Sveikatai palankios, bet ne visų mėgstamos kalendros

Daugelis vaistinių augalų, turinčių stiprų kvapą, dažnai vartojami kulinarijoje, tačiau nemažai jų turi ir gydomųjų savybių. Šįkart aptarkime kalendrą – vieną seniausių žmonijos auginamų prieskonių, kurį vieni dievina, o kiti nekenčia.

Vienas augalas, daug pavadinimų

Kalendra, kinza, šuninė petražolė – to paties augalo pavadinimai. Kalendros priklauso salierinių šeimai, gana stambios, užauga iki 120 cm aukščio, vienmetės. Minimos Senajame Testamente ir seniausiose receptų knygose. Šis prieskonis itin mėgstamas Rytų šalyse, Kaukazo regione, Pietų Amerikoje. Visgi istorikai mano, kad kalendros atrastos Viduržemio jūros regione ir tik vėliau didžiaisiais prekybos keliais jų sėklos pasiekė kitus kraštus. Maistui naudojami švieži ir džiovinti lapai su stiebais, sėklos. Europiečiai, kaip ir lietuviai, ilgą laiką kalendras daugiausia augino tik dėl sėklų, nes šių augalų sėklos ir lapai – tarsi du visiškai skirtingi prieskoniai. Subrendusios kalendrų sėklos yra malonaus, lengvo citrinų aromato ir salsvo skonio. Jomis skaninami duonos gaminiai, meduoliai, mėsos, žuvų ir daržovių patiekalai, jų dedama į įvairius marinatus, padažus, net alkoholinius gėrimus. Kalendrų galima rasti kone visų populiarių prieskonių mišinių sudėtyje. Žalios kalendros išsiskiria stipriu savitu aromatu, kuris, kaip sakoma, primena blakių kvapą – esą iš čia kilo augalo pavadinimas „blakinė kalendra“. Šis kvapas verdant dingsta ir lieka malonus salsvas prieskonis. Tačiau nemažai tautų kulinarijoje gausiai naudoja žalius kalendrų lapus – gamina salotas ir specifinio skonio padažus.

Koks tikrasis skonis?

Dvi plačiausiai naudojamos kalendrų rūšys – europinė ir indiška. Europinių sėklos yra mažos, 1,5–3 mm skersmens, rudos, aromatingos dėl didelės eterinių aliejų koncentracijos, kurių didžiausią dalį sudaro linalolis. Indiška rūšis didesnė, sėklų dydis – iki 5 mm, šviesiai žalsvos, sudėtyje turi įvairesnių eterinių aliejų, aromatingesnės, bet švelnesnės. Taigi, to paties augalo dvi rūšys virtuvėje naudojamos kaip du skirtingi prieskoniai. Visgi yra žmonių, kurie pasakytų, kad visų rūšių ir pavidalų kalendra pasižymi tuo pačiu skoniu bei aromatu. Ir jis menkai vilioja, mat primena muilą. Apie 25 % pasaulio gyventojų skonio receptoriai itin jautrūs, tad stipraus skonio prieskoniai jiems atrodo per aštrūs, net gali sukelti nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, deginimą. Visgi yra ir tokių, kurie genetiškai negali pakęsti būtent kalendrų. Šį pasibjaurėjimą lemia specifiniai genetiniai žymenys, susiję su uoslės receptorių funkcija ir skatinantys išskirtinį jautrumą aldehidams. Aldehidų yra ir muilo, ir kalendrų sudėtyje. Šie kalendros nekentėjai, suvalgę vos keletą lapelių, skundžiasi, jog burnoje lieka aitrus ir kartokas muilo poskonis, kurį pavyksta nuslopinti tik išgėrus stiklinę pieno.

Vartojamos kaip vaistas

Apie kalendras rašytiniuose Egipto šaltiniuose užsimenama jau nuo 1550 m. pr. Kr. Faraonų kapavietėse aptikta kalendrų sėklų. Jas balzamuotojai pirmiausia naudojo dėl stipraus aromato. Tačiau taip pat senovės Egipte tikėta, kad anapusiniame pasaulyje faraonams jų gali prireikti kaip veiksmingo vaisto gydant virškinimo trakto sutrikimus. Romos legionieriai kalendrų imdavo su savimi į karo žygius. Būtent taip jos paplito Šiaurės Europoje. Kalendros įtrauktos į 16 pasaulio šalių farmakopėjas. Vaisiai vartojami virškinimui gerinti, tulžies išsiskyrimui skatinti, jais gydomas hemorojus. Ruošiamos vandeninės ištraukos: 1–2 šaukštai kalendrų sėklų užpilti stikline verdančio vandens ir pritraukti termose arba 15 min. kaitinti vandens vonelėje. Ištrauką atvėsinti, nusunkti, įpilti tiek vandens, kad susidarytų pradinis skysčio kiekis. Gerti po trečdalį stiklinės triskart per dieną tulžies išsiskyrimui skatinti – prieš valgį, o virškinimui gerinti – po valgio. Apie kalendras daug rašoma senuosiuose ajurvedos raštuose. Jų siūloma vartoti norintiems atvėsinti kūną. Manoma, kad specifinis kalendrų skonis padeda subalansuoti ne tik skonius, bet ir gyvybinę energiją. Be to, šis prieskonis tariamai leidžia išsaugoti jaunystę. Šiam tikslui ruošiama įdomaus skonio kalendrų sėklų arbata, mėgstama ir dažnai geriama Indijoje. Europiečiai kalendrų sėklomis mieliau gardina kavą ir actą.

Nauda sveikatai

Antioksidantų šaltinis. Mokslininkai antioksidantus sieja su įvairių ligų, įskaitant vėžį ir širdies ligas, prevencija. Antioksidantai padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus organizme, kurie gali pažeisti ląsteles ir sukelti uždegiminę būseną.

Gausu vitaminų. Kalendrų sudėtyje yra gana reto vitamino K, kuris būtinas normaliam kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Taip pat daug vitamino A, kuris svarbus akims ir imuninei sistemai. Kalendrų lapeliai – puikus vitamino C šaltinis. Šis vitaminas svarbus imuninės sistemos stiprinimui, žaizdų gijimui ir kolageno gamybai.

Nauda virškinimo sistemai. Šis prieskoninis augalas mažina pilvo pūtimą ir skatina virškinimą. Manoma, kad kalendros ramina virškinimo sistemą, lengvina spazmus ir skrandžio dirginimą.

Turi antibakterinių savybių. Nustatyta, kad gausus šviežių kalendrų ir jų sėklų vartojimas padeda išvengti salmoneliozės, o ja užsikrėtus švelnina pavojingus simptomus. Tad kalendromis rekomenduojama gardinti tuos produktus, kuriuose yra termiškai neapdorotų kiaušinių.

Teigiamai veikia širdį. Kalendrose gausu kalio, kuris svarbus širdies veiklai, nes padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies ritmą. Šiose žolelėse mažai natrio, todėl palaiko sveiką kraujo spaudimą.

Svarbu žinoti: kalendros gali sukelti alerginę reakciją, kuri pasireiškia odos bėrimais. Suvartojus per daug lapelių ir stiebų gresia ūminis viduriavimas. Šiuo prieskoniu atsargiai turėtų mėgautis sergantys cukriniu diabetu ir vartojantys vaistus nuo šios ligos. Mat kalendrų eteriniai aliejai gali slopinti jų poveikį.

Įdomu

• III a. pr. Kr. Kinijoje manyta, kad kalendros dovanoja nemirtingumą. Tad šį prieskonį gausiai vartodavo imperatoriai.
• Paryžiaus karmelitų vienuoliai naudojo kalendras iki šių dienų išlikusiam populiariam tualetiniam vandeniui aromatizuoti („Eau de Carmes“).
• Šiaurės Amerikoje vartojamas terminas „cilantro“ reiškia šviežius lapus, o „coriander“ – džiovintas sėklas.

Maistinė vertė       100 g

Baltymai                  3,2 g

Angliavandeniai      4 g

Skaidulos                  2,8 g

Kalis                         470 mg

Geležis                     6,2 mg

Kalcis                        220 mg

Natris                         46 mg

Vitaminas C               8 mg

Vitaminas K                 42 μg

Vitaminas A                   67 μg

100 g                          23 kcal

Vištienos karis

4 porcijos

100 g 118 kcal

Ruošti 55 min.

• 500 g vištų krūtinėlių
• Svogūnas
• 2 aitriosios paprikos
• 400 g smulkintų konservuotų pomidorų
• 100 ml vandens
• 3 šaukštai kario pastos
• Šaukštas alyvuogių aliejaus kepti
• Šaukštelis malto kumino
• Šauktas maltų kalendrų sėklų
• Šaukštelis ciberžolės miltelių
• Druskos pagal skonį
• Šviežių kalendrų lapelių

GAMINIMAS. Vištieną supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais. Svogūną susmulkinti kubeliais. Iš paprikų pašalinti sėklas ir stambiai sukapoti. Keptuvėje pakepinti svogūną. Šiam suminkštėjus sudėti kario pastą ir nuolat maišant kaitinti apie 5 min. Suberti kuminą, kalendrų sėklas, ciberžolę ir sudėti paprikas. Maišant kaitinti apie 2 min. Supilti vandenį ir kaitinti dar apie 10 min. Tuomet sudėti vištieną ir išmaišyti, kad padažas ją padengtų. Sudėti pomidorus, pasūdyti, gerai išmaišyti ir troškinti uždengus ant silpnos kaitros apie 30 min. Paskaninti smulkintomis kalendromis. Gardu patiekti su virtais ryžiais ar plokščia duona.

Žaliasis kalendrų padažas

6 porcijos

100 g 81 kcal

Ruošti 10 min.

• 100 g graikiško jogurto
• Chalapos paprika
• 30 g šviežių kalendrų
• 10 g svogūnų laiškų
• Žalioji citrina
• 3 skiltelės česnako
• Šaukštas garstyčių
• Šaukštelis medaus
• Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Papriką perpjauti, išimti sėklas ir stambiai supjaustyti. Sudėti į elektrinį smulkintuvą kartu su kalendromis, svogūnų laiškais, česnaku, garstyčiomis ir medumi. Šiek tiek pasmulkinti. Supilti jogurtą, įspausti citrinos sultis ir pasūdyti. Viską gerai sutrinti iki vientisos glotnios konsistencijos. Padažą laikyti šaldytuve, sandariame indelyje iki savaitės.

Autorius Eglė Stratkauskaitė