Daugelio tyrimų duomenimis, tiek vyrai, tiek moterys vadovų kėdėse dažniau įsivaizduoja stipriosios lyties atstovus. Psichologė Evelina Keturakytė pasakoja apie visuomenės požiūrį į vadovaujančias moteris ir kodėl joms kartais būna sunku pasiekti aukštus postus.

 
stiklinės lubos

„Stiklo lubos“ – kaip suprasti šį terminą? Kaip jis atsirado?

 

Terminas „stiklo lubos“ (angl. glass ceiling) pirmą kartą paminėtas XX a. pabaigoje. Iš pradžių jis dažniausiai buvo vartojamas feminisčių kaip terminas, apibūdinantis ambicingų, daug siekiančių moterų karjeros barjerus. Taip pat kartais šis terminas vartojamas apibrėžti situaciją, kai trukdoma kitos rasės žmonėms užimti aukštas pareigas. Įdomu, kad bėgant laikui „stiklo lubų“ apibrėžimas visai nedaug pakito. Jis iki šiol reiškia dirbtinius, nematomus barjerus, trukdančius tinkamą kvalifikaciją turinčioms moterims kopti karjeros laiptais ir užimti vadovaujamas pareigas organizacijose, valstybinėse institucijose. Su „stiklo lubomis“ dažniausiai susiduria maždaug keturiasdešimtmetės moterys, kai jau būna įgavusios užtektinai patirties dirbti aukšto lygio vadovėmis.

 

Kaip bėgant laikui keitėsi požiūris į moterį kaip vadovę?

 

Dėmesys į moterų ir vyrų užimamų pozicijų nelygybę pirmąkart atkreiptas šeštajame dešimtmetyje. Tuo metu mažas moterų, užimančių aukštas pareigas skaičius, buvo aiškinamas tuo, kad moterys iš prigimties linkusios bijoti sėkmės darbe ir profesiniai pasiekimai nesuderinami su moteriškumu. Dešimtajame dešimtmetyje moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterų savybės,  įgūdžiai ir motyvacija yra visiškai tinkami aukštoms pareigoms užimti, todėl visuomenės požiūris į vadoves pradėjo po truputį keistis. Tačiau iki šiol kai kuriose srityse (pvz., fizikos moksluose) moterų karjera yra visiška išimtis dėl vyraujančių stereotipų, kad moterų mąstymas netinkamas tiksliesiems mokslams ir t. t.

 

Kodėl aukštus verslo organizacijų postus dažniau užima vyrai?

 

Vyrų dominavimą aukštose pareigose iš dalies lemia istorinė raida. Prieš porą šimtmečių moterims vadovauti būdavo leidžiama tik namų ūkiuose. Stebimas lyčių pasiskirstymas pagal profesijas taip pat lemia, kuriose srityse daugiau vadovauja vyrai, kuriose – moterys. Dažniausiai laikoma, kad moterys kompetentingos socialinėje srityje ir būtent joje jos dažniau užima aukštesnes pareigas. Vis dėlto paradoksalu, kad daugelyje mokyklų, kur didžiąją dalį personalo sudaro moterys, mokyklos direktoriai vis tiek dažniausiai būna vyrai.

 

Ar gali būti, kad moterys pačios save riboja ir sukuria minėtas „lubas“?

 

Gali būti, kad kai kurios moterys, kaip ir kai kurie vyrai, tiesiog turi mažiau karjeros ambicijų, tačiau tai nėra išskirtinai moterims būdinga savybė. Kiekvienas žmogus pasižymi unikaliu, vien jam būdingu, savybių rinkiniu, dėl to vienareikšmiškai sakyti, kad moterys pačios susikuria „karjeros lubas“, būtų neteisinga. Atvirkščiai, pasaulyje kaip tik stebima tendencija, kad moterys nebenori būti tik namų šeimininkėmis, paprastomis darbuotojomis. Jos sėkmingai derina motinystę ir karjerą, vis dažniau pasirenkamas modelis, kai vyras, o ne moteris eina tėvystės atostogų, o moteris žengia į verslą, užima aukštas pareigas.

 

Kas labiausiai riboja moterų kilimą karjeros laiptais?

