Vinstonas Čerčilis yra pasakęs: „Kol tiesa vis dar maunasi kelnes, melas apkeliauja pusę pasaulio.“ Kai kuriems melas yra tarsi įgimtas, kiti nėra talentingi melagiai. Nepaisant to, meluojame visi. Tiesa nuslepiama dėl įvairių priežasčių – kartais taip tiesiog paprasčiau, retkarčiais siekiama piktų kėslų arba kaip tik norima žmogų apsaugoti nuo nemalonių žinių. Tačiau kodėl apskritai meluojame, kada to išmokstame ir ar visi tai darome vienodai? Metas susipažinti su melo teorija.

 

Kada išmokstama meluoti?

Meluoti pradedama gerokai anksčiau negu būtų galima tikėtis. Anot psichologų, meluoja netgi kūdikiai. Taigi apgaulei nebūtini žodžiai. Mažyliai šiam tikslui pasitelkia verksmą. Iš pradžių jie verkia tik tada, kai iš tiesų jaučiasi prastai, pavyzdžiui, yra alkani. Tačiau vėliau pastebėję, kad tėvai akimirksniu reaguoja į jų verksmą, pradeda tuo manipuliuoti. Taip kūdikiai meluoja, neva jiems kas nors negerai, nors iš tiesų tik trokšta tėvų dėmesio ir šilumos. Kai mažyliai išmoksta šnekėti, pradeda kurti nebūtas istorijas. Tačiau vis dar neskiria melo nuo realybės, todėl įtiki savo fantazijomis. 5–7 m. vaikas jau pradeda suprasti, kada tai, ką sako, nėra tiesa. Tokio amžiaus mažieji sąmoningai naudoja melą konkretiems tikslams, pavyzdžiui, pasielgę netinkamai išsisuka nuo bausmės. Kuo vaikui daugiau metų, tuo dažniau jis sąmoningai meluoja. Siekiant tai įrodyti Toronto universitete buvo atlikti tyrimai. Skirtingo amžiaus mažyliams buvo įteikiamas maišelis su dovana ir paprašyta nežiūrėti, kas ten yra. Jį įteikęs žmogus kelioms minutėms pasišalindavo iš kambario, o vaiką stebėdavo slaptos filmavimo kameros. 94,7 % 2–2,5 m. vaikų pasižiūrėjo, kas yra maišelyje. 33 % apie tai neprisipažino. 3,5–4 m. mažyliai nebuvo tokie smalsūs. Maišelio turinį patikrino 62,5 % vaikų, tačiau net 90 % apie tai neprisipažino.

 

Kodėl meluojama?

Pagrindinė priežastis, kodėl meluojame, yra savisauga. Melas padeda išvengti įvairių nemalonių situacijų ir mažina konfliktų riziką. Štai kodėl drovūs ir ramūs žmonės meluoja dažniau negu tie, kurie pasitiki savimi. Pastarieji nebijo pripažinti tiesos ir savo klaidų. Be to, drąsiai gina savo nuomonę, net jeigu dėl to tenka konfliktuoti. Neretai meluojama nenorint įžeisti pašnekovo. Tai vadinama baltu melu. Pavyzdžiui, dauguma nemato nieko blogo, kai vienas žmogus pagiria kito šukuoseną, nors plaukai tą dieną iš tiesų atrodo prastai. Tokios nedidelės apgavystės yra dažniausios. Rečiau pasitaikantis ir kur kas blogesnis yra piktybiškas melas, kai apgavystėmis siekiama piktų kėslų. Tarkime, pasitelkiant melagystes iš žmogaus išviliojami pinigai. Tai jau iškreipta, su prigimtiniais instinktais nesusijusi melo forma. Kartais melas būna nukreiptas prieš patį save. Pavyzdžiui, žmogus jokiu būdu nenori pripažinti tiesos. Neretai taip nutinka po itin skaudžių įvykių, tarkime, netekus artimojo. Nepripažindama tiesos pasąmonė saugo žmogaus psichiką nuo sužalojimų. Tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek tenka susidurti su realybe, tik ją suvokiant pamažu, skaudžias patirtis priimti būna lengviau.

 

Ženklai, išduodantys melagį

  • Akių kontakto vengimas.
  • Akių krypimas į dešinę (dešiniarankiams) arba į kairę (kairiarankiams).
  • Aukštesnis balso tonas.
  • Dažnas lūpų laižymas.
  • Išsiplėtę akių vyzdžiai.
  • Dažnas mirksėjimas.
  • Neįprasta kalbėsena.
  • Dažnas veido lietimas.
  • Nervingi kojų ir rankų judesiai.
  • Nevalingas kasymasis.
  • Paraudę skruostai.
 

Moterys meluoja geriau?

