Vasaros pašvęstos gėlynams ir vaikams

Šokių studijos TINA DANCE įkūrėja, choreografė ir šokėja Kristina Navickaitė-Tina visas savo vasaras pradeda nuo medelynų lankymų, nes jos aistra ir pomėgis, kuriam negaili nei laiko, nei pinigų yra gėlynai ir augalai. Likusią vasaros dalį jau daugiau nei dešimt metų pašvenčia vaikams – drauge su komanda pajūryje organizuoja stovyklas. Atostogauja dažniausiai rudenį – pirmąsias rugsėjo savaites. Tačiau K. Navickaitės gyvenimo šūkis yra gyventi taip, kad nereikėtų atostogų: „Kai dirbi mėgstamą darbą, visada esi apsuptas mylimų žmonių, o namuose susikuri tokią, aplinką, kurioje gali pailsėti, užsimiršti ir medituoti, tuomet ir atostogų nereikia.“

Kristina Navickaitė-Tina, Viktorijos Vaišvilaitės Skirutienės nuotrauka.

Kristina, esate šokių studijos įkūrėja ir vadovė – šokio meno mokote tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Visus metus intensyviai ruošiatės įvairiems šokių konkursams, TV projektams, didžiausiose miestų arenose vykstantiems pasirodymams. Įdomu, kaip prasideda jūsų vasara?

Esu pamišusi dėl gėlynų, augalų ir sodų, todėl visos mano vasaros jau daug metų prasideda nuo gėlynų ir medelynų lankymo. Augalai ir gėlės – mano aistra ir atsipalaidavimo būdas. Taip pat tai mano meditacija ir vasaros šauklys. Tiek pirkdama, sodindama ir prižiūrėdama, tiek grožėdamasi pailsiu. Kiekvieną kartą važiuodama į medelyną prisiekiu sau, kad tik pasižiūrėsiu, pasivaikščiosiu, pasigrožėsiu, pasidomėsiu naujienomis ir tikrai nieko nepirksiu. Deja! Kiekvieną kartą išvažiuoju su pilna automobilio bagažine gėlių ir augalų. Būtų gerai, jei tik su vienu ar keliais vazonėliais (juokiasi). Kur tau! Visada išsinešu ne tik gėlių, bet ir kokį krūmą ar medelį. Šeima jau juokiasi sakydama, kad greitai kiemą paversiu mišku, pro kurį nebus galima nei praeiti, nei pravažiuoti. Bet aš taip nemanau. Tai mano kūryba. Ir man visko reikia (juokiasi). Kuriu gražią, žydinčią ir kvepiančią aplinką. Dabar madingi natūralių pievų gėlynai, todėl man reikia tokios pievos, kurioje žydėtų daugybė įvairių rūšių gėlių ir augalų. Aišku, svarbu ir kad viskas derėtų tarpusavyje.

Kokias gėles mėgstate? Kokių šiuo metu jūsų sode žydi daugiausia?

Šiuo metu esu susižavėjusi įvairiausiomis katžolėmis. Jų yra daug rūšių, visų tikrai neturiu, bet turimomis itin džiaugiuosi. Taip pat patinka čiobreliai – jų irgi turiu pačių įvairiausių rūšių. Iš jų formuoju mėlynų atspalvių jūrą. Katžolės žavi tuo, kad pradeda žydėti anksti pavasarį ir mėlyna jūra žydi iki vėlyvo rudens. Jau antri metai esu atradusi bijūnus. Anksčiau atrodė, kad bijūnai – senovinės sodo gėlės, tačiau dabar išgyvena renesansą. Ir aš šiemet užsiveisiau bijūnų darželį, nes tai nostalgiška ir graži gėlė. Juokingiausia, kad visi, kurie praeina pro mano gėlynus, aikčioja nuo levandų gausos! O iš tiesų ten katžolės. Žinoma, turiu ir levandų. Tik jos lepios ir trumpai žydi.

Pastaruoju metu daug laiko praleidi Ispanijoje. Kuo sužavėjo ši šalis?

