Terapinės meno technikos – savęs atradimų kelias

41 metus dirbusi naujagimių ir neišnešiotukų gydytoja, baigdama medikės karjerą staiga nusprendė grįžti prie jaunystės pomėgio – menų. Šis grįžimas buvo toks stiprus, kad moteris ne tik išmoko įvairių piešimo, tapybos, meno terapijos technikų, tačiau Šveicarijoje ir Lietuvoje surengė 26 parodas, tapo vaikiškos knygelės „Aš mergytė, kaip pupa“ iliustratore. Su Rima Balniene kalbamės apie savęs paieškas sulaukus brandaus amžiaus bei kokių lobių gali atskleisti terapinės meno technikos.

 

 

Rima, sakote, kad save iš naujo niekada nevėlu atrasti. Kodėl taip teigiate?

 

Tai sakau iš asmeninės patirties. Jaunystėje mėgau piešti. Tačiau kai pasirinkau medicinos studijas, neliko laiko menams. Visgi tas kirbėjimas viduje, svajonė liko – visada norėjau prie šių veiklų grįžti, tik nebūdavo laiko. Prieš baigdama savo profesinę karjerą galvojau, ką veiksiu toliau. Esu aktyvus žmogus, negaliu sėdėti nieko neveikdama: jaučiu poreikį nuolat kažko naujo mokytis, bendrauti su žmonėmis, dalytis žiniomis. Tad grįžimas prie meninių veiklų ir buvo tas kelias, kuriuo eiti visada troškau. Po 41 metų darbo LSMU neonatologe po truputį tapau menininke. Viskas gavosi savaime – tiesiog palankiai susiklostė aplinkybės. Pirma paroda įvyko 2010 m. Neonatologijos klinikoje. Tačiau iki tol daug mokiausi įvairių technikų, metodikų, kol supratau, ką ir kaip iš tiesų noriu veikti.

 

Taip pat mano kelyje buvo svarbus jau daugiau nei 20 metų besitęsiantis ryšys su Šveicarija. Ten man atsivėrė naujų galimybių: mokiausi tapyti ant šilko, tapybos akrilu ant drobės, kaligrafijos, portreto, akvarelės. Tapau tapytojų ant šilko asociacijos SPIN ir Šveicarijos dailininkų sąjungos nare. Vedžiau fraktalų, fraktalografijos, zen raizgalynių, šilko tapybos mokymus Šveicarijos lietuvių bendruomenės narėms. Likimas atsiuntė puikius mokytojus, su kuriais tapome draugais. Fraktalinio metodo, abstrakčios tapybos mokytis pradėjau Lietuvoje. Štai taip, žingsnelis po žingsnelio, mano svajonė išsipildė. Tad drąsiai sakau – amžius čia nieko nereiškia.

 

 

Kokie keliai nuvedė į Šveicariją?

 

Šveicarijoje gyvena mano dukra. Ji – pianistė ir renginių organizatorė. Gimus anūkei išvykau jai padėti, o ji suorganizavo mano pirmąją parodą. Paskui prasidėjo tolimesnis mano kaip menininkės kelias.

 

Kodėl patartumėte kiekvienam išbandyti meno terapiją?

 

Visi meno terapijos metodai leidžia žmogui pažinti save, išreikšti jausmus, įžvelgti problemas ir jas koreguoti. Tai saviraiškos, savirealizacijos metodai, padedantys atsiskleisti kūrybiškumui ir spręsti gyvenimiškus klausimus, suprasti, kas iš tiesų suteikia mus laimės, parodantys, kaip tapti harmoningais ir sveikais. Todėl visiems siūlau savo kailiu išbandyti jų veiksmingumą – juk daug galime skaityti apie aušrą, tačiau geriausia atsikelti anksti ryte ir patiems ją išvysti, patirti.

 

Kokias meno terapijos rūšis esate išbandžiusi ir vedate užsiėmimus?

 

 

Iš esmės fraktalų galimybės neišsemiamos, o su jais susijusių giminingų technikų – daugybė. Pati vedu diagnostinio fraktalo, sudžoku sveikatos fraktalo, jausmų fraktalo, fraktalografijos, zen raizgalynių terapinius užsiėmimus. Taip pat tapybos spiritiniu rašalu ant jupoo popieriaus, tapybos ant šilko rėmelių japoniškais žymekliais, tapybos ant šilko japoniška shibori technika mokymus.

 

Kuo ypatingas piešimas ant šilko?

 

 

Tapybą ant šilko pavadinčiau aukštuoju pilotažu. Jis reikalauja daug kantrybės, atidumo, kruopštumo. Ant šilko padarytų klaidų ištaisyti praktiškai neįmanoma. Matyt todėl nedaug menininkų tapo šilko paveikslus. Lengviau nutapyti šalikėlius, tunikas, papuošalus – juos net paprasčiau realizuoti. Prisilietus prie šilko negalėjau sustoti. 2018 m. dalyvavau didelėje parodoje su Šveicarijos šilko tapytojomis. Ten buvau vienintelė užsienietė – juokauju, kad atstovavau Lietuvai jos atkūrimo 100 m. jubiliejaus proga. Buvo smagu.

 

Pakalbėkime apie fraktalų piešimą. Kas yra diagnostinis fraktalas. Kodėl jis tiek daug gali pasakyti apie žmogų, jo vidines būsenas?

 

 

Fraktalai – tai žmogaus būsenos ir problemų diagnozės, analizės, sykiu prognozės ir korekcijos metodas. Nupieštas fraktalas (jo linijos, vieta lape, spalvos, jų derinys, netgi pieštukų spaudimas spalvinant) atspindi mūsų fizinę ir emocinę būseną. Kūrybinis procesas teikia malonumą bei naudą, išmoko (pa)matyti save ir kitus, savo aplinką, prisikviesti įvykius. Kartu šis procesas skatina skleistis kūrybiškumą, moko kurti harmoningus santykius.

 

FRACTUS reiškia „sudarytas iš dalių“, tai chaotiškai besikartojančios formos, sudarančios tam tikrą tvarką. Tai sąmonės ir pasąmonės intuityvus susijungimas. Užsiėmimo metu atsipalaidavę, bet budrūs piešiame pagal taisykles. Tai tarsi meditacija. Kiekviena spalva turi savo energetinį dažnį. Mes reaguojame į jos vibracijas, susijaudiname, suaktyvėjame ar nusiraminame. Todėl nupieštame fraktale ir pamatome žmogaus charakterį, jo emocinę būseną, psichologines traumas, talentus, tam tikras organų vietas, į kurias reikia atkreipti dėmesį, net ligos užuomazgas.

 

Testinis (diagnostinis) fraktalas piešiamas užsimerkus 1 min. Svarbu, kad tą minutę netrukdytų aplinkos garsai, daiktai, kad žmogus kuo labiau atsipalaidavęs. Jam spalvinti reikia turėti ne mažiau nei 24 pieštukų spalvų paletę. Spalvos imamos taip pat užsimerkus, tačiau spalviname jau atsimerkę, intuityviai rinkdamiesi plotelius. Svarbu, kad ta pačia nuspalvinti ploteliai nesiliestų, nebūtų greta, gali liestis tik linijų susikirtimo kampais. Viena spalva spalviname nuo 1 iki 12 plotelių. Jei ištraukta spalva nepatinka, jai reikia atiduoti duoklę ir nuspalvinti bent vieną, kad ir mažiausią, plotelį… Įdomiausia, kad žiūrėdamas į savo fraktalą net pats žmogus nežino, ką apie save nupiešė. Fraktalą išanalizuoja raktas, kuris paaiškina, ką reiškia plotelių dydis, forma, spalvų reikšmė.

 

Tačiau yra įvairių fraktalų piešimo metodikų, versijų?

 

Piešiant dažniau, fraktalo linija visada piešiama tik užsimerkus, tačiau spalvas galima rinktis ir atsimerkus. Jų derinti nereikia. Pamėgus fraktalų techniką galima išbandyti konkrečius dalykus, norimas koreguoti problemas orientuotų versijų. Pavyzdžiui, sudžoku sveikatos fraktalas arba jausmų fraktalas, kuris atskleidžia mūsų jausmus, padeda juos suvokti ir, svarbiausia, išreikšti.