 

Moterų kilimą karjeros laiptais dažniausiai riboja vadovų išankstinės nuostatos. Jos lemia vadovų požiūrį ir elgesį su moterimis, taip pat išankstinę nuomonę patvirtinančių požymių pastebėjimą. Taip pat moterims siekti karjeros dažnai trukdo neigiami stereotipai, tokie kaip „moterys – silpnoji lytis“, dėl kurių tarsi įtvirtinamas žemesnis moterų statusas darbo rinkoje ir mokamas mažesnis atlyginimas. Moterų kilimą karjeros laiptais neretai riboja ir nėštumas – paradoksalu, kad šeimą sukūręs ir vaikų turintis vyras laikomas stabiliu ir patikimu, o atsakingą darbą dirbančiai moteriai vaikai traktuojami kaip trukdis, laikoma, kad ji patirs daugiau įtampos rinkdamasi šeimą ar darbą, turės mažesnę motyvaciją dirbti.

 

Kuo skiriasi vyrų ir moterų vadovavimas?

 

Dažniausiai išskiriamas moterų ir vyrų vadovavimo skirtumas: moterys linkusios į transformacinį valdymą, kurio esmė – ugdyti kolektyvą, jų vadovavimas labiau orientuotas į žmones, o vyrai dažniau vadovaujasi transakcine lyderyste, kurios esmė – mainai tarp darbuotojų ir vadovų. Pastaruoju atveju didesnis dėmesys kreipiamas į užduotį nei į santykius, apeliuojama į tai, kad darbuotojui atlyginama tuomet, kai darbas įvykdomas. Tiek vyrų, tiek moterų vadovavimo stiliai turi ir pliusų, ir minusų. Renkant vadovą svarbu atkreipti dėmesį, kas konkrečiame darbe naudingiau – orientacija į kolektyvą, žmones ar į užduotį.

 

Kokios vadovaujančių moterų savybės labiausiai vertinamos?

 

Dažniausiai palankiai vertinamos vadovės, kurios savo veiksmus grindžia vertybėmis, jomis naudojasi kaip filtru priimdamos sprendimus, į situaciją žvelgia įvertindamos visas aplinkybes, dėl to geriau pastebi naujų galimybių. Moterys geriau bendradarbiauja ir yra linkusios tartis, užuot vienos priimdamos sprendimus.

 

Ką turėtų daryti moteris, jei jaučia, kad darbinėje aplinkoje nepavyksta pasiekti ko nors daugiau tiesiog dėl to, kad ji – ne vyras?

 

Moteris, darbinėje aplinkoje pastebėjusi ryškią lyčių nelygybę, neturėtų susitaikyti su tuo ir atsisakyti karjeros ambicijų. Pasitaiko atvejų, kad lyčių diskriminaciją viena kitos atžvilgiu skatina ir pačios moterys – dėl to svarbu permąstyti savo elgesį ir nuostatas, nepasiduoti įmonėje vyraujančiai politikai, jei ji nepriimtina. Moterims, kaip ir vyrams, labai svarbu jausti palaikymą, todėl susiduriančioms su nelygybe darbinėje aplinkoje reikėtų tartis su specialistais, kreiptis į Lygių teisių kontrolieriaus tarnybą. Kita vertus, šiais laikais įvairiuose organizaciniuose segmentuose, mažėjant hierarchijos ir daugėjant terminuotų projektų, tikėtina, kad vis dažniau vadovaus žmonės, gebantys sėkmingai dirbti grupėje, nepriklausomai nuo jų lyties.

 

Įdomu

 
  • „Jei norite pasitarti, kaip atlikti darbą, kreipkitės į vyrą. Jei norite sumanymą įgyvendinti – eikite pas moterį“, – teigė Margaret Thatcher.
 
  • Daugelio apklausų duomenimis, Europoje 52 % darbuotojų mieliau dirbtų vadovaujant vyrui nei moteriai.
 
  • Tyrimais nustatyta, kad gauti vadovaujamas pareigas moteriai du kartus sunkiau nei vyrui.
 
  • Maždaug du trečdaliai amerikiečių norėtų, kad darbo vadovas būtų vyras.
 
  • Darbo paieškos portalo CVbankas.lt apklausoje dauguma darbuotojų teigė, kad geras vadovas gali būti ir vyras, ir moteris.
 
  • Vadovavimo kokybė ir kompetencija, respondentų nuomone, priklauso ne nuo lyties, o nuo žmogaus savybių ir sugebėjimų.