Ruošdamasi atlikėjos Natalijos Bunkės šou, kuris vyko Kauno „Žalgirio“ arenoje, ieškojau komandos papildymo. Taip jau susiklostė, kad mūsų komandą papildė vaikinų šokių grupė iš Ispanijos. Pradėjome kartu dirbti. Natūralu, kad dabar dėl darbo reikalų tenka dažniau skraidyti į šią šalį ir ją pažinti ne tik kaip turistei. Man patinka Ispanija. Čia puikus ir skanus maistas. Jau daug metų nevalgau mėsos, todėl Ispanijoje visada atsigaunu nuo jūrų gėrybių įvairovės ir šviežių daržovių, vaisių. Taip pat Ispanijoje visada šilta. Be to, patys ispanai be galo draugiški, atviri ir malonūs. Čia visada jautiesi kaip namuose. Priešingai nei, tarkime, Italijoje ar Prancūzijoje.

Dar viena jūsų aistra – maistas. Žinau, kad mėgstate gaminti ir tai darote puikiai.

Mėgstu pasisukioti virtuvėje, tačiau itin įmantrių patiekalų tikrai negaminu. Renkuosi lengvus, paprastus patiekalus – įvairias salotas, lengvai pagaminamas jūrų gėrybes. Tiesa, skaniai gaminu ir kitus dažnai vaišinu varškės apkepu.

Mano naujausias patiekalas, kurį dažnai gaminu ir kitus vaišinu, – pomidorų salotos, kurias taip pat atradau Ispanijoje. Jas lengva pagaminti: reikės pomidorų, česnakų, ančiuvių ir konservuotų tunų. Pomidorus supjaustyti griežinėliais, ant jų dėti pjaustytą česnaką, 3–4 juosteles ančiuvių, ant viršaus pabarstyti tunų. Pagardinti druska, pipirais ir kokybišku alyvuogių aliejumi. Viskas, galima vaišinti svečius. Šie skoniai puikiai dera tarpusavyje. Ką vaišinau, visi buvo maloniai nustebinti.

Kaip pavyksta išlaikyti dailias kūno formas?

Kaip ir visoms, man taip pat būna visokių dienų (juokiasi). Kai matau, kad peržengiau visus limitus ir kažką reikia daryti, pirmiausia atsisakau vakarienės. Tai paprasčiausias ir lengviausias būdas susigrąžinti lengvumo jausmą. Visoms patariu: jei norisi jaustis lengviau – vakarienę reikėtų suvalgyti 16–17 val. ir tą dieną pamiršti apie maistą. Taip pat kartais išmėginu ir mano sesuo labai mėgsta protarpinį badavimą. Kiek stebiu ją ir save, galiu pasakyti, kad tai itin veiksminga – kūnas tampa lengvesnis, susireguliuoja virškinimas. Ne mažiau veiksmingas pasninkas. Juk ne veltui protėviai pasninkaudavo. Žinoma, gerai savijautai ir kūno formoms svarbus judėjimas. Pastarųjų metų mano atradimas ir malonumas yra pilatesas. Šis sportas tinka mano kūnui. Jis nėra intensyvus, bet reikalaujantis daug ištvermės ir stiprinantis raumenyną. Nors vis dažniau pagalvoju, kad reikėtų grįžti prie aktyvesnio sporto.

 
Nuo liepos kiekvienais metais neriate į kitą veiklą – su komanda organizuojate vaikų vasaros stovyklas. Darbas su vaikais – nemažas iššūkis, tačiau jūsų tai negąsdina. Sakykite, kuo žavi darbas su vaikais?

