Uždraudus rusiškus televizijos kanalus, socialiniai tinklai tapo pagrindiniu propagandos keliu Lietuvoje, o dezinformacija juose veikia kaip koordinuotas mechanizmas. Taip rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) užsakymu duomenų analitikos bendrovės „Repsense“ atliktas tyrimas. Melas socialiniuose tinkluose platinamas kompleksiškai, vienu metu per skirtingus kanalus. LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžia, kad šiandien svarbu analizuoti ne tik tai, kas rašoma melagingose žinutėse, bet ir kaip jomis manipuliuojama.

 

Melagienų srautas iš RytųAi,,Artificial,Intelligence,,And,The,Concept,Of,Fake,News,,Misinformation,

 

Tyrimas rodo, kad, skleidžiant dezinformaciją, skirtingos socialinių tinklų platformos atlieka specializuotus vaidmenis. Pasak „Repsense“ vadovo Mykolo Katkaus, vieni kanalai skirti testavimui, o kiti – propagandai įtvirtinti. „Telegram“ yra tinklas, kuriuo Lietuvoje naudojasi mažai žmonių, bet tai pagrindinis rusų propagandos būdas. Šiame kanale testuojamos žinutės, pajungiamas valstybinis propagandos aparatas ir tai tampa keliu įeiti į Europą. Tai pirminis šaltinis, kuriame suformuluojamos idėjos“, – teigia „Repsense“ vadovas. Jis priduria, kad vėliau atrinkta informacija jau keliauja į kitus socialinius tinklus, o juose turinys pritaikomas pagal vartotojų poreikius. „Dažniausiai informacija skleidžiama negatyvi, apie Lietuvos sistemą, valdžią, nesvarbu, kokia ji būtų, NATO – tokie propagandistų taikiniai. Ta informacija po truputį keliauja per kitus tinklus, dažniausiai „TikTok“ ir „Facebook“, – sako M. Katkus. Jam antrina ir M. Martišius, pabrėždamas, kad LRTK turimi įrankiai dažnai fiksuoja tą pačią tendenciją: melagingos naujienos iš pradžių pasklinda Rusijos ar Baltarusijos socialiniuose tinkluose, o vėliau adaptuojamos ir perkeliamos į lietuviškus kanalus.

 

Pajungiami botų būriai

 

M. Katkus pabrėžia, kad vien tik paleisti melagingą naujieną į viešumą neužtenka. Jo teigimu, norint, kad dezinformacija pasiektų savo tikslą ir darytų įtaką žmonėms, ji socialiniuose tinkluose turi sulaukti dėmesio ir auditorijos įsitraukimo. „Yra visiškai netikrų paskyrų, yra žmonių, kurie turi susikūrę po 10–15 netikrų paskyrų ir jose dalinasi informacija. Turinys keliamas į įvairias grupes, kurios kartais realios, kartais užgrobtos arba nupirktos. Tačiau svarbiausia, kad „Facebook“ tinklas yra ta vieta, kur stengiamasi aktyvuoti pačius vartotojus“, – teigia M. Katkus. „Dezinformacijai platinti stengiamasi ieškoti lengvų aukų, kurioms jau dabar nepatinka Lietuvos valstybė arba kurios linkusios viskuo piktintis. Taip pat šiame kanale ieškoma žinomų žmonių, kurie galimai užkibtų ant platinamos informacijos. Patiktukams ir pasidalinimams generuoti pasitelkiami botai“, – tęsia jis. M. Martišius, kalbėdamas apie informacijos patikrą, pažymi, kad šiandien visiškai apsisaugoti nuo dezinformacijos bei propagandos gali ir nepavykti. Anksčiau galiojęs patarimas – tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose – jau nebėra toks efektyvus, nes skirtingi kanalai dažnai koordinuotai kartoja tą patį melą. „Klysti žmogiška. Šiais laikais nebėra garantijos, kad su turiniu nebūsite apgauti, nors ir analizuosite skirtingus šaltinius, užduosite sau kritiškus klausimus“, – sako jis. LRTK pirmininkas taip pat pastebi, kad Lietuvoje yra daug pilietiškų vartotojų, kurie nedelsdami įtartiną informaciją apskundžia socialiniuose tinkluose, tačiau nemažai turinio vis tiek išplinta tolyn. Jis pažymi, kad stebėdami skirtingus kanalus ir matydami įtartiną pasikartojantį turinį, žmonės visų pirma turėtų sau užduoti tris klausimus.

 

„Pirma, jeigu informacija jums nauja ir kelia stiprias neigiamas emocijas (pyktį, nusivylimą, neapykantą), vertėtų savęs paklausti, ar tai, ką skaitau, gali būti tiesa? Antrasis klausimas turėtų apimti informacijos šaltinį: ar tai patikimas asmuo, kokia jo reputacija, kuo jis dar dalinasi? Įprastai dezinformacijos platintojai nepasižymi gera reputacija, neturi patikimumo visuomenėje. Taip pat vertėtų paklausti savęs, ar tai, ką skaitau, nėra būtent tai, ką noriu girdėti, o ne objektyvus turinys“, – pataria M. Martišius. Jis teigia, kad žmonės, susidūrę su dezinformacija, dažnai pamiršta klausimų eiliškumą. Pasak M. Martišiaus, pastebėjęs, kad turinys atitinka jo paties požiūrį, vartotojas linkęs nebekelti klausimų dėl žinių tikrumo ar jų kilmės. Šis reiškinys, jo teigimu, tampa pagrindiniu veiksniu, leidžiančiu sėkmingai plisti melagingiems naratyvams.

 

Atpažinti galima, tačiau sudėtinga

 

M. Katkus pabrėžia, kad pagrindinis dezinformacijos siekis – ilgainiui paveikti Lietuvos politikos procesą. „Tarkime, koks nors antivalstybinis veikėjas pasidalina informacija ir gauna 200 tūkst. pasidalijimų ar patiktukų. Tai nėra natūralus palaikymas ir veikla, tačiau sukuria populiarumą. Dėl svarbių įvykių bandoma prieiti prie įtaką turinčių žmonių. Tokių situacijų pergalė vadinama tada, kai prie temos platinimo prisijungia politikas, socialinis veikėjas ar sprendimų priėmėjai. Tuo siekiama, kad naratyvas pereitų žiniasklaidos ir politikos barjerus“, – pasakoja pašnekovas. M. Martišiaus teigimu, LRTK stebi ir bando susekti dezinformacijos skleidėjus, tačiau apčiuopti, kas pirmasis išplatino melagienas, neretai itin sudėtinga. „Mes negalime tokio turinio išrauti kaip piktžolės, dar jai nesuvešėjus. Reikia suprasti, kad šiuolaikinė dezinformacija veikia sniego gniūžtės efektu: sukuriama vienoje platformoje, vėliau sulig kiekvienu pasidalijimu auga. Mes, pastebėję šį augimą, bandome jį sulaikyti ir panaikinti, o tik vėliau bandyti atsekti, nuo ko šis turinys prasidėjo“, – pasakoja LRTK pirmininkas. Anot pašnekovų, melaginga informacija skirtinguose kanaluose dažnai pasirodo panašiu laiku, o ją lydi gausus būrys komentarų. Visuose vyrauja panašūs pasakymai, neapykantos kurstymas, o pačios žinutės sulaukia neadekvataus vartotojų įsitraukimo socialiniuose tinkluose – informacija aktyviai komentuojama, ja dalijamasi.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė