Afrikos kapavietėje rasti maždaug 3200 metų jauno vyro kaulai yra seniausias įrodymas, kad vėžys egzistavo ir priešistoriniais laikais. Žmogaus skeleto liekanas, kuriose nustatytos vėžinės metastezės, 2013 metais aptiko Durhamo universiteto ir britų muziejaus tyrėja Michaela Binder Sudane, Nilo upės pakrantėje. Metastezės iš auglio plinta į kitus kūno organus.

 

Vyro palaikai buvo palaidoti ant nugaros mediniame, dažytame karste, kartu su poliruotu amuletu. Kaulų mėginiai buvo tiriami laboratorijoje, siekiant įsitikinti, ar tikrai priešistorinis žmogus mirė nuo vėžio, ar kaulų žymes padarė termitai ir aplinkos sąlygos.

 

Šiomis dienomis vėžys laikomas XXI amžiaus rykšte. Manoma, kad vėžinių ląstelių dauginimąsi lemia nesveikas šiuolaikinis gyvenimo būdas: prastas maistas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas. Naujausias tyrimas atskleidžia, kad vėžys greičiausiai tokia pati sena liga kaip ir žmonija.

 

„Greičiausiai tuo metu tai nebuvo tokia paplitusi liga, kaip yra šiandien. Atradimas patvirtina hipotezę, kad vėžį sukeliančių veiksnių aplinkoje yra jau labai seniai“, – aiškino tyrėja.

 

Įdomu, kodėl priešistorinis vyras galėjo susirgti vėžiu? Gali būti, kad jam dažnai tekdavo įkvėpti degančios medienos dūmų, kuriuose yra nuodingų medžiagų. Dūmuose, kaip ir cigaretėse, yra daug sveikatai žalingų chemikalų, galinčių sukelti vėžį. Kitas paaiškinimas: vyrui pakenkė parazitas šistosomiazė, kuris ir šiandien toje geografinėje zonoje sukelia pūslės ir krūtų vėžį. Įmanoma, kad minėtas vyras turėjo genetinį polinkį sirgti vėžiu. Kol kas mokslas to negali paaiškinti. Taip pat kol kas nėra nustatyta vieta, kurioje atsirado vėžiniai susirgimai. Tokių archeologinių radinių (galite pažiūrėti PASPAUDĘ ČIA) anksčiau nėra rasta.
 
Iš esmės visų tipų vėžys gali išplisti į tolimesnius audinius. Iš pradžių vėžinės ląstelės puola artimiausius organus, paskui per kraują ir limfą patenka į tolimesnius. JAV duomenimis 90 procentų mirties atvejų įvyksta dėl vėžio metastezių.