Su amžiumi gyvenimas tampa laimingesnis?
2025-01-29 09:12Su laime esame įpratę sieti nerūpestingą vaikystę. Tačiau tyrimai rodo, kad su amžiumi žmonės jaučiasi laimingesni. Bręsdami įgyjame gyvenimiškos patirties, tampame išmintingesni, todėl gebame visai kitomis akimis pažvelgti į save ir pasaulį, daugiau pastebėti bei patirti.
Išminties vaidmuo
Bręstant ateina išmintis, kuri praverčia bet kurioje srityje. Jaunas žmogus dažnai jaučiasi neužtikrintas, patiria nerimą, blaškosi tarp skirtingų įtakų, papuola į keblias situacijas. Tačiau sukaupęs gyvenimiškos patirties jaučiasi tvirčiau stovintis ant kojų, turi savo nuomonę, žino atsakymus į daugybę klausimų, jau moka atpažinti kitus ir jų kėslus. Tvirtas pagrindas suteikia ramybės, nes jaučiame, kad nėra neišsprendžiamų problemų, kad viskas praeina, o gyvenimas tęsiasi.
Kartu su išmintimi ateina ir protingi sprendimai, kurie palaiko stabilumą: mokama išmintingai elgtis su pinigais, planuoti laiką, rūpintis sveikata ir gera savijauta, atskirti prasmingus dalykus, nesistengti įtikti aplinkiniams, paklūsti primetamiems standartams, įrodinėti savo vertę ir kt. Išmintis – viena pagrindinių priežasčių, kodėl brandaus amžiaus žmonės jaučiasi laimingesni. Tačiau lemtingų veiksnių yra ir daugiau.
Pasitikėjimas savimi
Moksliniame žurnale „Psychology Bulletin“ paskelbtame straipsnyje rašoma, kad pasitikėjimas savimi aukščiausią tašką pasiekia sulaukus 50-ies. Tyrėjų atliktos apklausos rodo, kad taip yra dėl stabilesnės aplinkos. Tokio amžiaus žmonės jau puoselėja tvirtus santykius. Visų pirma, su artimiausiais asmenimis: stabilūs santykiai su tėvais, nes nebereikia jų pritarimo ar įvertinimo, o jei ryšys toksiškas, nebijo jo nutraukti. Jau susiformavęs stabilus draugų ratas, nelieka pareigos bet kuria kaina palaikyti yrančius santykius. Daugelio gyvenimas su antrąja puse irgi ramus, užtikrintas, nes visi kampai nugludinti, nesutarimai išspręsti.
Vidutinio amžiaus žmonės pasitiki savimi, nes jau pasiekė karjeros viršūnę. Nesiblaško ir nuosekliai dirba, o patirtis ir tvirti įgūdžiai leidžia jaustis užtikrintai, darbas nekelia streso. Daugelis jau užauginę ir savarankiškai gyventi paleidę vaikus. Tai itin reikšmingas pasiekimas, todėl jaučia, kad nudirbtas prasmingas darbas, kurio rezultatai džiugins iki gyvenimo pabaigos.
Mažiau kasdienio streso
Amerikiečių geriatrijos neuropsichiatro Dilipo V. Jeste‘o inicijuotame tyrime paaiškėjo, kad 20–30 m. žmonės jaučiasi mažiau laimingi, palyginus su vyresniais. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1500 įvairaus amžiaus žmonių siekiant surinkti duomenis apie jų fizinę, pažintinę ir psichinę sveikatą. Mokslininkai išsiaiškino, kad vyresni asmenys laimingesni, nes gali lengviau nepaisyti kasdienių dirgiklių. Jaunas žmogus kiekvieną dieną patiria daugiau streso, nes stinga žinių, patirties ir emocinio stabilumo susidoroti su įvairiais iššūkiais. Dėl išminties ir patirties stokos stresą kelia asmeniniai santykiai, mokslai, darbas, uždarbis ir kt.
Tenka pripažinti, kad šiuolaikiniai jauni žmonės susiduria su daugiau sunkumų darbo rinkoje, siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, puoselėjant stabilius santykius, kuriant įvaizdį socialiniuose tinkluose ir kt. Daug pasirinkimų, blaškymosi, informacijos pertekliaus ir per mažai gebėjimų atsirinkti. Būtent todėl net sparčiai besikeičiančioje kasdienybėje lengviau brandžiam žmogui, kuris turi daugiau išminties, tvirtus įsitikinimus, aiškias pamatines vertybes. Net susidurdamas su finansiniais sunkumais patiria mažiau streso, nes tai ne pirma krizė jo gyvenime: moka taupyti, pasitaisyti drabužius ar net daiktus.
