Prisiminimai – tai mūsų pojūčiai, išgyvenimai ir patirtys. Galvoje telpa tūkstančiai akimirkų ir išsakytų žodžių. Prisimename šimtus sutiktų žmonių, tačiau kartais negalime atsiminti, ko ėjome į parduotuvę. Kodėl pamirštame? Galbūt atminties spragos įspėja apie baisias ligas, o gal tai – paprasčiausias dėmesio sutrikimas? Kaip šias problemas įveikti ir ko imtis, norint sustiprinti atmintį?

 

atmintis

Iš kur kyla problemos?

 

Žmogaus smegenys, kaip ir visas organizmas, bėgant metams silpsta. Kuo vyresni esame, tuo sunkiau prisimename vardus, veidus, datas ir t. t. Tačiau, pasak mokslininkų, senėjimo procesų dėl visų atminties problemų kaltinti nereikėtų – bėgantys metai nebūtinai susiję su užmaršumu. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogus geriausiai geba atpažinti ir įsiminti veidus sulaukęs 20 m. Atminties tyrinėtoja E. Loftus išskiria keturias svarbiausias jos sutrikimus lemiančias priežastis: trikdžius, nemokėjimą kaupti informacijos, tyčinį užmaršumą ir negebėjimą atkurti turimų žinių.

 

Trikdžiai. Kartais atsiminimai trukdo vienas kitam – kelios praeities akimirkos susilieja į vieną, todėl jas sunku atskirti. Tuomet kyla problemų, atmintis žmogų nuvilia – sumišę prisiminimai tampa migloti, ir mes nepajėgiame jų atrinkti.

 

Nemokėjimas kaupti informacijos. Kartais informacija, kurią priimame, lieka galvoje tik tam tikrą laiką. Pavyzdžiui, mums atrodo, kad pažiūrėję į 5 centų monetą vos kelias akimirkas, atsiminsime net smulkiausias detales, tačiau realybė kitokia. Norintiems įsiminti daugiau negu įprastai rekomenduojama treniruotis – kasdien bandyti įsiminti vis kito objekto detales.

 

Tyčinis užmaršumas. Skaudžias nelaimes norisi kuo greičiau pamiršti – stengiamasi apie tai negalvoti, raminti save prisimenant šviesias akimirkas. Tačiau, mokslininkų teigimu, bandymas ištrinti blogus prisiminimus iš galvos nedaro neigiamos įtakos smegenims ir atminčiai, kurią stiprinti padeda kartojimas.

 

Negebėjimas atkurti turimų žinių. Kai norisi ką nors prisiminti, aplanko jausmas, kad trokštama informacija yra kur nors čia pat, tačiau niekaip nesiseka jos rasti. Pasirodo, bėgant laikui prisiminimai pradeda blėsti ir galiausiai visiškai išnyksta. Tiesa, juos galima išsaugoti – retkarčiais vertėtų juos aptarti, apmąstyti ir pan.

 

7 patarimai protui miklinti

 

Jeigu pabodo kiekvieną rytą ieškoti pamestų raktų, negebate atsiminti pažįstamų žmonių vardų arba vos pažiūrėję į laikrodį pamirštate, kiek valandų, metas mankštinti smegenis. Štai keletas nesudėtingų ir patikimų būdų atminčiai gerinti:

 
  • Mažiau streso, daugiau poilsio. Atmintį neigiamai veikia stresas ir miego stygius. Miegant iš smegenų pasišalina tam tikros nuodingos medžiagos, kurias ląstelės pagamina per visą dieną. Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai teigia, kad vidutiniškai suaugusiam žmogui užtenka 7–8 val. miego, o stresą suvaldyti padeda meditacija.
 
  • Mokymosi svarba. Įrodyta, kad gebėjimas kalbėti daugiau negu viena kalba sumažina riziką susirgti silpnaprotyste ir net Alzheimerio liga. Laisvai kalbėti keliomis užsienio kalbomis nebūtina – užtektų kasdien išmokti po 1–2 naujus žodžius.
 
  • Muzikos galia. Kalbos, neva klasikinės muzikos klausymas lavina intelektą, yra tik mitas. Tačiau mokymasis groti muzikos instrumentais gerina atmintį, skatina smegenis dirbti intensyviau ir stiprina mąstymo gebėjimus.
 
  • Būtina sportuoti. Įrodyta, kad sportas padeda lavinti protinius gebėjimus. Ilgai lieti prakaito treniruoklių salėje neteks. Norint pagerinti atmintį užtenka 3 kartus per savaitę po 20 min. pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, paplaukioti, atlikti nesudėtingus aerobikos pratimus. Sportuojant suaktyvėja smegenų kraujotaka, tad šis organas sparčiau aprūpinamas deguonimi. Taip pat fizinė veikla skatina neuronų – pagrindinių nervų sistemos ląstelių – dauginimąsi.
 
  • Originalūs kasdieniai darbai. Neurobiologas L. C. Katzas sukūrė sistemą, skirtą smegenims lavinti. Pagrindinė sistemos taisyklė – kūrybiškai ir neįprastai atlikti kasdienius darbus. Pavyzdžiui, ryte, užuot rengiantis kaip įprastai, siūloma bandyti apsirengti užsimerkus. Arba valgant pietus galima mėginti šakutę ir peilį laikyti priešingose rankose – šakutę dešinėje, o peilį kairėje. Anot L. C. Katzo, lengva veiksmų kaita priverčia smegenis dirbti intensyviau.
 
