Spuogai – viena dažniausių odos problemų pasaulyje. Daugelis mano, kad tai paauglystės rūpestis, kuris suaugus pasibaigia savaime. Tačiau realybė kitokia: vis daugiau suaugusių moterų susiduria su užsikimšusiomis poromis, skausmingais spuogais ir jų paliekamais pėdsakais ne tik ant odos, bet ir savivertėje. Kodėl atsiranda aknė, kaip su ja susidoroti ir kodėl neverta gėdytis spuoguotos odos?

 

Pasaulinė ir itin asmeniška problemaA,Beautiful,Woman,Looking,In,The,Mirror,,Touching,Her,Face

 

Statistika kalba aiškiai: net 85 % paauglių bent kartą susiduria su akne, o 40–50 % suaugusiųjų, ypač moterų, patiria vėlyvąją aknę. Neretai ji pasireiškia nuo 25 iki net 45 m. Tai ne tik estetinė problema. Tyrimai rodo, kad spuogų turintys žmonės dažniau jaučia sumažėjusį pasitikėjimą savimi, vengia socialinių situacijų, patiria nerimą, net depresiją. Pasak pasaulinės apklausos, net 70 % aknę turinčių moterų teigia, kad jų išvaizda trukdo asmeniniam ar profesiniam gyvenimui. Spuogai – tai ne tik odos liga, bet ir emocinė našta.

 

Kodėl užklumpa suaugusiuosius?

 

Spuogų gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape. Suaugusiųjų aknę dažnai lemia hormonų pokyčiai – menstruacijos, nėštumas, menopauzė, policistinių kiaušidžių sindromas ir kt. Taip pat svarbus veiksnys yra stresas, kuris išprovokuoja kortizolio išsiskyrimą, skatinantį riebalų liaukų veiklą. Ne mažiau reikšminga ir mityba: tyrimai rodo, kad pieno produktai, saldumynai, greitieji angliavandeniai, perdirbtas maistas gali didinti spuogų dygimo riziką. Be to, kosmetika, netinkama odos priežiūra, miego trūkumas ar nešvarūs telefonų ekranai irgi prisideda prie aknės paūmėjimo. Svarbu suprasti: spuogai nėra paaugliškas „nešvarumas“, jie gali būti reakcija į vidinius ar išorinius pokyčius, o ne asmeninės higienos trūkumas.

 

Kaip formuojasi?

 

Spuogų atsiradimas – sudėtingas ir kompleksinis procesas. Viskas prasideda nuo perteklinio sebumo (natūralaus odos riebalo) gamybos, kuris kartu su negyvomis odos ląstelėmis užkemša poras. Užsikimšusios poros sudaro palankią terpę daugintis Propionibacterium acnes bakterijoms, kurios sukelia uždegimą. Atsižvelgiant į uždegimo lygį, atsiranda:

 
  • komedonai (inkštirai) – užsikimšusios poros be uždegimo,
  • papulės ir pustulės – mažesni uždegiminiai spuogai,
  • mazgeliai ir cistos – giluminiai, skausmingi dariniai, dažnai paliekantys randų.
 

Kuo giliau vyksta uždegimas, tuo sunkesnės pasekmės: spuogų randai, pigmentinės dėmės ir ilgalaikis odos tekstūros pokytis.

 

Ginklas numeris vienas

 

Tarp veiksmingiausių priemonių kovojant su spuogais pirmauja salicilo rūgštis. Ji priskiriama BHA (beta hidroksirūgščių) grupei ir pasižymi unikaliu gebėjimu prasiskverbti į riebaluose tirpią terpę, t. y. į poras. Salicilo rūgštis:

 
  • tirpdo sebumą ir negyvas ląsteles,
  • išvalo užsikimšusias poras,
  • turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį,
  • veikia kaip švelnus cheminis šveitiklis, gerinantis odos tekstūrą.
 

Dažniausiai ja papildomi prausikliai, tonikai, serumai ar specializuoti produktai. Tyrimai rodo, kad reguliarus naudojimas iki 60–70 % gali sumažinti spuogų radimąsi per kelias savaites. Tai ne momentinis stebuklas, o patikimas ilgalaikis sąjungininkas.