Stovyklų metu iš tiesų susidraugaujame su vaikais. Taip susigyvename, kad tampame lyg šeima. Gal todėl vaikų stovyklos man daug duoda, be to, darbas su vaikais ir motyvuoja, ir ugdo. Dirbti su vaikais – didžiulė atsakomybė ir iššūkis. Stovyklose, galima sakyti, su komanda dirbame visas 24 val., nes visą laiką kažkas vyksta. Kalbu ne tik apie sportines ar menines veiklas, užimtumą ar maitinimą, bet ir buitinius dalykus – kažkas įkroviklio neranda, kažkas tėvų pasiilgo, kitas įsimylėjo ar su draugu susipyko… Visą laiką privalome būti budrūs, negalime nė kiek atsipalaiduoti. Tai sykiu vargina, bet man šis nuovargis malonus. O tos tikros, nesuvaidintos vaikų emocijos ir begalinis dėkingumas atperka bet kokį stresą ir nuovargį. Būna, kad prie kai kurių vaikų ypač stipriai prisirišu. Pastebėjau, kad su kai kuriais taip susidraugaujame ir išsikalbame, kad net pajaučiu, jei šeimoje situacija sudėtingesnė. Kartais ir kalbėti nereikia, matau ir jaučiu, kad vaikui negerai: vienais metais būna linksmas, dalyvaujantis visose veiklose, o kitais jau liūdnas, nusiminęs. Pasikalbėjus paaiškėja, kad tėčio ilgai nematė. Gal vaikai ne iš karto puola viską pasakoti, bet tikrai atsiveria, išsipasakoja, pasiguodžia. Jei tik užčiuopiu tokius jų skaudulius, pamatau, kad vaiko širdelėje nerimas, būtinai pakviečiu tėvus kavos ir papasakoju, kas neduoda ramybės. Dažniausiai visi mano nuogąstavimai ir pastebėjimai pasiteisina. Tėveliai būna dėkingi sužinoję, kaip iš tiesų jaučiasi jų vaikas. Aišku, per daug į šeimos reikalus niekada nelendu, bet jei vaikai nori pasikalbėti ir išsikalbėti, visada išklausau, patariu.

Patarkite, kas svarbiausia renkantis gerą stovyklą?

Itin svarbu vieta. Kokia nauda bus iš stovyklos, jei vaikai ją lankys, pavyzdžiui, uždaroje patalpoje. Mano supratimu, vasarą vaikai turi leisti gamtoje: miške, parke ar prie jūros. Todėl džiaugiuosi, kad šiemet viena mūsų stovykla vyks Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centre. Tai nuostabaus grožio vieta ant jūros kranto su kokybiškai įrengta, meniniams pasirodymams bei repeticijoms skirta infrastruktūra. Kas gali būti geriau vaikams? Kitas svarbus aspektas – kad joje vaikai jaustųsi gerai. Jei drąsūs, net atvykę vieni susiranda draugų. Jei drovesni, geriau, kad į stovyklą atvyktų su draugu. Dar svarbu, kad turėtų judrių veiklų. Tarkime, mūsų stovyklose vyksta nuo šokių ir kitų meninių užsiėmimų iki pačių įvairiausių sportinių veiklų. Pati esu šokėja, choreografė, todėl ir stovyklose daug šokame. Visada statome šokių pasirodymą tėveliams. Šokiai įtraukia visus vaikus – net ir tuos, kurie anksčiau niekada nešoko. Ne kartą buvo, kad stovykloje taip susižavi šokiais, kad rudenį pradeda lankyti šokių užsiėmimus. Turime ne vieną vaiką, kuris po stovyklos pradėjo šokti, ir tai daro profesionaliai. Panašiai ir su kitomis veiklomis. Mūsų stovyklose užsiėmimus veda patys įvairiausi žmonės – nuo garsių aktorių, atlikėjų iki magų. Vaikai gauna įvairaus, kokybiško, įdomaus ir įtraukiančio turinio. Jiems patinka, kad į mūsų stovyklas atvyksta skirtingų sričių atstovų, pavyzdžiui, atlikėjai ar aktoriai atskleidžia įdomiausias scenos užkulisių detales. Visi lektoriai, treneriai ir mokytojai yra stiprios, daug pasiekusios asmenybės, iš kurių tikrai yra ko pasimokyti.

Tiesa, kad po COVID-19 pandemijos pasikeitė vaikai? Papasakokite, kas pasikeitė jų elgesyje?

Pastebėjau, kad po COVID-19 pandemijos įspaudas iki šiol likęs vaikų elgesyje. Po karantino daugelis pasidarė uždaresni, drovesni. Anksčiau vaikai iškart rasdavo bendrą kalbą vieni su kitais, greitai susidraugaudavo. Dabar jiems reikia daugiau laiko – kartais net kelių dienų, kol pradeda bendrauti. Mano pagrindinė užduotis – visus matyti, įtraukti į bendrą veiklą. Tam, kad neliktų nė vieno pasislėpusio ar užmiršto. Puikiai žinau, kaip vaikams svarbu pritapti ir būti mylimiausiems. Pati kažkada stovykloje svajojau ir siekiau būti mylimiausia vadovės mergaite.