Kai kurie 8–9 mėn. mažyliai pravirksta vos tik pamato nepažįstamą žmogų. Kiti slepiasi už mamos sijono, tačiau įsidrąsinę bando sudominti nepažįstamąjį savo žaislais. „Ramesnio būdo mažylis, kuris mėgsta stebėti aplinką, labiau bijos svetimų žmonių nei ekspresyvus, aktyvus vaikas, kuris įpratęs būti kompanijose“, – sako psichologė Inga Norkutė-Mueck. Kada mažiesiems bijoti normalu, o kada vertėtų sunerimti?

 

vaikai bijo svetimu

Iki 6 mėn. kūdikis neskiria savų ir svetimų žmonių. Vėliau jis labiau prisiriša prie dažnai matomų ir gali bijoti rečiau matomų asmenys. Ar natūralu jausti tokią baimę?

 

Kiekvienam vaikui būdingos individualios savybės, tad baimė gali pasireikšti nevienodai arba skirtingu metu. 6–18 mėn. mažyliams natūralu bijoti svetimų žmonių. Manoma, kad ši baimė netgi reikalinga, nes padeda apsisaugoti.

 

Vaikas, išvydęs nepažįstamą žmogų, labiau priglunda prie tėvų, apsikabina kaklą ir žiūri mamai arba tėčiui į akis tarsi laukdamas patvirtinimo, kad gali pasitikėti svetimu asmeniu. Labai svarbu, kad tėvai atžalai patvirtintų, jog šiuo žmogumi galima pasitikėti. Tada baimė sumažės. Svarbu ne tik nuraminti vaiką, bet ir tėvams išlikti ramiems.

 

Gimdytojams rekomenduojama vaikui pristatyti matomą žmogų ir paaiškinti, kodėl jie susitiko, ką ketina kartu veikti, kur mažylis jau galėjo regėti šį žmogų. Pavyzdžiui, galima pasakyti: „Čia teta Ilona. Ji atvažiavo pas mus atsigerti arbatos. Ar prisimeni tetą Iloną? Su ja buvome susitikę pas senelius kaime.“

 

Mažamečius auginantys tėvai neretai sulaukia patarimo: „Dažniau bendraukite su žmonėmis. Vaikai mažiau bijos svetimų asmenų.“ Ar ši pastaba teisinga?

 

Kūdikiui svarbiausi žmonės yra tie, su kuriais praleidžia daugiausia laiko, t. y. šeima, jį prižiūrinti auklė ir pan. Pirmaisiais metais kūdikio raidai žmonės nedaro didelės įtakos. Tai, ko reikia, vaikas išmoksta iš artimųjų.

 

Gimus kūdikiui neretai šeimos gyvenimo būdas tampa sėslus. Pastebėta, kad šeimų, gyvenančių aktyvų socialinį gyvenimą, vaikai drąsiau užmezga ryšį ir bendrauja su aplinkiniais. Tad kuo daugiau svetimų žmonių vaikas mato, tuo baimė būna mažesnė.

 

Vaikus neretai išgąsdina ir aplinkinių išvaizda. Galbūt jiems baisiausi ūsai ir akiniai?

 

Labiausiai kūdikiai išsigąsta tų žmonių, kurie vizualiai labai skiriasi nuo tėvų. Pavyzdžiui, jeigu tėtis augina barzdą, tikėtina, kad pamatęs barzdotą žmogų vaikas mažiau išsigąs nei tas, kuris barzdą regi pirmą kartą. Jeigu tėvų plaukai tamsūs, mažylis, sutikęs nuplikusį žmogų, gali įdėmiai apžiūrinėti ir ne iš karto prie jo artintis. Vaikai jautriai reaguoja ne tik į išvaizdą, bet ir į kalbėjimo manierą, kvapą.

 

Ką daryti, jeigu mažametis bijo medikų ir neleidžia patikrinti sveikatos?

 

Vizitas pas gydytoją neretai tampa dideliu iššūkiu ir tėvams, ir vaikams. Svarbiausia, kad tėvai gydytojo kabinete išliktų ramūs ir nekeltų papildomo streso atžaloms. Tėvai turi išlikti tvirti ir išsigandusiems mažyliams tapti ramsčiu. Kartais gimdytojams nepavyksta išlikti ramiems, todėl jaučiamą įtampą perduoda vaikams. Tada pastarieji pradeda jausti dar didesnę baimę – išsigandę klykia, nori pabėgti.

 

Prieš eidami į polikliniką tėvai turi apgalvoti būsimą situaciją: pasiimti vaiko mėgstamą žaislą, knygutę, kad laukdami eilėje galėtų smagiai praleisti laiką. Naudinga atžalą supažindinti su veiksmais, kuriuos gydytojas atliks.

 

Mažylį neretai išgąsdina mediko drabužiai arba jo naudojami daiktai. Tiesa, supratingi medikai geba su vaikais užsiimti: pademonstruoja įrankį, žaismingai papasakoja, ką su juo darys. Tėvams ir medikams svarbu bendradarbiauti, tada vaikui vizitas pas gydytoją taps įdomiu įvykiu, kuris nekels įtampos. Mažesnę atžalą naudinga pasisodinti ant kelių, palaikyti arba paglostyti rankytę, paaiškinti, kad nėra ko baimintis.

 

Svarbiausia prievarta dar labiau nesustiprinti vaiko baimės arba paskubomis nepulti išnešti iš klinikos mediko nepatikrintos, bet pradėjusios verkti atžalos.

 

O kaip elgtis su tetomis, dėdėmis, kuriuos vaikas retai mato?

 

Vaikai, kaip ir suaugusieji, vienus asmenis mėgsta labiau, kitus mažiau. Tad reikia laiko, kad prie kiekvieno galėtų priprasti. Dar prieš atvykstant svečiui atžalai svarbu pasakyti, koks tai žmogus, kaip jis atrodo. Naudinga parodyti svečio nuotraukų.

 

Kartais svečiai per daug intensyviai ir agresyviai nori užmegzti kontaktą su vaiku. Pastarasis tokių veiksmų gali išsigąsti. Rečiau matomiems žmonėms naudinga žinoti, ką mažylis mėgsta, ko prisibijo. Pavyzdžiui, naudinga svečią įspėti ir pasakyti: „Mūsų Stasiukas pirmiausia mėgsta apsižiūrėti, o tik paskui draugauti ir bendrauti. Tad, teta Onute, neikite iškart prie jo. Leiskite jam apsiprasti.“ Vaiką taip pat svarbu padrąsinti: „Teta Onutė labai nori su tavimi draugauti. Aš dabar pakalbėsiu su teta, o kai norėsi, ateik. Tada kartu su teta Onute galėsime pažaisti.“

 

Neverta sutrikti, jeigu vaikas pirmą kartą taip ir neįsidrąsino pabendrauti, gal per kitą susitikimą jau atneš svečiui žaislą ir leis jį palaikyti. Svarbu atžalos neversti daryti to, ko nenori.

 

Kada verta sunerimti dėl šios baimės? Kada ji turėtų baigtis?

 

Įprasta, kad vaikai nori pradėti socializuotis sulaukę 2 m. Tačiau ši baimė ne visada priklauso nuo atžalų amžiaus. Šiek tiek daugiau įtakos tam daro patirtis bei emocinė ir biologinė branda. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis ilgą laiką labai jautriai reaguoja į aplinką, dažnai verkia ir sunkiai leidžiasi nuraminamas, patariama kreiptis į specialistus, kad šie įvertintų situaciją bei pateiktų tinkamų rekomendacijų.

 

Svarbu kreiptis į specialistus ir tuomet, kai vaikas praėjus standartiniam adaptacijos laikotarpiui (nuo 2 savaičių iki 2 mėn.) be tėvų lieka darželyje, nuolatos verkia, atsiskyręs nuo gimdytojų rodo ūmias baimės reakcijas.

 

Itin lakią vaizduotę turintys mažyliai gali bijoti likti tamsoje vieni, skųstis, kad jų kažkas laukia po lova, jog kambaryje yra monstrų. Svarbu, kad tėvai ne tik ieškotų racionalių priežasčių, bet ir kartu bandytų su vaiku nugalėti jo vaizduotės vaisius. Labai padeda, kai mama arba tėtis pasiėmę šluotą kaip kardą atsikrato pabaisų ir pasako, kad vaikas namie tikrai saugus bei niekas jo nenuskriaus.

 

Kai mokyklinukai arba paaugliai nenori miegoti savo kambaryje, naktį juos kamuoja nuolatiniai košmarai, pabunda apsiverkę arba bėga pas tėvus į lovą, svarbu nelaukti ir pasikonsultuoti su specialistais.

 

Ar verta sunerimti, jeigu paauglys renkasi vienatvę, niekada nieko neklausia svetimų žmonių ir mieliau laiką leidžia prie kompiuterio?

 

Paauglystėje dažnai kyla noras atsiskirti nuo suaugusiųjų, turėti savo asmeninį ir šiek tiek paslaptingą gyvenimą. Tai paaugliai demonstruoja sėdėdami prie kompiuterio ar dažnai naudodamiesi ir rankose laikydami mobiliuosius telefonus. Svarbu tokios normalios paauglio elgsenos nesupainioti su baimingu ir dėl nerimo nuo visuomenės atsiskyrusio paauglio elgesiu.

 

Jeigu vaikas visiškai atsiskiria nuo žmonių, nemezga su niekuo ryšio, kai kažkas užkalbina, susigūžia, iš nerimo negali nieko atsakyti, tuomet tėvams ir pedagogams verta rimtai sunerimti. Gali prireikti psichologo arba psichiatro pagalbos. Svarbu nepamiršti, kad paauglystėje bendraamžių vaidmuo labai svarbus, tad atsiskyrimas ir vengimas bendrauti su kitais paaugliais gali byloti apie emocines problemas. Tėvams visada pravartu padrąsinti vaiką bendrauti, rasti būdų, kaip galima susipažinti su bendraamžiais. Pavyzdžiui, gali padėti bendri pomėgiai. O gal užkalbinus paauglį paaiškės, kad baiminasi konkurencijos, galbūt patiria patyčias?

 

Įdomu

 

  • Įvairias baimes jaučia 30–40 % mažylių iki 7 m.
  • Nerimo sutrikimai pasireiškia 6–20 % įvairaus amžiaus vaikų.
  • Nustatyta, kad 2–3 m. mažyliai jaučia daugiausia baimių. Jie labai emocingi ir negeba savo emocijų kontroliuoti.
  • Naujausiais epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad socialinė fobija pasireiškia 13,3 % įvairaus amžiaus žmonių.
  • Apie 43 % 6–12 m. vaikų dažniausiai bijo tamsos, svetimų piktų gyvūnų, aukščio arba žaibo.
  • 2006 m. atlikti tyrimai rodo, kad 5 % JAV gyvenančių tėvų aiškiai pastebi vaikų baimę.
  • 2006 m. nustatyta, kad apie 73 % įvairaus amžiaus žmonių bijo gamtos stichijų, ypač žaibo.
  • JAV nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, 15 mln. amerikiečių bijo kalbėti ar net valgyti prie svetimų žmonių.
  • 40 mln. amerikiečių kenčia dėl įvairių baimių.