 

Dar paminėtina doodle – paprasto piešinio, sudaryto iš elementų kūrimo, technika. Tai spontaniškai pasirinktos formos, figūros, linijos, brūkšneliai, kurie susijungia į nuostabų paveikslą. Tai ir psichologinės savikontrolės metodas, padedantis vystyti smulkius motorinius įgūdžius – taip tonizuojami smegenys. Doodle metodu piešimas vyksta pasąmoningai – kiekvienas išreiškia save taip, kaip gali, nėra jokių apribojimų. Iš esmės nesąmoningas piešimas būdingas žmonėms, kurie patiria sunkų gyvenimo etapą, tada jie piešia bet kur: traukinyje, neįdomiose paskaitose, laukiant eilėje tiesiog tam, kad atsikratytų streso, neigiamų emocijų. Dažniausiai paprastu tušinuku.

 

 

Dar paminėčiau zentangle. Šis metodas primena meditaciją, nes reikia sutelkti dėmesį į momentą, į čia ir dabar. Visiškai atsisakyti minčių padeda tai, kad laikantis tam tikrų taisyklių, sąmoningai tenka visiškai pasinerti į piešinį. Zentangle piešinyje galima įžiūrėti tam tikrų objektų, gyvūnų ar žmonių siluetus. Šio tipo piešinys gali būti bet kokios spalvos, nebūtinai tik juodai baltas kaip doodle. Abu šie metodai padeda atskleisti žmogaus potencialą, įkvepia, mažina įtampą, atpalaiduoja, gydo nervų sistemą, mažina nemigą, vysto motorikos įgūdžius ir regimąją bei motorinę koordinaciją. Beje, labai tinka aktyviems vaikams.

 

 

O kas yra korekcinių fraktalų serija?

 

Nupiešus pirmąjį (diagnostinį) fraktalą, rekomenduojama nupiešti visą jų seriją – net 21 korekcinį fraktalą. Šie fraktalai turėtų būti piešiami po vieną per dieną. Jei taip neišeina, tai visi maždaug per 30 dienų. Iš esmės tai yra laikas, skirtas susikurti neuroniniams ryšiams smegenyse. Piešiant korekcinių fraktalų seriją, rekomenduojama keisti piešiamų linijų charakterį. Jei bandysite, pamatysite – pakeisti pirminį braižą nėra lengva. Korekcinių piešinių tikslas – vidinių kliūčių nugalėjimas, suvokimas, naujos gyvenimo kokybės kūrimas. Tad jei matote, kad piešinių linijos labai panašios, sąmoningai stenkitės kaskart nupiešti jas kitaip. Tai reikalauja pastangų. Jei esate dešiniarankis, galite bandyti nupiešti kaire ranka. Arba bandykite iš karto piešti abiem rankomis. Tik laiką reikėtų sumažinti iki pusės minutės, nes dvi rankos nupieš dvigubai daugiau linijų. Piešiant korekcinių fraktalų ciklą, vienu pieštuku galima nuspalvinti 12 ir daugiau vadinamųjų gardelių. Be to, piešinyje turi būti panaudotos 24 spalvos, išskyrus baltą. Korekciniai fraktalai dažniausiai analizuojami visi iš karto, todėl ant kiekvieno jų kitoje lapo pusėje užrašykite datą.

 

   

Tiesa, kad fraktalai gali gydyti?

 

Tikrai taip. Tai daroma jau minėto sudžoku sveikatos fraktalu, kuris lyg alternatyvioji medicina padeda sveikatintis. Turbūt žinote, kad delnuose ir paduose yra tam tikri taškai, vietos, kurie yra vidaus organų atitikmuo. Būtent šių žemėlapių pagalba, išsirinkus organą, kurį norime sveikatinti, piešiame jį ant lapo delne, kurį įkomponuojame į fraktalą (linijų raizgalynę). Susikaupę, galvodami tik apie tai, kad norime būti sveiki, spalviname ir kartu sveikstame, užmirštame problemas. Šis fraktalas, kaip ir korekcinių serija, energetiškai veikia visus metus, todėl namuose jį vertėtų laikyti matomoje vietoje.

