Helena Blavatsky buvo išskirtinė istorinė asmenybė. Ji domėjosi ne tik spiritizmu, teologija, bet ir rašė religines knygas, buvo įkūrusi budizmo idėjas skleidusią draugiją. Moteris teigė, kad jos gyvenimo misija – apsaugoti žmoniją nuo piktųjų dvasių. Taigi kas buvo ta paslaptinga aiškiaregė, sugebėjusi net tris kartus išvengti mirties ir likti nenubausta net už žmogžudystę?

 

Helena_Petrovna_Blavatsky

 

Vardas – Helena Petrovna von Hahn Blavatsky

Gimimo metai ir vieta – 1831 m. rugpjūčio 12 d. Jekaterinoslavas (Ukraina)

Mirties metai ir vieta – 1891 m. gegužės 8 d. Londonas (Anglija)

 

Helena Blavatsky buvo išskirtinė istorinė asmenybė. Ji domėjosi ne tik spiritizmu, teologija, bet ir rašė religines knygas, buvo įkūrusi budizmo idėjas skleidusią draugiją. Moteris teigė, kad jos gyvenimo misija – apsaugoti žmoniją nuo piktųjų dvasių. Taigi kas buvo ta paslaptinga aiškiaregė, sugebėjusi net tris kartus išvengti mirties ir likti nenubausta net už žmogžudystę?

 

Atsiskyrėlė nuo mažų dienų

 

H. Blavatsky gimė aristokratų šeimoje. Tėvas daug keliavo, nes buvo rusų karališkosios kuopos kapitonas. Savo gimusią dukrą Heleną jis pirmą kartą pamatė tik po šešių mėnesių, kai grįžo iš Lenkijos, kur malšino sukilimą, nukreiptą į Rusijos imperijos valdžią. Dėl tėvo darbo šeima nuolatos keitė gyvenamąją vietą, gyveno ne tik Ukrainoje, bet ir Lenkijoje, Serbijoje, Rusijoje. Helena nuo mažens vadinta keistuole, nes negebėjo susirasti draugų.

 

Tarnaitės užkeikimai

 

Tuo metu Rusijoje dauguma aristokratų buvo ortodoksai. Jų vaikus dažnai prižiūrėdavo tarnaitės, kurios slapta tikėdavo pagonių dievais. H. Blavatsky auklė šventai tikėjo visomis mitinėmis būtybėmis ir siekė apsaugoti Heleną nuo laumių, undinių, vilkolakių ir pan. Tarnaitė gimė septinto mėnesio septintąją dieną. Anuomet tikėta, kad tokie žmonės gali suteikti galių tiems, kuriems nori. Pastebėjusi neeilinius H. Blavatsky gebėjimus, tarnaitė nutarė kuo anksčiau ją parodyti dvasių pasauliui ir jai suteikti dar daugiau galių. Kartą per savo gimtadienį ji paėmė mažytę H. Blavatsky ant rankų ir, šlakstydama ant jos užkerėtą vandenį, kalbėjo užkeikimus. Tai buvo itin slaptas ritualas. Vėliau mažoji Helena vis dažniau spėdavo ateitį ir užsiimdavo telepatija.

 

Būdama ketverių įvykdė žmogžudystę

 

H. Blavatsky vaikystė buvo kitokia nei kitų vaikų. Jos motina mirė, kai jai suėjo 11 m. Tačiau ūgtelėjusi Helena pasakojo, kad jos motina mirė gerokai anksčiau, t. y. vos jai gimus. Jos nebuvo labai artimos, veikiau atvirkščiai. H. Blavatsky nuo mažens buvo keisto ir impulsyvaus charakterio. Pirmieji jos vaikystės prisiminimai skamba išties šiurpiai. Mergaitė tikindavo, kad greta upės matydavo undines, kurios grasindavo ją mirtinai užkutenti. Daugelis manydavo, kad ketverių metų Helena visa tai išsigalvodavo . Kartą H. Blavatsky su 10 m. tarnaitės sūnumi nuėjo prie upės. Vakare į namus parbėgusi Helena verkdama pasakojo, kad berniuką užkuteno undinės. Žinoma, niekas tuo nepatikėjo, tačiau tarnaitės sūnus iš tiesų dingo. Visas kaimas ieškojo jo, tačiau nesėkmingai. Po beveik mėnesio berniuko kūnelį upėje aptiko žvejys. Kaimo žmonės manė, kad vargšelio gyvybę pasiglemžė smėlio sūkurys. Prabėgus daug metų H. Blavatsky prisipažino, kad pastūmė savo erzintoją į upę. Vaikas neišlaikė pusiausvyros, griuvo, susitrenkė galvą ir paskendo. Moteris tikino, kad tuo metu ji buvo užvaldyta piktųjų dvasių, kurios ir suteikė jėgų atsikratyti savo skriaudėju.

 

Ištekėjo šešiolikos

 

H. Blavatsky ištekėjo po to, kai susilažino su tarnaite. Pastaroji tikino, kad mergina niekada neištekės ir nesusiras turtingo vyro, nes esą yra labai keista. Po poros mėnesių Helena susituokė su daugiau nei 30 m. už ją vyresniu generolu Nikiforu Blavatsky. Santuoka truko vos tris mėnesius. Paskui moteris pabėgo į Odesą pas savo tėvą, o vėliau išvyko į Angliją. Už tokį poelgį giminė ją pasmerkė, tačiau jai tai nerūpėjo. Tuo metu H. Blavatsky itin domėjosi spiritizmu ir teosofija, todėl neturėjo laiko tikrosios meilės paieškoms. Ji buvo nesėkmingai įsimylėjusi savo kambario draugą Collonelį Ollkotą. Vyriškis turėjo žmoną ir du vaikus. Antrą kartą Helena tekėjo ne iš meilės, bet dėl pinigų. Antrąjį vyrą sutiko, kai jau buvo žinoma aiškiaregė ir spiritizmo seansų meistrė. Būsimas vyras rašė mediumei laiškus, žavėjosi jos veikla ir grasino nusižudysiąs, jeigu nesutiks už jo tekėti. H. Blavatsky ištekėjo iš gailesčio. Be to, vyras buvo turtingas. Jųdviejų santykiai nebuvo kupini meilės. Porą siejo bendri interesai ir finansinė nauda.

 

Užsiėmė spiritizmo seansais

 

Nuo to momento, kai vaikystėje ją užkeikė tarnaitė, H. Blavatsky sapnuose ir vizijose matydavo vyrą, kurį vadindavo dvasiniu mokytoju. Kaip pati teigė, jo vedama išvyko iš tėvų namų į platųjį pasaulį. Pirmasis jos susitikimas su dvasiniu mokytoju įvyko 1851 m. Londone. Helena susirado vyrą iš savo vizijų ir ėmė bendrauti su juo realiai. Niekas nežino, kas buvo tas mokytojas ir ar jis iš tiesų egzistavo. Ilgą laiką H. Blavatsky buvo tik mokinė, o vėliau jai suteikta misija skleisti budizmo tiesas kitiems. Be to, Helena itin susidomėjo spiritizmu. Liudininkų teigimu, spiritizmo seansų metu dvasios ją taip apsėsdavo, kad prasidėdavo smarkūs viso kūno traukuliai. H. Blavatsky teigė, kad jos misija šioje Žemėje – skleisti dvasių mokymus kitiems. Ji siekė parodyti, kaip pavojinga užsiimti spiritizmo seansais ir kaip piktosios dvasios gali paveikti žmones. Pasak liudininkų, per spiritizmo seansus iš Helenos kūno išėjusios dvasios jį maitodavo ir žalodavo. H. Blavatsky bandė įrodyti, koks žalingas ir pavojingas yra anapusinis pasaulis, kaip jis gali paveikti su sužaloti žmonių kūnus. Moters dvasinio mokytojo teigimu, jis dar nebuvo regėjęs tiek daug galių turinčio žmogaus, kokia buvo H. Blavatsky.

 

Buvo darbomanė

 

1875 m. rugsėjo 7 d. Helena nusprendė oficialiai įprasminti savo veiklą ir įsteigė teosofijos draugiją. Jos namuose susirinko 17 žmonių, kurie panoro tapti draugijos nariais, o jos pirmininku tapo slapta mediumės meilė C. Ollkotas. Pati H. Blavatsky tapo draugijos viešųjų ryšių atstove. Vadovės pareigas perėmė po poros metų, kai šia veikla itin susidomėjo Anglijos policija. Budizmo idėjas skleidusi organizacija jai pasirodė įtartina, tačiau H. Blavatsky įtikino, kad nieko blogo nedaro. Tai supratę Anglijos pareigūnai leido toliau tęsti draugijos veiklą. Vėliau ji persikėlė į Indiją. Be spiritizmo seansų ir teosofijos, Helena dar rašė knygas ir įvairius religinius veikalus. Juose moteris analizavo žmonijos atsiradimą, evoliucijos spartinimą, aiškino, kaip sukurtas pasaulis, ir bandė atskleisti visatos paslaptis. H. Blavatsky buvo tikra darbomanė, dažnai dirbo ištisomis paromis, daug meditavo. Galiausiai susirgo gripu, jis komplikavosi ir mirė. Pranašės mirties diena vadinama Baltojo Lotoso ir pažymima visame budistų pasaulyje.

 

Įdomu

 

  • Nuskandinusi tarnaitės sūnų, H. Blavatsky įtikėjo turinti neeilinių galių ir galinti veikti žmonių likimus.
  • Vieninteliai pozityvūs mediumės vaikystės prisiminimai likę iš tėvo karo stovyklų, kurioje ji jautė pasitenkinimą terorizuodama jauną sanitarą, kuris pildė visas jos užgaidas.
  • Pranašė dėl sunkių ligų taip išstambėjo, kad į laivus buvo įkeliama virvėmis, pririštomis prie krėslo.
  • Moteriai nuolatos stigdavo pinigų, nes dalį jų skirdavo labdarai.
  • Katalikų bažnyčia smerkė H. Blavatsky veiklą.
  • Medikai tris kartus buvo nustatę mediumės mirtį, tačiau po kelių akimirkų ji vėl prisikeldavo teigdama, kaip taip liepė jos dvasinis mokytojas.
  • Pranašės teigimu, budizmas – teisingiausia religija.