Indijos vandenyno bangų skalaujami paplūdimiai, akinanti žaluma ir impresionistų paveikslus primenančios arbatų plantacijos – Šri Lankos vizitinės kortelės. Tai kasmet privilioja beveik 2 mln. turistų. Salos populiarumą lemia ir tai, kad viešnagė čia atsieina gerokai pigiau nei kitose egzotiškuose turistų pamėgtuose kraštuose. Visgi tviskančia žeme vadinamoje Šri Lankoje blizga ne viskas.

 

Sri Lanka

Ne tokia ir tolima

   

Tiesus atstumas nuo Vilniaus iki Šri Lankos sostinės Kolombo – 7175 km. Tačiau daugeliui ši sala vis tiek atrodo tolima kaip Mėnulis. Iš tikrųjų šis kampelis europiečiui gali pasirodyti lyg utopija. Salos plotas beveik kaip Lietuvos. Joje gausu skirtingų religijų, arbatos plantacijų, džiunglių ir kalnų. Beje, mūsų valstybė ir Šri Lanka palaiko gerus santykius. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose rengiami oficialūs pusryčiai, kurių metu verslininkai stengiasi užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius. Saloje yra Lietuvos garbės konsulas, o vos prieš pusmetį mūsų šalies futbolo rinktinė sutriuškino jos futbolininkus draugiškų rungtynių metu. Beje, Lietuvos ir Šri Lankos vėliavos panašių spalvų. Visai neseniai išryškėjo dar vienas gluminantis panašumas – ten, kaip ir Lietuvoje, griežti alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimai – alaus negalima įsigyti paprastoje parduotuvėje. Tad tenka keliauti į specializuotą, kurios langus dažniausiai puošia ne dailūs plakatai, o grotos. Grįžusieji po atostogų šiame egzotiškame kampelyje juokauja, kad pamatė Lietuvos ateitį. Tačiau veikiausiai tik tiek panašumų ir galima įžvelgti. Visa kita Šri Lankoje nematyta, kartais net gali ne juokais trikdyti. Šiek tiek ramina tik britiškas palikimas. Mat ilgai Didžiosios Britanijos kolonija buvusi sala perėmė keletą šios valstybės tradicijų: kelionės traukiniais, eismas kairiąja kelio puse, arbatos gėrimo valandėlės. Būtent britai čia ir atvežė arbatkrūmius, o iki 1972 m. Šri Lanka vadinta Ceilonu. Šiuo metu taip vadinama visam pasauliui žinoma itin kokybiška juodoji arbata. Ši sala – antra didžiausia juodosios arbatos eksportuotoja pasaulyje. Jos nemažai atgabenama ir į mūsų valstybę. Lietuviai į Šri Lanką eksportuoja trąšų, atostogautojų ir stažuotes atliekančių studentų.

 

Turistų nepraminti takai

 

Linksmi ir nuolat besišypsantys gyventojai į atvykėlius žiūri geranoriškai. Gali pasirodyti, kad šiame skirtingų kultūrų, religijų ir visokio plauko perėjūnų katile vietos atsiranda kiekvienam. Visgi tai turi ir trūkumų. Turizmo infrastruktūra ne itin gerai išvystyta. Šri Lankoje galima apsistoti keliuose tarptautiniuose viešbučiuose. Tačiau kur kas dažniau keliautojai renkasi mažas, įmantraus dizaino apgyvendinimo įstaigas arba paprastus ir tvarkingus svečių namus. Kainos sąlyginai nedidelės, patalynė keičiama kas 2 dienas. Visgi vonios kambariai kartais išgąsdina išlepusius Vakarų pasaulio žmones… Šioje saloje turizmo sektorius vis dar plečiasi, todėl maistas ir pramogos gana nebrangios. Paprastas patiekalas, savotiškas dienos pietų pasiūlymas gali kainuoti 3–3,5 euro. Įmantresnis maistas, pavyzdžiui, jūros gėrybės ar vakarietiškos virtuvės patiekalai atsieina 10–15 eurų. Šri Lanka tikrai civilizuota, tačiau prie greito interneto ryšio pripratusiems tenka skaudžiai nusivilti. Jis čia lėtas, o apie nemokamą bevielį internetą galima tik pasvajoti. Patyrę keliautojai pataria dar oro uoste įsigyti mobiliojo ryšio kortelę su interneto duomenų paslauga. Jų turėtų užtekti elektroniniam paštui, keliems pasitikslinimams žemėlapyje ir, kad ir kaip būtų keista, specialioms programėlėms, kuriomis galima išsikviesti taksi. Tik derėtų nenustebti, kai išsiuntus pranešimą per „PickMe“ programėlę, atvyks ne kondicionuojamas sedanas, o motoroleris su specialia priekaba – tuktukas. Pirmas pasivažinėjimas šia transporto priemone gali sukelti ne pačių maloniausių emocijų, mat vairuotojai lekia labai greitai, saugos diržų nėra, o pagrindinis signalas tiek stabdant, tiek sukant – garsas. Keliautojai ragina per daug nesitikėti ir iš paslaugų sektoriaus darbuotojų. Jie neretai būna perdėtai paslaugūs, tačiau ir savotiškai nemandagūs vienu metu. Prie tokios aptarnavimo specifikos, deja, belieka tik priprasti, nes skundų dažniausiai niekas neišgirsta.