Džiaugsmas čia ir dabar
Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, kad jaunesni respondentai laimę dažniau apibūdina kaip ekstazę ir pakylėjimą, o vyresni žmonės sako jaučiantys laimę, kai yra ramūs ar atsipalaidavę. Pasak tyrimą inicijavusių mokslininkų, tai rodo, kad brandūs asmenys jaučia didesnį pasitenkinimą „čia ir dabar“, mažiau nerimauja dėl ateities. Tai savaime suprantama, nes jauni žmonės dažniausiai linkę laimę projektuoti į ateitį, juk dar visas gyvenimas prieš akis. Nors jaustis viltingai ir siekti svajonių itin svarbu, norint jausti pasitenkinimą gyvenimu, reikėtų nepamiršti pasidžiaugti tuo, ką gero turime šiandien. Laimės atidėliojimas nežinomai ateičiai gali liūdinti metų metus.
Senstant žmonės jaučia stipresnį ryšį su kitais ir dabartimi, todėl patiria daugiau laimingų akimirkų. Jei atkreipsime dėmesį į senelius, juos lengva pradžiuginti skambučiu, apsilankymu. Brandūs asmenys geba labiau mėgautis kiekviena akimirka kelionėje, šventėje ar tiesiog išėję pasivaikščioti, nes nesiekia fiksuoti kiekvieno dalyko ir skubėti sukelti į soc. tinklus.
Dingsta konkurencija
Kone nuo mažų dienų jaučiame pareigą konkuruoti. Iš pradžių mokslo pasiekimais mokykloje, vėliau darbo rinkoje. O kur dar jaučiamas spaudimas būti gražiems, liekniems, sėkmės lydimiems, turtingiems, versliems ir t. t. Labiausiai konkuravimas su aplinka būdingas jauniems žmonėms, kurie dar ieško vietos po saule, nori būti geriausi visose srityse. Su amžiumi ir išmintimi ateina realus savęs vertinimas, tikrovės priėmimas. Žmogus supranta, kad negali būti visose srityse vienodai geras, suvokia, kad bandymas užsėsti visas kėdes sukelia daug streso ar net kenkia sveikatai, todėl nustoja blaškytis ir susitelkia į tai, kas patinka, sekasi, teikia pasitenkinimo.
Tiesa, svarbu stebėti save, kad konkurencijos neperkeltume į vaikus ar anūkus, nepradėtume rodyti pranašumo prieš draugus ar kolegas, puikuotis jų pasiekimais. Išmintingas žmogus supranta, kad visi esame skirtingi, todėl ir pasiekimai, požiūris į kokybišką gyvenimą gali nesutapti. Jei būdingas ryžtingumas, konkurencija, tuomet geriausia konkuruoti su ankstesniu savimi ir taip tobulėti.
Didesnis emocinis intelektas
Knygos „Mokymasis mylėti vidutinį amžių: 12 priežasčių, kodėl su amžiumi gyvenimas gerėja“ autorius Chipas Conley teigia, kad gyvenimas nuo 50-ies yra kokybiškesnis dėl padidėjusio emocinio intelekto. Pasak rašytojo, gebėjimas suprasti ir kontroliuoti savo emocijas, būti jautriam kitų jausmams stiprina santykius ir empatiją, o tai padeda gyventi laimingiau. Psichologai antrina, kad senstant socialiniai ryšiai tampa dar svarbesni gerai savijautai, nes skatina fizinį aktyvumą, proto aštrumą. Su amžiumi žmonės ima jausti daugiau užuojautos kitiems, gilėja empatija. Sumažėjęs emocinis reaktyvumas išmoko nesureikšminti smulkmenų, todėl kiekviena aštresnė diskusija netampa priežastimi nutraukti santykių. Brandžių asmenybių ego būna sumažėjęs, mažiau išreikštas, todėl nustojama viską priimti asmeniškai, kasdienybė tampa taikesnė, ramesnė. Su metais išmokstame geriau įsiklausyti į asmeninius, o ne aplinkos primestus poreikius, todėl geriau atliepiame save. Greta aukštą emocinį intelektą turinčio žmogaus geriau jaučiasi artimieji, kolegos, todėl sėkmingiau klostosi asmeninis ir profesinis gyvenimas. Kokybiški santykiai, pasak Harvardo universiteto mokslininkų, gali netgi ilginti gyvenimo trukmę.
Mažiau lyginimosi su kitais
Vis daugiau kalbama apie informacinės higienos būtinybę. Kasdien pasiekia milžiniškas kiekis informacijos, dauguma jos visai nenaudinga, dar blogiau – veikia neigiamai. Baisios žinios sukelia neigiamų emocijų, pasėja nerimą, gali sutrikdyti miego kokybę. Socialiniuose tinkluose taip pat slypi pavojai, kurie žmones verčia jaustis nelaimingus. Matydami, kaip gerai ir laimingai gyvena kiti (gražiai atrodo, keliauja, valgo skanų maistą, puoselėja gražius santykius, siekia karjeros tikslų ir pan.), pradedame save lyginti su jais, o tai sukelia įtampą, nerimą, nusivylimą savimi. Staiga suvokiame, kiek daug neturime, kiek nesame pasiekę. Smogia ir suvokimas, kad, nepaisant įdėtų pastangų, kai kurie dalykai tiesiog nepasiekiami: netapsime pasaulinio lygio atlikėjais ar atletais. Tai skatina pavydėti kitiems ir nuvertinti save, lemia ilgalaikę nepasitenkinimo būseną. Vyresni žmonės soc. tinkluose praleidžia mažiau laiko, todėl yra laimingesni. Visiems, užuot nuolat naršius, reikėtų daugiau susitelkti į savo gyvenimą, realius džiaugsmus ir pasiekimus.
Kuo čia dėtos smegenys?
Moksliniai tyrimai rodo, kad sendami patiriame mažiau neigiamų emocijų, nes vyresnių žmonių smegenyse migdolinė liauka, kuri atsakinga už baimę, nerimą ir apskritai socialinę sąveiką, tampa mažiau aktyvi. Taigi, senstant silpnėja organizmo automatinis atsakas į neigiamus emocinius dirgiklius. Šis reiškinys nustatytas skirtingo amžiaus žmonėms rodant negatyvius vaizdus – brandaus ir vyresnio amžiaus asmenys reagavo ramiau. Manoma, kad ramesnes reakcijas į stresinius dirgiklius lemia gyvenimiška patirtis, paprastai tariant, vyresnio žmogaus taip paprastai neišgąsdinsi, nes jis visko matęs.
Įdomu tai, kad daugybė mokslinių tyrimų apie laimės lygį rodo, jog gyvenime laimė sudaro tam tikrą U formos kreivę. Žmonės paprastai jaučiasi labai laimingi apie 20 metus (kai baigia mokyklą, įgyja daugiau laisvių, pradeda siekti svajonių karjeros, kurti santykius). Paskui, artėjant link vidutinio amžiaus, laimės lygis sumažėja (tai gali lemti finansiniai, profesiniai, asmeninių santykių iššūkiai). Sulaukus 50–60 m., kreivė vėl pradeda kilti į viršų. Taigi, brandus ir vyresnis amžius nėra vienintelis laikas, kai žmogus jaučiasi tikrai laimingas.
Kad laimės būtų dar daugiau
- Neprojektuokite laimės į kitus –patys turite stengtis būti laimingi.
- Apsupkite save teigiamais žmonėmis, kurie džiaugiasi gyvenimu, spinduliuoja pozityvą, įkvepia, motyvuoja.
- Gyvenkite dabartyje, mėgaukitės šiuo metu patiriamais džiaugsmais, nesigręžiokite į praeitį ir nesvajokite apie ateitį.
- Nelyginkite savęs su kitais. Juolab iš socialinių tinklų – nepamirškite, kad visi ten rodo tik gražiąją pusę.
- Raskite laiko mėgstamai veiklai, kuri nuramina, motyvuoja, suteikia pasitenkinimo.
- Praktikuokite dėkingumą. Kas vakarą skirkite kelias minutes peržvelgti dieną ir padėkoti už tai, kas nutiko gero (švietė saulė, laiku nuvykau į sutartą vietą, skaniai valgiau, vyras ar vaikai nustebino, paskambino draugė ir t. t.). Sąmoningas gerų dalykų pripažinimas didina pasitenkinimą gyvenimu.
Įdomu
- Jei esate laimingi, antrosios pusės tikimybė tapti laiminga padidėja 34%, brolių ir seserų – 14%, kaimynų ir draugų – 8%.
- Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, laimingiausia šalimi 2024 m. paskelbta Suomija.
- Po Suomijos rikiuojasi kitos Šiaurės šalys – Danija, Islandija ir Švedija.
- Lietuvai teko aukšta 19 vieta.
- JTO skelbia, kad pasaulyje laimingiausi devynmečiai.
- Kopenhagoje įsikūrusio Laimės tyrimų instituto duomenimis, laimingiausi tie, kurie moka džiaugtis mažais dalykais.
SPECIALISTĖS KOMENTARAS
Geštalto terapeutė ir lektorė, psichologinių knygų autorė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė
Ar egzistuoja visiška laimė?
Kažin, ar yra žmonių, kurie patiria gryną laimės jausmą. Laimė – tai skaidrus jausmas, toks lengvai drungnas, lyg juodasis šokoladas su jūros druska. Daugelis painioja džiaugsmą, meilę ir laimę. Visi šie jausmai skirtingi, bet būtent laimė pasižymi skaidrumu ir lengvumu, nors kartu truputį siurrealistinė, svaiginanti galvą ir maloniai atpalaiduojanti kūną. Tai būsena, kai jaučiama visiška ramybė, saugumas, kai pasaulis viduje ir išorėje kupinas taikos.
Laimė leidžia keliauti po kitus siurrealius pasaulius, svajoti apie dangiškus migdolus, juos ragauti, ji leidžiasi į praeities keliones ir prisimena pirmus bučinius, visus pirmus malonius kartus, ji visiškai lengvabūdė ir jai visai nesvarbu, kad visa tai netikra, naivu, kvaila ir vaikiška. Mumyse labiausiai laimės siekia ir ją patiria vidinis vaikas, kuris su nuostaba žiūri į gyvenimą, leidžiasi į nuotykių paieškas, žaidžia su pasauliu, savimi ir kitais.
Laimę lengva prarasti, kaip ir sveikatą. Šie su dalykai labai susiję, sunku būti laimingam, kai skauda fizinį kūną, dar sunkiau, kai serga dvasia.
Ar aplinka lemia laimės jausmą?
Sunku būti laimingam, kai aplinkoje daug proto, liūdesio, rimties. Girdėjau iš kitų ir pati patyriau, kad daug dažniau esame laimingi svečiose šalyse, net kituose miestuose. Namų rutina mažina laimės pojūtį. Skubėjimas atlikti visus dienos darbus daro mus įsitempusius ir nelaimingus. „Skubėkime džiaugtis“ dainavo V. Kernagis, džiaugtis galime skubėti, bet būti laimingiems reikia iš lėto, neskubant. Lėtesnį tempą pasirinkę žmonės, tie, kurie arčiau gamtos ir žemės, arčiau floros ir faunos, yra daug laimingesni. Laimės pojūtį didina dangus virš galvos ir platūs matomi horizontai – laimingesni esame lauke, gamtoje nei uždaroje patalpoje.
Laimingi žmonės nejaučia ribų. Jie mėgaujasi visais įmanomais potyriais, pasitelkdami visus kūno pojūčius. Utilitarizmas, hedonizmas, kaip filosofinės srovės, gina laimę ir jos linki visiems. Kiekvienas siekia asmeninės laimės, todėl visų gerovė, laimė yra gėris visiems žmonėms. Šios filosofijos atgarsiai dar skamba ir dabartinių politikų lūpose kaip „laiminga visuomenė, laimingas žmogus“.
Kaip kiti žmonės keičia mūsų laimę?
Laimingesni esame su tais, kurie panašiausi į mus, kuriems jaučiame meilę. Susiliejimas su kitu žmogumi ne toks ir dažnas gyvenime. Susiliejimą, savo ribų praradimą patiriame mylėdamiesi. Laimingos jaučiasi būsimos mamos, savyje nešiodamos gyvybę, paskui maitindamos atžalą krūtimi. Dalintis savimi, savo pasauliu su kitu besąlygiškai yra laimė. Čia susipina laimės, meilės ir džiaugsmo jausmai, ši jausmų vaivorykštė pati stipriausia.
Autorius Laima Samulė