 

Kitos veikliosios medžiagos, kurias verta išbandyti

 

Be salicilo rūgšties, yra ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios efektyviai padeda riebiai ar probleminei odai:

 
  • Niacinamidas – reguliuoja riebalų išsiskyrimą, mažina uždegimus, gerina odos elastingumą.
  • Azelaino rūgštis – veiksminga kovojant su pigmentacija po spuogų ir veikia antibakteriškai.
  • Retinoidai – stiprina ląstelių atsinaujinimą, mažina komedonus ir uždegimą.
  • Cinko druskos – turi antiseptinį ir raminamąjį poveikį.
  • Probiotikai – palaiko odos mikrofloros pusiausvyrą, ypač naudingi po gydymo antibiotikais.
 

Šios medžiagos gali būti derinamos tarpusavyje, tačiau svarbiausia tai daryti atsargiai, stebint odos reakciją ir laikantis rutinos.

 

Kasdienė rutina: mažiau yra daugiau

 

Daugeliui atrodo, kad kuo daugiau priemonių – tuo geriau. Tačiau oda mėgsta paprastumą. Pagrindiniai į spuogus linkusios odos priežiūros žingsniai:

 
  • Valymas – du kartus per dieną su švelniu prausikliu (gali turėti salicilo rūgšties).
  • Drėkinimas – būtinas po kiekvieno prausimo, svarbu, kad priemonė būtų pritaikyta riebiai, į spuogus linkusiai odai.
  • Apsauga nuo saulės – SPF 30–50 leidžia išvengti pigmentacijos, nudegimų.
  • Tiksliniai produktai – dažnai spuoguotai odai įprastų kasdienių priežiūros priemonių nepakanka, norint suvaldyti aknę patartina naudoti specializuotus produktus, sukurtus specialiai šiai problemai spręsti.
 

Svarbi sisteminga, pastovi priežiūra, dažnai duodanti kur kas daugiau nei eksperimentavimas vis su skirtingomis priemonėmis.

 

Emocinė pusė: nematoma, bet tikra

 

Spuogai – tai ne tik veido odos pokyčiai. Jie daro didelę įtaką emocinei gerovei. Daugelis žmonių dėl aknės jaučiasi nejaukiai viešumoje, slepia veidą, vengia būti fotografuojami, net kenčia nuo socialinio nerimo. Tyrimai rodo, kad spuoguotą odą turintys žmonės dažnai susiduria su depresijos simptomais ir savivertės problemomis. Tai ypač aktualu paaugliams, bet suaugusios moterys dažnai kenčia tyliai ir gėdijasi, kad vis dar kovoja su tariamai paaugliškomis problemomis. Svarbu prisiminti: jūs ne vieni ir normalu kreiptis pagalbos tiek į dermatologą, tiek į psichologą.

 

Laikas pas specialistą!

 

Kai spuogai užsitęsia, tampa skausmingi ar palieka randų, laikas kreiptis į dermatologą. Gydytojas gali paskirti:

 
  • profesionalias rūgštines procedūras,
  • vietinius ar geriamuosius antibiotikus,
  • hormoninę terapiją, jei problema susijusi su endokrinine sistema,
  • retinoidus, o sunkesniais atvejais – izotretinoiną.
 

Specialistas parinks individualų gydymą atsižvelgdamas ne tik į odos tipą, bet ir į gyvenimo būdą,gretutines sveikatos būkles.

 

Įdomu

 
  • 70 % aknę turinčių žmonių prisipažįsta vengiantys artimų nuotraukų ar asmenukių.
  • 1 iš 3 moterų mano, kad spuogai daro įtaką jų karjerai ar pasitikėjimui savimi darbe.
  • 60 % aknę turinčių žmonių dėl odos būklės riboja socialinius santykius, vengia pasimatymų.
  • 26 % nuo spuogų kenčiančių suaugusių moterų sako, kad kiekvieną rytą jaučia nerimą vien pažvelgusios į veidrodį.
  • 50 % moterų, turinčių vėlyvąją aknę, niekada nesikreipė į dermatologą.
  • 20 % žmonių turi po spuogų likusių randų ar pigmentinių dėmių, kurie vargina net praėjus uždegimui.
  • Tik 3 % žmonių, turinčių spuogų, naudojasi psichologine pagalba, nors daugelis iš jų išgyvena emocinį skausmą, prilygstantį lėtinei ligai.
  • Aknė dažniausiai pasireiškia ant veido (99 %), tačiau net 60 % atvejų atsiranda ant nugaros, krūtinės ar sprando.
 

Autorė Jūratė Survilė