Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.

 

Virtuvės ir sodo atliekosRecycle,Symbol,With,Many,Building,And,Green,Leaves,,Save,The

 

Maisto ir virtuvės atliekoms priskiriami duonos ir kitų kepinių likučiai; kiaušinių lukštai; riešutų kevalai; nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų; medžio pelenai; kavos tirščiai; popieriniai kavos filtrai; vaisių ir daržovių atliekos; nešvarus, lietęsis su maistu, plastiku nepadengtas popierius; popieriniai rankšluosčiai; skintos gėlės; arbatos maišeliai ir arbatžolės; vazoniniai augalai be vazono; žuvies ir mėsos likučiai bei kaulai; pieno produktų liekanos; išpakuoti maisto papildai. Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriamos medžių ir krūmų šakos, žievė; gėlės; derliaus likučiai; nukritę vaisiai, uogos; gyvatvorių kirpimo atliekos; šienas; lapai; žolė po vejos pjovimo; neapdorotos medienos pjuvenos. Į šiuos konteinerius negalima mesti gumos ir jos gaminių; lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos; higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų ir kt.); šluojant grindis susikaupusių nešvarumų; smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko; odos gaminių atliekų; makulatūrai priskiriamo popieriaus; augalinių aliejų ir riebalų; dulkių siurblio maišelių ir jų turinio; tekstilės; nuorūkų; pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas; vaistų; kiaušinių dėklų.

 

Praktiniai specialistų patarimai

 

Aplinkos ministerijos specialistai dalinasi dar keliais praktiniais patarimais, kaip namuose laikyti biologines atliekas. Rekomenduojama naudoti kibirėlį su dangčiu biologinėms atliekoms surinkti, jį padėti lengvai pasiekiamoje, vėsioje vietoje virtuvėje, visada sandariai uždaryti, kad musės nepasiektų turinio. Kibirėlį ištuštinti kas 2–3 dienas, taip išvengiant nemalonių kvapų. Jei biologinės atliekos renkamos į kibirėlį be maišelio, jo dugną reikėtų iškloti sugeriamuoju popieriumi (virtuviniu rankšluosčiu, servetėlėmis, laikraščiais) ir reguliariai plauti indą. Šlapias biologines atliekas suvynioti į popierių, nepilti skysčių į šiukšliadėžę, nemesti maisto likučių kartu su plastikinėmis, stiklinėmis ar kitomis nesuyrančiomis pakuotėmis. Jei kyla klausimų dėl mėsos, dešros, maisto likučių ir kaulų utilizavimo, galima susisiekti su gyvenamosios vietos savivaldybės atstovais. Individualiuose namuose turintiems individualių biologinių atliekų konteinerius gyventojams AM specialistai pataria pirmiausia į konteinerio dugną įdėti sausą medžiagą (sausą žolę, lapus ar kt.), visada leisti biologinėms atliekoms šiek tiek išdžiūti, reguliariai valyti konteinerius, paskirstyti didelius biologinių atliekų kiekius (pvz., rudeninius lapus), sudaryti sąlygas ištuštinti biologinių atliekų konteinerį, kai tik atvyks specialusis transportas.

 

Atliekos bus tinkamai panaudotos

 

Būtina prisiminti, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. Net 61 % jų susidaro namų ūkiuose. Tikrai ne visas išmetamas maistas yra sugedęs ar netinkamas vartoti. Jei produktai perkami atsakingai, iš anksto susiplanavus, gaminama tik tiek, kiek galima suvalgyti, likučiai užšaldomi ar panaudojami kitiems patiekalams, maisto atliekų maišeliai ir kibirėliai prisipildo ne taip greitai. O jei liko maisto atliekų, jas reikia tinkamai išrūšiuoti. Aplinkos ministerija primena, kad surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąša žemės ūkyje ir sodininkystėje, tai puikus trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, naudojamos šilumai ir elektros energijai gauti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė