Šiame 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę skubančiame ir lekiančiame pasaulyje rankdarbių darymas, suaugusiems skirtų knygų spalvinimas, maisto gaminimas nuo A iki Ž, prieskonių ir daržovių auginimas balkone ar ant palangės laikoma veikla, kuri veikia lyg priešnuodis stresui ir nerimui.

 

rankdarbiai

Tokių rankdarbių kaip mezgimas, nėrimas vąšeliu, audimas, lipdymas iš molio, siuvinėjimas ir medžio drožinėjimas pagrindas yra dėmesio sutelkimas į pasikartojančius judesius. Rankdarbių pasaulyje nėra ribų tobulėjimui: kūrėjas visada turi, kur paaugti, pasistiebti. Pasak garsaus psichologo Mihaly Csikszentmihalyi tai leidžia mums patekti į tobulą svaiginančios pusiausvyros tarp įgūdžių ir iššūkių būseną. Šiandien tokia būsena vadinama dėmesingu įsisamonimu. Daugybė žmonių trokšta stabtelėti ir tapti sąmoningesniais. Labai dažnai ir pradedama užsiimti rankdarbiais, kai trokštama pagerinti tiek protinius, tiek fizinius savo įgūdžius.

 

Menai ir amatai daugiau nei šimtmetį buvo pagrindinė užsiėmimų terapijos dalis, kuri atsirado, atsižvelgus į sugrįžusių karių poreikius I-ojo pasaulinio karo pabaigoje. Ji buvo skirta mažinti nemalonius potrauminio streso simptomus. Grįžę į savo šeimas didžiųjų dviejų pasaulinių karų veteranai anglakalbėse šalyse dalyvaudavo programose, kuriose daug dėmesio būdavo skiriama rankdarbiams (mezgimui, krepšių pynimui ir pan.). Kartu su psichoterapija užsiėmimas rankdarbiais turėjo padėti jiems greičiau prisitaikyti prie civilių gyvenimo.

 

Neseniai atlikti tyrimai siekė išsiaiškinti, kokį poveikį rankdarbių darymas daro kūnui ir protui. Įdomu, kad pastebėta, jog neįtikėtinai stiprų poveikį smegenims daro mezgimas. Plataus masto internetinėje mezgėjų apklausoje paaiškėjo, kad žmonės, užsiimantys rankdarbiais, patiria psichologinę naudą: sumažėja stresas, atsiranda pasididžiavimo savimi jausmas, kad pavyko kažką naudingo nuveikti, atrandamas ryšys su tradicijomis, padidėja laimės jausmas, sumažėja nerimas, sustiprėja pasitikėjimas savimi bei pažintiniai gebėjimai (pagerėja atmintis, dėmesio koncentracija, problemų sprendimų įgūdžiai ir pan.).

 

Klinikiniai tyrimai parodė, kad rankdarbių terapija buvo naudinga asmenims, kenčiantiems nuo  nervinės anoreksijos – sumažino neigiamų minčių apie maistą ir valgymą kiekį. 74 % apklaustųjų teigė, kad pradėję užsiimti rankdarbiais, pajuto, kad pavyko labiau atitraukti mintis nuo neigiamų dalykų, tarsi nutolti nuo jų, todėl jie jautėsi labiau atsipalaidavę ir komfortiškiau. Maždaug pusė apklaustųjų prisipažino, kad dabar, kai užsiima rankdarbiais, yra mažiau linkę pasiduoti neigiamiems impusams.

 

Skiautinių siuvimas ypač pagerina vyresnio amžiaus asmenų būklę. Tyrimai rodo, kad skiautinių siuvėjai šį darbą laiko kaip užsiėmimą, kuris kelia iššūkių, reikalauja susikaupimo ir kognityvinių gebėjimų. Skiautinių siuvimas padeda įgyti naujų įgūdžių, o darbas su spalvotais audiniais kelia nuotaiką, ypač žiemą.

 

Žmonių, kenčiančių nuo lėtinio nuovargio sindromo, depresijos ir kitų ilgą laiką trunkančių sveikatos problemų, tyrimai parodė, kad darbas su tekstile padeda padidinti sergančiųjų savigarbos jausmą, padeda jiems labiau įsitraukti į aplinkinio pasaulio reikalus, sustiprina savimonę ir gebėjimą pozityviai mąstyti.

 

Nors mezgimas ir kitokie rankdarbiai, susiję su audiniais, dažniausiai laikomi labiau moteriškais, bet tokia veikla tinka ne tik joms, bet ir stipriosios lyties atstovams. Jei vyras vis dėlto nenori megzti ar nerti vąšeliu, jis gali užsiimti tradiciškai vyriškais laikomais rankdarbiais, pavyzdžiui, drožinėti iš medžio, taisyti daiktus ar užsiimti kita panašia veikla. Bet kokio pobūdžio rankdarbiai mažina depresiją, išvaiko nuobodulį, o galiausiai džiugina širdį puikiais rezultatais.