Pasak mokslininkų, moterys ir vyrai meluoja skirtingai. Pastarieji tai daro gerokai dažniau. JAV mokslininkai teigia, kad stipriosios lyties atstovai per metus pasako apie 35 % daugiau melagysčių. Nepaisant to, moterys meluoja geriau, ypač jeigu tai susiję su jausmais. Taigi neištikimybės atveju jos turi kur kas daugiau galimybių išsaugoti šeimą. Skiriasi ir melo naudojimo priežastys. Stipriosios lyties atstovai dažniausiai meluoja norėdami išsaugoti gerą įvaizdį arba pasirodyti geresni negu yra iš tiesų. Moterys dažniausiai meluoja nenorėdamos įskaudinti kito žmogaus ir stengdamos išsaugoti gerus santykius. Kitaip tariant, vyrai meluoja norėdami gerai jaustis patys, o dailiosios lyties atstovės – kad gerai jaustųsi kiti. Beje, toks melas visuomenėje labiau pateisinamas. Net 65 % žmonių teigia, kad kartais pameluoti, siekiant neįskaudinti kitų, nieko blogo.

 

Kaip meluoja skirtingi Zodiako ženklai?

Avinas. Dažniausiai šio ženklo atstovai meluoja apie profesinę veiklą. Jie trokšta pasiekti karjeros aukštumų ir dėl to gali pasitelkti net nemoraliausias apgavystes. Siekdami tikslų Avinai pasiryžę išduoti net artimiausius bendradarbius.

Jautis. Šio ženklo atstovai – tikri manipuliavimo meistrai. Aplinkiniai nė neįtaria, kad Jaučiai pakreipia įvykius jiems palankia linkme. Šį talentą dažnai naudoja meilės santykiuose.

Dvyniai. Tai dar vieni žmonės, kurie daugiausia meluoja tarpusavio santykiuose. Jie linkę apgaudinėti partnerį ir slėpti įvairias paslaptis.

Vėžys. Šio ženklo atstovai meluoja itin retai. Jie stengiasi būti ištikimi ir sąžiningi. Tačiau jei Vėžiai nuspręstų pameluoti, vargu ar kas nors tai suprastų. Jiems be menkiausio įtarimo pavyktų išvengti net baisiausio nusikaltimo.

Liūtai. Tai melagiai iš prigimties. Jeigu gyvenime trūksta nuotykių, patys jų prisigalvoja. Jų pasakojamos istorijos dažniausiai būna labai smagios ir įkvepiančios, todėl aplinkiniai jomis tiki. Deja, anksčiau ar vėliau Liūtai praranda kontrolę ir, nesugebėdami valdyti savo melų, tarp jų pasiklysta.

Mergelė. Nors šio ženklo atstovai yra savanaudžiai, jie beveik niekada nemeluoja. Kad ir kokia nemaloni tiesa būtų, vis tiek ją pasako. Netgi tada, kai ji gali pakenkti jiems patiems.

Svarstyklės. Šio ženklo atstovai mėgsta meluoti ir tam visada randa tinkamų progų. Tačiau jie gana netikę melagiai. Įprastai aplinkiniai iš karto suvokia, kada Svarstyklės sako netiesą. Atskleidus melagystes, šie žmonės to neneigia, bet teisinasi, kad melavo tik norėdami gero.

Skorpionas. Savo pomėgiu ir talentu meluoti jie gali konkuruoti tik su Liūtais. Skorpionai – nesąžiningi, manipuliuoti linkę, jokių skrupulų neturintys asmenys. Jie nevengia pikto melo siekdami naudos sau. Beje, jų kėslai retai kada išlenda į dienos šviesą.

Šaulys. Šio ženklo atstovai labai sąžiningi, kartais net per daug. Jie nemoka meluoti. Apgavystės Šauliams – vienas baisiausių dalykų pasaulyje. Neretai dėl per didelio nuoširdumo nukenčia, tačiau iš to nepasimoko.

Ožiaragis. Nors meluoti nemoka, kartais bando tai daryti. Dažniausiai nesėkmingai ir būna gėdingai sučiupti. Tuomet Ožiaragiai jaučiasi itin nejaukiai ir sau prisiekia daugiau niekada nemeluoti.

Vandenis. Tai – vieni sąžiningiausių žmonių. Netgi norėdami negeba meluoti. Kartais dėl to patys ant savęs pyksta, nes suvokia, kad ne viską tiesiai rėžiant į akis gyventi būtų paprasčiau.

Žuvys. Meluoti šio ženklo atstovus verčia pavydas. Matydami, kad aplinkiniai gyvena geriau, nevengia pasigirti apie savo sėkmę, dažnai ją pagražindami kelis kartus. Žuvų melas nepiktybiškas. Tai siekis išsaugoti garbę ir pasitikėjimą savo jėgomis.