 

Miestai ir pakrantės

 

Vakarinėje šalies pakrantėje įkurtas Kolombo uostas sostine tapo natūraliai. Ten daugybė katalikiškų bažnyčių, musulmoniškų mečečių ir budistų šventyklų, tačiau didžiausią įspūdį palieka didelių bangolaužių saugomas uostas. Jis jungiasi su didžiuliu Beiros ežeru per kanalų ir šliuzų sistemą, pro kuriuos nuolat keliauja žmonės ir kroviniai. Turistai šiame mieste retai užsibūna ilgiau nei parą. Miestas triukšmingas ne tik dėl chaotiško eismo, bet ir statybų, kurios pamažu išstumia lūšneles. Valdžia akivaizdžiai pralaimi kovą su skurdu – sostinės Pettah kvartale nugriovus vieną nelegalų pastatą vietoj jo per kelias dienas išdygsta 2. Greitai apsižvalgius sostinėje įprasta sėsti į traukinį ir keliauti į salos gilumą. Jos centre esantis Kandis visai kitoks nei sostinė. Jame daug žalumos, puikiai matosi kalnai, o aplink – gausybė puošnių šventyklų su įspūdingomis Budos statulomis. Miesto įžymybė – Sigirijos uolos tvirtovė, į kurios viršūnę veda 1200 laiptelių. Varginantis kopimas atsiperka, nes nuo viršukalnės atsiveria pasakiško grožio vaizdai. Giedromis dienomis net galima įžiūrėti pakrantes. O jos Šri Lankoje driekiasi daugiau nei 1300 km. Tad nenuostabu, kad saloje kelios dešimtys puikių kurortų. Vieni puikiai pritaikyti poilsiautojams, kiti visiškai natūralūs, pasitinka nuvirtusiomis palmėmis, lėtu ritmu, šviežiais mangais, ananasais ir kokosais. Pakrančių miesteliuose laisvai vaikštinėja povai ir iguanos, o prie restoranų neretai skanaus kąsnelio laukia šunys. Prastai išgrįstose gatvelėse į akis krinta tradiciniai ryškiaspalviai sariai. Tai – universalus rūbas, kuriuo apsirengusios moterys dirba arbatų plantacijose. Lapelių skynimas – sunkus ir menkai apmokamas darbas. Per dieną galima uždirbti 600 rupijų – vos 3 eurus. Kiek didesnę algą gauna tik dirbantieji Nuvara Ilajos (Nuwara Eliya) plantacijose. Ten auginama aukščiausios kokybės arbata, mat beveik dviejų kilometrų virs jūros lygio aukštyje užtikrinamos idealios sąlygos arbatkrūmiams augti.

 

Rekomenduojama pamatyti:

 
  • Jalos (Yala) nacionalinį parką. Tai antras pagal dydį nacionalinis parkas saloje. Tačiau būtent jame galima pamatyti dramblių, leopardų, elnių, krokodilų, beždžionių ir povų.
  • Ratnapurą. Išvertus šio miesto pavadinimą iš sinhalų ir tamilų kalbų jis reiškia „brangakmenių miestas“. Būtent ten iškasami aukštos kokybės safyrai, rubinai, topazai ir aleksandritai. Turistai gali apsilankyti šachtose, pasivaikščioti tuneliais ir išvysti kaip šlifuojami brangieji akmenys.
  • Matarą. Pietinėje pakrantėje stūksantis miestelis sulaukia gausybės turistų, nes čia galima stebėti banginius. Kita pakrantės pramoga – žvejojantys vietiniai. Jie nuo ankstyvo ryto išplaukia į jūrą, prisėda ant specialių bambukinių polių ir laukia laimikio.
  • Pinavelos dramblių prieglaudą. Šios įstaigos tikslas – padėti gyvūnams. Ji įkurta 1975 m. Iš pradžių prieglaudoje gyveno 5 drambliukai našlaičiai. Šiandien 10 ha plote gyvena daugiau nei 80 šių žinduolių. Dalis jų – pirmų penkių prieglaudos gyventojų anūkai. Kiti apsigyveno prieglaudoje, kai buvo rasti sužeisti. Jais rūpinasi įstaigoje dirbantys veterinarai.
  • Polonaruvą. Čia galima pamatyti XI a. įkurto miesto liekanas, apžiūrėti Karalių rūmų griuvėsius, gausybę puošnių bareljefų, Citadelę ir Gal Viharę. Tai 3 uoloje iškaltos Budos statulos. Jis sėdi, guli ir stovi. Gulinčios ilgis net 14,12 m.
  • Adomo kalną. Ši viršukalnė dar vadinama Šventąja pėda arba Drugelių kalnu. Tai vienas svarbiausių piligrimystės taškų saloje. Legenda byloja, kad ant šio kalno savo pėdą įspaudė Buda. Katalikai ir musulmonai mano, kad ji priklauso pirmajam žmogui – Adomui. Induistai įsitikinę, kad pėdsaką paliko Šiva.
  • Dambulą. Tai miestas centrinėje šalies dalyje. Jame stovi vienas didžiausių ir autentiškiausių Šri lankos vienuolynų. Jis iškaltas penkiose olose, o viduje galima pamatyti net 150 Budos atvaizdų. Pats didžiausias siekia 14 m.
 

