Gyvūnai savo kūnu rūpinasi iš tiesų išradingai. XXI amžiuje gyvendami žmonės apie tai net nesusimąsto, naudodamiesi pažangiausiais medicininiais įrenginiais, vartodami laboratorijose sukurtus vaistus. Tačiau net ir dabar vis daugiau atsiranda tokių, kurie atsigręžia į natūraliąją mediciną, gydymąsi žolelėmis. Įdomu tai, kad kai kuriuos savigydos metodus žmonės prieš daugelį amžių perėmė ir prisitaikė iš gyvūnų. Tai būdai, kurie padėjo išgyventi ir išlikti žmonių rasei iki šių laikų. Gamtos pasaulis yra be galo didelis ir sudėtingas. Tiesiog neįmanoma žinoti viską apie laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygas, pomėgius ir elgseną. Gamta kiekvieną dieną gali nustebinti.

 

dramblys

Vienas dalykas yra tikrai aiškus: gyvūnai rūpinasi savo kūnu ir buveine, ir tai daro pačiais įvairiausiais būdais. Žmonėms būtų naudinga labiau įsigilinti į tai, kaip gyvūnai elgiasi, bendrauja vieni su kitais. Galbūt tada jie atrastų paaiškinimą, kaip gyventi sveikiau? Iš tų, su kuriais žmonės gyvena vienoje planetoje, galima rasti, ko pasimokyti.

 

Seilės turi gydomųjų savybių – tai žino kiekvienas šuo ir daugelis kitų keturkojų. Galbūt žmonėms niekada nepavyks iki galo išsiaiškinti, kaip skirtingos gyvūnų rūšys reaguoja į skausmą. Skausmas, kaip visi žino, yra labai subjektyvus dalykas. Tačiau net žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį, ką jie daro susižeidę ir kaip gydosi žaizdas. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad žaizdas gali išgydyti šuns seilės. Tačiau jie nežinojo, kad kačių ir šunų seilėse yra Pasteurella bakterijų, galinčių žmonėms sukelti odos uždegimą gilesniuose audiniuose, kuris gali lemti celiulito, poodinio absceso (pūlinio) ir kt. susidarymą. Ypač pavojinga, kai seilių patenka ant atvirų žaizdų. Mokslininkai nustatė, kad šunims seilės veikia kaip vaistai dėl jose esančių lizocimų, histaminų ir nervų augimo faktoriaus baltymų. Žmogaus seilės taip pat gali sutrumpinti gijimo laiką, bet ne taip labai. Taigi, posakis, kad galima išsilaižyti savo žaizdas turi šiek tiek mokslinio pagrindo.

 

Šiek tiek druskos yra naudinga visiems gyviems organizmams – jei mokėtų kalbėti tai pasakytų tiek drambliai, tiek paukščiai, tiek kiti gyvi sutvėrimai. Gyvūnai nesąmoningai renkasi įvairų maistą ir intuityviai jaučia, kai jiems trūksta kokių nors maistinių medžiagų. Gyvūnų karalystėje druska yra svarbus elementas mityboje. Jei turi galimybę jie keliauja prie druskingų ežerų, o ūkininkai veršeliams į ganyklą atneša druskos gabalų palaižyti. Tam, kad gautų šiek tiek druskos, drambliai pasiryžę nukeliauti ne vieną kilometrą, paukščiai nuskristi daugiau nei 30 – 48 kilometrus! Žinoma, druskos suvartojimą žmonėms reikia labai riboti, tačiau visiškai jos pašalinti iš raciono griežtai nerekomenduojama. Druska padeda palaikyti skydliaukės funkciją ir hormonų pusiausvyrą. Tačiau reikia rinktis kokybišką druską, o ne tą, kurios būna beverčių maisto produktų sudėtyje.

 

Šlapimas padeda privilioti potencialų partnerį – žirafos ir dygliakiaulės tuo neabejoja. Priešingai nei žmonės, gyvūnai apie šeimos planavimą negalvoja. Kažkaip jiems viskas gaunasi natūraliai. Gyvūnijos pasaulyje vaisingumas priklauso nuo to, kaip gerai jie maitinasi. Gyvūnai negalvoja apie tai, kiek vaikų susilauks ir jei jų yra mažai tai todėl, kad gauna nepakankamai maisto. Tačiau gyvūnai turi begalę keistų poravimosi ritualų. Pavyzdžiui, dygliakiaulės yra pasiruošusius užsiimti seksualiniais santykiais 8 – 12 valandų per metus. Norėdamas suvilioti patelę, patinas atsistoja ant užpakalinių kojų, krypuoja ir šlapinasi maždaug 2 metrų atstumu. Žirafoms šlapimas taip pat svarbi poravimosi žaidimų dalis. Pasirengęs poruotis patinas trinasi prie patelės užpakalinės dalies, kol ji apsišlapina, tada, norėdamas įsitikinti, ar ji taip pat pasiruošusi poruotis, paragauja jos šlapimo. Žmonės šlapimo paprastai neįtraukia į seksualinius žaidimus, bet jis yra svarbus, norint atlikti nėštumo testą ir sužinoti, ar moteris laukiasi.

 

Molį valgyti naudinga – pasakytų drambliai. Drambliai, pasirodo, mėgsta ėsti natrio turtingą molį, ypač tada, kai jų mityboje nėra pakankamai natrio (druskos). Pastebėta, kad zoologijos soduose auginami drambliai pamėgsta upių molį. Įdomu tai, kad Nigerijos moterys iki šiol tiki, kad potraukis valgyti molį yra vienas iš pirmųjų nėštumo simptomų. Jei nėra sąlygų maitintis visaverčiu maistu, molis gali būti kaip natūralus maisto papildas, aprūpinantis organizmą geležimi, kalciu ir natriu – mineralais, suteikiančiais energijos. Šiuo metu tarp pasaulio žvaigždžių molį, kaip maisto papildą, vartoti yra madinga. Roko muzikanto Lenny Kravitzo duktė, aktorė Zoe netgi teigia, kad pradėjusi valgyti molį numetė 9 kg!

 

Gamtoje yra daugybė natūralių medžiagų, padedančių atbaidyti vabzdžius (ir juos tikrai žino kapucinų beždžionės). Šios rūšies beždžionės, norėdamos atsikratyti geliančių vabzdžių, ieško tam tikrų augalų lapų ir trinasi jais kūną. Vabzdžius atbaido, pavyzdžiui, svogūnų, česnakų laiškai, aitriosios paprikos ir kiti aromatingi augalai.

 

Žmonės, kaip ir gyvūnai, savo mitybos įpročius gali keistis pagal aplinkybes. Gyvūnijos pasaulio tyrėjai ne kartą pastebėjo, kad gyvūnai, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, sugeba prisitaikyti ir išgyventi. Todėl tą padaryti galėtų ir žmogus. Apie tai, kad žmogus geba prisitaikyti liudija ir tai, kad skirtingų regionų gyventojai maitinasi kitokiu maistu: šiaurės tautos suvartoja daugiau žuvų, azijiečiai – ryžių ir t. t.