 

7 žingsniai, kurie padės meluoti mažiau

  1. Visų pirma reikia suprasti, kodėl apskritai meluojate, kokios dažniausios to priežastys. Dažnai šis įprotis atkeliauja iš vaikystės. Priežasčių gali būti įvairių: noras kontroliuoti situaciją, siekis atrodyti geresniems negu esate, baimė ir kt. Jeigu priežastį įvardyti sunku, derėtų pagalvoti apie situacijas, kuriose dažniausiai meluojate.
  2. Suvokus melavimo priežastį, metas sau atsakyti, kodėl norite liautis melavę. Reikėtų susimąstyti apie tai, kurioms gyvenimo sritims šis įprotis labiausiai kenkia ir kaip jos pagerėtų, jeigu liautumėtės melavę.
  3. Pats metas pasižadėti nemeluoti. Geriausia, kad šį pažadą girdėtų jums artimas žmogus. Tuomet būsite labiau motyvuoti jo laikytis.
  4. Prireiks pagalbos iš šalies. Savaime nustoti meluoti greičiausiai nepavyks, todėl verta pagalvoti apie psichologo konsultaciją, seminarus šia tema, knygas, tokią pat problemą įveikusius bičiulius ir kt.
  5. Būtina išmokti patylėti. Jeigu jaučiate, kad atsidūrėte tokioje situacijoje, kai negalite sakyti tiesos, verčiau nesakykite nieko. Jei kas nors tiesiai klausia jums nemalonaus klausimo, į kurį nenorite pateikti atsakymo, turėtumėte nebijoti paaiškinti, kad jums tas klausimas nemalonus ir nenorite į jį atsakyti.
  6. Reikėtų praktikuotis sakyti tiesą. Geriausia pradėti su nepažįstamais žmonėmis, nes jų nuomonė nėra tokia svarbi kaip artimųjų. Kodėl nepradėjus nuo atviro ir sąžiningo pokalbio socialiniame tinklapyje? Pamažu tiesos sakymas taps įpročiu, persikeliančiu į kasdienį gyvenimą.
  7. Galiausiai būtina išmokti priimti tiesą. Nesvarbu, kad ji skaudi ir gali sugriauti brangius santykius. Tik išmokę nemeluoti sau, galėsite dalytis tiesa su aplinkiniais.

 

Psichologė Algina Šamonskienė

Melas – apsauginė reakcija, kuri nuo pat mažens tampa neatsiejama gyvenimo dalis. Žmonės dažniausiai meluoja tada, kai jaučiasi nesaugūs arba nori išvengti konflikto. Melas gali būti skirtas apsaugoti ne tik save, bet ir kitus. Pavyzdžiui, gydytojai sunkiai sergančiam pacientui neatskleidžia tikslios diagnozės, nes nenori jo gniuždyti. Taigi meluoti ne visada yra blogai. Tarkime, vaikai kurdami išgalvotas istorijas lavina vaizduotę. Ar įmanoma apskritai nustoti meluoti? Viskas priklauso nuo žmogaus ryžto. Tačiau kiekvienas bent retkarčiais pameluoja – jeigu ne kitiems, tai sau. Manau, kad vyrai meluoja šiek tiek dažniau, tačiau moterys tai daro subtiliau ir gudriau. Skiriasi ir melagysčių motyvai. Vyrų melas susijęs su noru padaryti įspūdį, pakelti savivertę. Įprastai stipriosios lyties atstovai meluoja siekdami konkretaus tikslo, susidūrę su konkurencija. Dažniausiai tai vyksta darbo aplinkoje. Moterų prigimtis kitokia. Jos nuolankesnės, švelnesnės, todėl melą neretai pasitelkia norėdamos padėti kitiems. Kad ir koks būtų melas, jis netrukdo tol, kol netampa blogu įpročiu. Dažniausiai tai pastebi ne meluojantysis, o aplinkiniai. Būtent pastarieji galėtų padėti susivokti žmogui, kad jo melas jau tapo nevaldomas. Norint išbristi iš melagysčių liūno, visų pirma būtina suprasti, kodėl asmuo meluoja. Dažniausiai už to slypi įvairios psichologinės problemos. Todėl būtų naudinga kreiptis į psichologą.

 

Įdomu

  • Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkai apskaičiavo, kad 65 % dvimečių ir 94 % keturmečių vaikų yra bent kartą melavę.
  • Per 10 min. trunkantį pokalbį pameluoja apie 60 % žmonių.
  • Anot mokslininkų, daugiausia melagysčių pasakoma sausio mėnesį. Tai susiję su praėjusiomis šventėmis – meluojama apie dovanas ir kt.
  • Barzdoti vyrai moterims atrodo patikimesni, todėl jos rečiau pastebi, kai jie meluoja.
  • 54 % melagysčių yra perprantamos.
  • 37 % suaugusiųjų mano, kad meluoti apie savo amžių nėra blogai.
  • 91 % moterų teigia, kad tapdamos vyresnės jos vis labiau pasitiki savimi, todėl meluoja rečiau.
  • Meluodami laviname protą. Tie melagiai, kurių apgaulės lieka neatskleistos, gali pasigirti 22–26 % didesniu intelektu.
 

Jūratė Šeškevičiūtė