Specialistės komentaras

Kelionių agentūros „Saitas“ turizmo vadybininkė Sandra Pauliūtė 

 

Susidomėjimas Šri Lankos sala labai nepastovus. Prieš 5 metus buvo antplūdis keliautojų, kurie norėjo šią salą pamatyti, pasigrožėti jos egzotine gamta, pamatyti žinomus objektus. Šiandien dėl aukštesnių paslaugų kainų Šri Lankoje poreikiai truputį keičiasi. Kartu kasdien turistų akiratis vis plečiasi, norima keliauti toliau ir įdomiau. Šiuo metu labai dažnai Šri Lanką jungiame kartu su Maldyvų salynu. Nuotolis tarp salų nedidelis, tad keliautojai vienu kartu nušauna du zuikius. Pirmiausia apsistojama Šri Lankoje. Jei poilsiautojai nori apsistoti viename viešbutyje visam laikotarpiui, patariame rinktis pietvakarinėje arba pietinėje salos dalyje esančius, kur mūsų žiemos laiku vyrauja sausasis sezonas, geriausi paplūdimiai. Tuomet iš viešbučio galima organizuoti atskiras ekskursijas po norimus lankytinus objektus. Jeigu turistai tikrai nusiteikę aktyviai pažinti šią salą, apsistoti viename viešbutyje nesiūlome. Yra daug gerų pažintinių turų, kurių metu apvažiuojama beveik visa sala. Atrodo, kad sala ne tokia jau didelė, iš tiesų eismo ir kelių sąlygos nedžiugina. Keliauti automobiliu tikrai užtrunka ilgiau nei gali tikėtis, o kad ekskursijos patiktų, nevargintų, puikis išeitis keliauti tik į priekį ir apsistoti galutiniame taške. Savarankiškai suorganizuoti vieną ar kitą ekskursiją Šri Lankoje tikrai lengva. Daug vietinių siūlo panašaus tipo išvykų įvairiomis kryptimis. Jei norisi paklaidžioti patiems, geriausiai rinktis vairuotojo paslaugas. Tokiu būdu keliautojams nereikės rūpintis nei vairavimo ypatumais, nei prastais keliais, nei saugumu.

 

Pažinę Šri Lanką keliautojai skrenda į Maldyvus dar bent keletui dienų pasyviai pailsėti ir pasimėgauti vandens pramogomis. Pailsėti ten patogiau nei Šri Lankoje. Salos pietuose telkiasi vieni gražiausių salos paplūdimių, tačiau čia dėl nuolatinių potvynių ir atoslūgių maudytis sunku kaip ir visoje Šri Lankoje.

 

Kiek dienų pakanka šiame kampelyje, tikrai sunku pasakyti. Aktyviam pažintiniam turui tikrai turėtų užtekti 6–7 nakvynių, tačiau jeigu norima pabūti ilgiau ir dar pailsėti pakrantės viešbutyje, reikėtų nakvoti bent 9 naktis. Labai dažnai renkamasi 10–12 nakvynių, nes per šį laiką spėjama ir pakeliauti, ir papoilsiauti labai neskubant.

 

Šri Lankos vizą arba vadinamąjį leidimą atvykti ir ten praleisti 30 dienų, gauti nesunku. Tai padaryti galima atvykus Kolombo oro uoste. Jeigu su turistais planuojame kelionę iš anksto, visada jiems siūlome vizos reikalus sutvarkyti Lietuvoje. Labai nesudėtinga užpildyti pagrindinius savo bei kelionės duomenis internetu, tokiu būdu gauti elektroninę vizą. Jos kaina – apie 40 dolerių.

 

Vykstant į Šri Lanką neprivaloma vakcinuotis, tik rekomenduojama. Poilsiautojams visuomet derėtų pasirūpinti būtiniausiais medikamentais, baidikliais, o skiepai – kiekvieno individualus sprendimas.