 

O kas yra fraktalografija?

 

 

Tai taip pat savęs pažinimo ir santykių korekcijos metodas. Fraktalografija jungia tris meno terapijos rūšis – fraktalus, neurografiją ir zen raizgalynes. Tai veiksmingas savęs pažinimo ir savirealizacijos būdas, neatskleistų galimybių suradimas ir pritaikymas gyvenime. Tai simbolinė kalba, kuri padeda tiksliai išreikšti išgyvenimus, kitaip pamatyti situaciją, problemą ir dėl to rasti jų sprendimo galimybę. Tai būdas, padedantis gyventi kūrybingai. Fraktalografijos dėka ryškūs pokyčiai vyksta tarp šeimos narių, kai kartu piešia vaikai ir suaugusieji. Apskritai bet koks bendras piešimas keičia psichologinį klimatą šeimoje. Per smulkiąją motoriką tiesiogiai stimuliuojama smegenų veikla, mažinama įtampa, koncentruojamas dėmesys. Tai padeda įsisavinti daugiau informacijos, geriau vaikams mokytis, auga savivertė, lengviau mezgasi ryšys su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, gerėja santykiai.

 

 

Kur riba, kai baigiasi terapija ir prasideda menas? O gal atvirkščiai – baigiasi tiesiog menas, kūrybinė raiška ir prasideda terapija?

 

Tos ribos nereikia ieškoti. Svarbiausia – pats procesas, buvimas jame. Kuo labiau žmogus save paleidžia, atsipalaiduoja, tuo daugiau ištraukiama iš pasąmonės klodų. Būna, kad piešinyje spalvomis, formomis pamato tai, ko žmogus net nesuvokė turintis. Arba nenorėjo pripažinti, kad turi, todėl buvo nukišta giliai į pasąmonę.

 

Iš tiesų visi vienaip ar kitaip esame kūrybingi. Norint tai sužinoti, reikia išmėginti skirtingas technikas. Kalbant apie meno terapiją, norint ją išbandyti, piešti mokėti nereikia (šis mitas daugelį sulaiko nuo pabandymo). Meno terapijos, užsiėmimo metu pakanka sekti vedančiojo nurodymus (paprastai pasakomos kelios pagrindinės taisyklės arba suformuluojama tema, uždavinys), jei reikia, vedantysis viską paaiškina, padeda išanalizuoti gautą rezultatą.

 

 

Ką jums reiškia kūryba? Meno terapija?

 

Kūryba yra mano aistra ir gyvenimo būdas. O meno terapijos metodikos leido suprasti, ko iš tiesų noriu, kas daro mane laimingą, kaip tapti harmoninga asmenybe. Dėl jų gyventi tapo daug paprasčiau. Kardinaliai pakeičiau savo gyvenimą – jaučiuosi esanti ten, kur turėjau būti. Jei nors vienam žmogui, atėjusiam į užsiėmimus, padėjau – esu labai laiminga. O tokių tikrai yra. Kartais pagalvoju, kad tai mano misija, nes tą darau iš visos širdies, atiduodu itin daug. Tačiau gaunu dar daugiau.

 

 

O kaip sugalvojote iliustruoti knygeles vaikams?

 

 

Visada buvo įdomu, kaip iliustruojamos knygos. Atsitiktinai viena redakcija atsiuntė man Kazio Jakubėno eilėraščių rinkinį (iš viso 400 eilių) ir paprašė sukurti tinkamus piešinukus. Su šio poeto eilėmis užaugau pati, mano vaikai ir dabar anūkė. Pasiūlymas sudomino, tad ėmiausi piešti tai, ko niekada nepiešiau. Knygelių pilni knygynai, todėl norėjosi, kad ši būtų kitokia. Taip ir gimė mintis sukurti piešinukus fraktalografijos metodu, kad vaikas ne tik spalvintų ir skaitytų, bet drauge kurtų savo unikalų piešinį. Man kaip gydytojai tai buvo svarbu. Pasirodo, knygelė sukėlė didelį susidomėjimą, bet šiuo metu jos nebėra prekyboje. Norėčiau pakartoti tiražą.