Liaudies išmintis byloja, kad negalima švilpauti namie – velnią prisišauksi arba tiesiog namai ištuštės. Kiti sako, kad švilpauti negalima, nes prarasi pinigus. Tikriausiai ne vienam įdomu, ar yra koks nors simbolinis ryšys tarp švilpavimo ir pinigų.

 

Kai kuriuose prietaruose teigiama, kad švilpavimas nepatinka namų dvasiai bildukui. Supykęs jis gali išnešti visus turtus iš namų. Kita vertus, švilpavimas miške atbaido piktąsias dvasias. Net psichologai sutinka, kad švilpavimas miške veikia labai raminamai. Daugelis prietaringų žmonių pataria kitiems nešvilpauti vėjyje, nes taip galima nubaidyti laimę ir sveikatą. Taigi šis veiksmas gali būti ir gera, ir bloga lemiantis.

 

Švilpavimas gamtoje visais laikais buvo laikomas magišku veiksmu. Švilpauti netoli upės ar ežero gali būti pavojinga, nes garsas gali pažadinti  vandenį, kuris nusitemps asmenį, sudrumstusį gamtos ramybę, į savo gelmes. Tačiau švilpavimas prie jūros gali būti naudingas. Vikingai, prasidėjus audrai jūroje, švilpaudavo šaukdavo jūros dievus, taip prašydami nuraminti stichiją. Senovės slavai tikėjo, kad švilpesys pasiverčia į pagonių vėjo dievą Stribogą. Šiam dievui buvo pavaldūs orai. Jis galėjo panaikinti sausrą.

 

Ką daryti, jei namuose yra žmonių, kurie labai mėgsta švilpauti? Ekspertai patartų tokiems žmonėms padovanoti lūpinę armonikėlę, dūdelę ar kitą pučiamąjį instrumentą. Piktosios dvasios į muzikos instrumentų garsus nereaguoja. Be to, jeigu seksis groti dūdele, įmanoma net praturtėti. Taigi tada į švilpavimą panašūs garsai tikrai neš pinigus!