„Kalbos defektai vaikams gali sukelti mokymosi ir netgi psichologinių sutrikimų“, – teigia logopedė Simona Raibužytė bei pasakoja apie mažųjų kalbos raidą ir dažniausius jos sutrikimus.

 

vaikai

Kada mažylis jau turėtų mokėti taisyklingai kalbėti?

 

Kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempai skiriasi. Vieni mažyliai, sulaukę 2 m., taria tik keletą žodelių, o kiti jau kalba sakiniais. Šie skirtumai priklauso nuo mažylio asmenybės savybių, psichomotorinio vystymosi ypatumų ir aplinkos sąlygų. Jeigu vaikas pradeda šnekėti vėliau, gali būti, kad jis tiesiog vėlyvukasir spės pasivyti bendraamžius.Kai kurie mažyliai kas keletą dienų ištaria po naują žodį, kiti žodžius „taupo“. Jie gali keletą savaičių nieko naujo nepasakyti, o tada žodžiai pradeda lietis. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, dvikalbėse šeimose augantys vaikai. Paveldimumas taip pat svarbus. Jeigu tėvai pradėjo šnekėti vėliau, tikėtina, kad vėliau pradės kalbėti ir jų vaikutis. 5,5–6 m. vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius.

 

Kokie dažniausiai pasitaikantys mažųjų kalbos sutrikimai? 

 

Kalbos komponentų trūkumai: skurdus žodynas, neišlavėjusi kalbos gramatinė sandara ir rišlioji kalba, tarimo trūkumai, negebėjimas skirti panašiai skambančių garsų. Taip pat mikčiojimas, specifinė kalbos raida dėl intelekto, klausos, regos arba įvairiapusio raidos sutrikimo. Rašymo (disgrafija) ir skaitymo (disleksija) sutrikimai, kurie priskiriami mokymosi sutrikimams.

 

Kodėl atsiranda kalbos sutrikimų?

 

Jų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sąkandžio, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių arba negebėjimo klausa skirti panašiai skambančių garsų. Sudėtingesnių kalbos problemų, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo arba traumų gimdymo metu, netinkamos vaiko kalbinės aplinkos, jo psichinio bei motorinio vystymosi.

 

Kokius garsus mažieji tarti išmoksta sunkiausia? 

 

3–3,5 m. vaikai aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius ir priebalsius: p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v. Jeigu netaria minėtų garsų arba šie tariami garsai neįprastai skamba, vertėtų susirūpinti ir kreiptis į logopedą.

 

Iki 4,5–5,5 m. daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais (s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris lavėjant artikuliaciniam aparatui gali būti išaugamas savaime.

 

Vienas sunkiausių vaikams – garso r tarimas. Kad būtų lengviau, jie jį keičia kitais garsais (paprastai j, l). Šio garso mažyliai gali netarti dėl neišlavėjusio artikuliacijos aparato, trumpo poliežuvinio pasaitėlio arba nepakankamo girdimojo suvokimo.

 

Dėl netaisyklingo sąkandžio, išlikusio čiulpimo reflekso arba kitų priežasčių kai kurie vaikai garsus s, z, š, ž taria iškišę liežuvio galą tarp priekinių dantų, išpučia orą pro liežuvio šonus. Tuomet garsai tampa duslesni, matyti netaisyklinga liežuvio padėtis. Tokie garsų tarimo sutrikimai arba besitęsiantis fiziologinis šveplavimas sulaukus 5,5–6m. nėra normalu, todėl praverstų logopedo pagalba.

 

Kodėl kai kurie vaikai mikčioja? Ar šį kalbėjimo sutrikimą įmanoma įveikti?

 

Mikčiojimą lemia daug psichologinių, socialinių ir fiziologinių veiksnių. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Esant įgimtam polinkiui tokie veiksniai kaip komplikuotas nėštumas arba gimdymas, sudėtingi tėvų santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje mažyliui augant gali sukelti mikčiojimą. Beje, ne vien neigiamos emocijos gali paskatinti mikčioti. Gana dažnai pas logopedą apsilanko vaikų, kuriems kalbos sutrikimų atsiranda po siautulingo gimtadienio, kelionės arba pakeitus gyvenamąją vietą. Paprastai mažyliai pradeda mikčioti sulaukę 25 m. Pastangos mokantis kalbėti gali sukelti trumpalaikius kartojimus, užsikirtimus arba garsų tęsimą. Jie gali reikšti tiek mikčiojimo pradžią, tiek ir normalius fiziologinius nesklandumus. Daugeliui šie pirmieji mikčiojimo požymiai laipsniškai silpnėja bei išnyksta, bet kai kurie mikčioja ir toliau.

 

Rizikos veiksniai, nurodantys didesnę ilgalaikės problemos tikimybę, yra kiti mikčiojantys šeimos nariai, vėluojantis kalbos arba garsų tarimo vystymasis, kai mikčiojimas tęsiasi 18 mėn. ir ilgiau. Todėl labai svarbu į specialistą kreiptis laiku, t. y. vos pastebėjus, kad vaikui stringa kalba. Tuomet pagalba būna pati efektyviausia. Per metus arba ilgesnį laikotarpį sunkiai mikčiojančio vaiko užsikirtimų dažnumas ir trukmė laipsniškai mažėja. Mikčiojimo įveikimo rezultatai priklauso nuo vaiko problemos rūšies (prigimties, sunkumo), jo asmenybės stipriųjų ir silpnųjų pusių, specialisto įgūdžių bei šeimos įsitraukimo teikiant pagalbą.

