir baltymų. Visos šios maisto grupės padeda palaikyti normalų metabolizmą.
 
  • Laikytis subalansuotos dietos, iš kurios kūnas gautų energijai reikalingų kalorijų, natrio ir skysčių. Organizmo ląstelėms reikia kuro, kad turėtų energijos, įskaitant gliukozę ir elektrolitus bei natrį. Geriant per daug vandens ir nesuvartojant pakankamai gliukozės ir druskos gali sutrikti metabolizmas ir net nukristi kūno temperatūra.
 

Aktyvumas:

 
  • Jeigu didžiąją laiko dalį praleidžiama sėdint, į savo dienotvarkę reikėtų įtraukti ir šiek tiek fizinės veiklos. Palaipsniui fizinės veiklos krūvį didinti. Pasistengti, kad veikla, kuria užsiimate būtų maloni ir netaptų nemalonia prievole. Net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti palaikyti gerą medžiagų apykaitą.
 
  • Tačiau sportuojant reikėtų nepersistengti. Sportas gali turėti neigiamą šalutinį poveikį. Per didelė fizinė įtampa taip pat kenkia metabolizmui.
 

Miegas:

 
  • Reguliariai miegoti. Visi žino, kad reikia miegoti 7 – 8 kiekvieną naktį, tačiau jeigu neplanuosite poilsio laiko, tai taip nenutiks. Miegas turėtų tapti prioritetu ir gali labai pagerinti sveikatą per trumpą laiką.
 
  • Prieš miegą išbandyti įvairius atsipalaidavimo būdus: išjungti kompiuterio ir kitus ekranus, nusiraminti, suvalgyti cukraus kraujyje lygį normalizuojantį užkandį. Pavyzdžiui, suvalgyti gabalėlį sūrio ar kokį nors vaisių.
 

Stresas:

 
  • Pasistengti sumažinti psichologines priežastis, kurios sukelia stresą: emociniai sutrikimai, nesveiki santykiai, įtemptos situacijos. Jeigu patiems to padaryti nepavyksta, reikėtų ieškoti profesionalų pagalbos.
 
  • Įgyti terapinius gyvenimo įpročius. Rasti laiką kasdien nusiraminti ir atsipalaiduoti. Galima išbandyti tokias stresą mažinančias priemones kaip joga, meditacija, aromaterapija ir raminamosios vonios.
 
  • Stengtis aplinkoje sumažinti stresą sukeliančių dirgiklių. Psichologinį stresą gali sukelti tokie elementarūs dalykai, kaip dienos šviesos trūkumas ar nuolatinis kontaktas su alergenais.