  • Atlikti kelias užduotis vienu metu. Anot vienų mokslininkų, keleto darbų atlikimas vienu metu neleidžia susikaupti, pasak kitų, tai – neišvengiamybė, padedanti taupyti laiką. Iš tiesų užsiimti keliomis veiklomis iš karto yra naudinga. Dar geriau, jeigu darbai nėra tarpusavyje susiję. Užduotys neturėtų būti sudėtingos. Pavyzdžiui, vertėtų mėginti pauostyti gėlę ir kartu dainuoti arba stebėti debesis bei iš plastilino lipdyti pasirinktą objektą.
 
  • Skaityti, rašyti ir žaisti. 2012 m. atliktas neurologinis tyrimas parodė, kad spaudos skaitymas, laiškų rašymas ir žaidimas šachmatais arba šaškėmis daro itin didelę įtaką smegenims. Pasirodo, skaitant, rašant arba žaidžiant suaktyvėja nervinės skaidulos, kurios atsakingos už informacijos perdavimą į smegenis.
 

Neįtikėtinos istorijos

   

Beveik 30 apdovanojimų pelnęs filmas „Lietaus žmogus“ buvo pastatytas remiantis Kimo Peeko istorija. Kimas gimė turėdamas vystymosi sutrikimų, dėl kurių jam buvo sunku pritapti visuomenėje. Tačiau būtent ši smegenų anomalija ir lėmė tai, kad tapo vienu žinomiausių pasaulio eruditų. K. Peeko gebėjimai pasireiškė dar ankstyvoje vaikystėje – būdamas 3 m. jau buvo perskaitęs 7 600 knygų ir galėjo jas visas atpasakoti. Berniuko tėvai pasakojo, kad trimetis Kimas pats suprato, kaip naudotis žodynu – niekas jo prieš tai nebuvo mokęs ieškoti žodžių knygoje abėcėlės tvarka. Sulaukęs 4 m., mažasis genijus dar nemokėjo vaikščioti, tačiau jau domėjosi aritmetika. Vieną knygos puslapį, kurį paprastas žmogus perskaitydavo per 3 min., Kimas gebėdavo perskaityti per 10 sek., kaire akimi skaitydamas kairįjį puslapį, o dešine – dešinįjį. K. Peekas išgarsėjo, kai nusprendė padėti kitiems tokiems pat likimo nuskriaustiems broliams ir sesėms – turintiems vystymo sutrikimų, tačiau pasižymėjusiems nepaprastais protiniais gebėjimais.

 

Žmogumi kompiuteriu vadinamas Danielis Tammetas geba mintinai atlikti protu nesuvokiamus skaičiavimus ir per savaitę išmokti naują kalbą. Šiuo metu Danielis laikomas vienu didžiausių pasaulio eruditų, tačiau jo vaikystė buvo nelengva. Būdamas mažas nuolatos verkė, vartojo galybę vaistų ir kovojo su epilepsijos priepuoliais. Danielio tėvai nesuprato, kokią nepaprastą dovaną jis turėjo, kol brolis vieną dieną juokais jo paprašė sudauginti ilgą skaičių seką. Pasakojama, jog berniukas užsimerkė ir vos po kelių akimirkų ištarė teisingą atsakymą. Ir šiandien D. Tammetas skaičiuoja užsimerkęs – skaičius paverčia vaizdiniais. 2004 m. jis tapo pasaulio rekordininku, atmintinai išvardijęs 22,514 π (pi) skaičių. Tiesa, būti skaičių maniaku nelengva – Danielis niekada nevaikšto į paplūdimį, nes mano, kad pradėtų skaičiuoti smėlio grūdelius ir nesiliautų, kol jų visų nesuskaičiuotų.

 

Leslie Lemke – neįminta mįslė, viso pasaulio mokslininkams neleidžianti ramiai miegoti. Tikroji Leslie motina jį paliko, išsigandusi berniuko negalios – dėl didelių regos sutrikimų jam buvo pašalintos akys, o cerebrinis paralyžius neleido judėti. Jo motina tapo berniuko pasigailėjusi slaugė May – L. Lemke buvo įvaikintas 6 mėn. Šiek tiek vaikščioti muzikos genijus pradėjo tik sulaukęs 15 m., tačiau su namiškiais nebendravo, nes nemokėjo kalbėti. Vaikino talentas atsiskleidė dar po metų. Pasakojama, kad Leslie mama atsibudo vidury nakties, nes išgirdo skambant klasikinės muzikos kūrinį. Pamaniusi, kad garsai sklinda iš televizoriaus, May atsikėlė jo išjungti, tačiau prie svetainėje stovinčio pianino rado savo cerebriniu paralyžiumi sergantį aklą sūnų. Jokio muzikinio išsilavinimo neturintis Leslie tobulai atliko P. Čaikovskio kūrinį „Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1“, kurį kartą girdėjo per radiją. Nuo to laiko L. Lemke pradėjo groti įvairius kūrinius. Tam, kad juos idealiai atkartotų, jam užtekdavo išgirsti kūrinius vieną kartą. Šiandien vyras ne tik puikiai skambina pianinu, bet ir dainuoja.

 

Įdomu

 
  • Smegenis sudaro apie 100 mln. aktyvių nervinių ląstelių.
  • Iki XVII a. tikėta, kad žmogaus sąmonė slypi širdyje.
  • Smegenys užfiksuoja skausmą, tačiau pačios neturi skausmo receptorių.
  • Smegenys sudarytos iš riebalų ir proteino, o jų konsistencija panaši į drebučių.
  • Manoma, kad žaidžiantys kompiuterinius žaidimus vienu metu geba atlikti kelis darbus kur kas geriau.
  • Nerviniai impulsai, jungiantys visus žmogaus organus su smegenimis, organizmu keliauja greičiau negu 400 km per valandą greičiu.