 

Ar yra amžiaus ribos, kada kalbos sutrikimai jau neįveikiami?

 

Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas kur kas efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,55 m.), kai aktyviai formuojasi kalbos įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimų įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės.

 

Kokių problemų mažyliui gali sukelti įvairūs kalbos sutrikimai?

 

Jeigu pradedant lankyti mokyklą yra išlikusių tarimo trūkumų dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo, tuomet vaikams dažnai nesiseka rašyti ir skaityti.Kartais jie negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, todėl parašo jį nepilną. Taip pat nejaučia sakinio ribų, todėl keletą sakinių gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui vaikas negeba skirti panašiai skambančių garsų, todėl negali jų rašydamas susieti su atitinkamomis raidėmis. Jeigu laiku mikčiojimas neįveikiamas, nieko nedarant vaiko asmenybė gali pakisti: taps uždaras, nedrąsus, kankins menkavertiškumo jausmas, negalės pasirinkti norimos specialybės.

 

Kokiais dar atvejais dėl vaiko kalbos sutrikimų reikėtų apsilankyti pas logopedą? 

 

Kreiptis į specialistą reikėtų:

 

  • jeigu kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, nereaguoja į juos arba reaguoja tik į labai stiprų garsą;
  • jei 2 m. vaikas netaria prasmingų žodžių, neaiškiai vapalioja tik apie 10 žodelių, nesudaro trumpos frazės (katė miau miau, einam namo), nesupranta ir neįvykdo paprastų paliepimų, tarkime, atnešk kamuolį;
  • jeigu 3 m. bendrauja savo susikurta kalba, suprantama tik tėvams, bet nesuprantama aplinkiniams, savo norus reiškia tik aktyviai gestikuliuodamas rankomis, nekalba 34 žodžių frazėmis, neįvykdo dviejų dalių instrukcijos. Tarkime, pakelk meškutį ir atnešk man;
  • jei 46 m. vaikas negeba papasakoti, ką veikė darželyje su draugais, ką matė mieste, neteisingai derina žodžius sakiniuose, nevartoja tinkamų galūnių, netaisyklingai taria garsus, nemoka apibūdinti daiktų, nusakydamas jų spalvą, formą ir paskirtį. Šiais atvejais būtina logopedo pagalba.

 

Ar ankstyvas užsienio kalbos mokymasis netrukdo taisyklingai išmokti savos kalbos?

 

Ankstyvas užsienio kalbos mokymasis skatina mąstymo lankstumą, gerina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, gebėjimą susikaupti. Todėl užsienio kalbos mokymasis veikiau stimuliuoja, o ne trikdo kalbinę ir bendrą vaiko raidą.

 

Kalbos sutrikimų turėjusios įžymybės

 

Teigiama, kad už mikčiojantį pranašą Mozę dažniausiai kalbėdavo jo brolis Aronas. Mikčiojo ir graikų filosofas Aristotelis bei Romos imperatorius Klaudijus. O Atėnų politikas ir oratorius Demostenas norėdamas pagerinti artikuliaciją kalbėdavo į burną prisidėjęs akmenukų. Karalienės Elžbietos II tėvas Anglijos karalius Jurgis VI perAntrąjį pasaulinį karąįkvėpėanglus,kai nepaisydamas sunkaus mikčiojimo per radiją kreipėsi į tautą. Mikčiojo, o vaikystėje ir šveplavo Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis. Jis tyliai niūniuodavo, kad paruoštų balso stygas pasisakymams, kuriuos visada iš anksto išmokdavo mintinai. Netgi žavioji Merilin Monro mikčiojo, tačiau šį trūkumą maskavo prislopintu balsu ir sustiprintu iškvėpimu. Mikčiojo ir dainininkas Scatmanas Johnas, o aktorius Rovanas Atkinsonas šveplavo bei sunkiai tardavo raidę b.

 

Įdomu

 

  • Lietuvoje 10–30 % vaikų pradeda lankyti mokyklą, turėdami įvairių kalbos sutrikimų.
  • Skaitymo sutrikimas disleksija pasireiškia 5‒10 % moksleivių.
  • Dažniausiai mikčioti pradeda kairiarankiai. Jie sudaro apie 65 % visų mikčiojančių žmonių. Berniukai mikčioja 3‒4 kartus dažniau negu mergaitės.
  • Dauguma mikčiojančių asmenų dainuodami ir šnabždėdami nemikčioja.
  • Lietuvoje mikčioja 4‒5 % ikimokyklinio amžiaus vaikų (iki 7 m.) ir 1‒2 % žmonių nuo 7 m.
  • Vokiečių specialistai pastebėjo, kad paskutiniajame dešimtmetyje daugėja mikčiojančių vaikų. Tai siejama su tėvų dėmesio stoka.