Vaikų antsvoris – delikati ir kai kuriems tėveliams labai opi tema. Kaip padėti atžalai, jei ji sveria šiek tiek per daug? Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė įsitikinusi, kad pirmiausia suaugusiesiems reikia pažvelgti į save ir susimąstyti, ar jie patys sveikai maitinasi, nevengia mankštos, geria užtektinai vandens, ir tik tuomet nukreipti susirūpinusius žvilgsnius į savo vaiką. Anot specialistės, vaikų gyvenimo būdas visų pirma priklauso nuo tėvų pavyzdžio ir sugebėjimo paaiškinti, kas sveika, o kas – nelabai.

   

egle_kliukaite_is_asmeninio

Kaip nustatyti, kad vaikas turi antsvorio?

 

Vaiką nuo pat gimimo stebi gydytojas pediatras, jo fizinė raida yra nustatoma remiantis procentiliniu ūgio ir svorio vertinimo metodu – naudojant svorio ir ūgio procentilines diagramas. Metodo esmė tokia, kad ūgio ir svorio dydžiai suskirstomi į 100 intervalų, ir kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė. Privaloma atsižvelgti į vaiko amžių ir lytį. Procentilinėse augimo diagramose nurodoma, koks yra kiekvieno amžiaus tarpsnio vaiko didžiausias galimas ūgis bei svoris. Atskirai sudaromos berniukų ir mergaičių diagramos. Iš jų galima matyti, ar svoris yra per mažas, ar normalus, ar per didelis.

 

Visi kūdikiai dažniausiai būna rubuiliukai. Sakoma, kad iš to išaugama. Ar tai tiesa?

 

Rubuiliukais vaikai būna tol, kol pradeda vaikščioti. Vėliau riebalinio audinio raukšlės tampa vis mažiau pastebimos. Be abejonės, svarbu nuo pat gimimo stebėti vaiko svorio kitimą. Svoris turėtų atitikti normas. Aišku, sparčiausiai vaikas auga pirmaisiais gyvenimo metais, vėliau augimas šiek tiek sulėtėja. Svarbu stebėti, ar vaiko raida neatsilieka. Jei ji atitinka visus rodiklius, nerimauti nereikėtų.

   

Kas kaltas dėl vaiko apkūnumo? Ar tai gali lemti tik nesveikas gyvenimo būdas, ar ir kokie nors sveikatos sutrikimai?

 

Per didelio svorio priežastis dažniausiai būna dėl maisto, t. y. vaikas su maistu gauna per daug kalorijų. Energija nėra išeikvojama, todėl virsta riebalais ir kaupiasi organizme. Svoriui įtakos turi ir kitos aplinkos sąlygos: mažas fizinis aktyvumas, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Galima sakyti, kad vaiko svorį smarkiai veikia šeimos gyvenimo įpročiai. Juk mažųjų gerovė priklauso nuo to, kokį pavyzdį jiems rodo tėvai. Aišku, įtakos turi ir paveldimumas. Jis yra svarbus apie 35 % nutukusių vaikų. Retais atvejais antsvorio priežastis gali būti kokios nors ligos, pavyzdžiui, endokrininės ar genetinės.

 

Taigi apkūnumas gali būti ne tik vaiko, bet ir visos šeimos bėda?

 

Be abejonės. Svarbu, kad visi šeimos nariai sveikai maitintųsi, laikytųsi valgymo režimo, užsiimtų aktyvia veikla. Tyrimais nustatyta, kad vaikams, kurie nepusryčiauja, yra didesnė rizika ateityje susirgti metaboliniu sindromu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, hipertenzija ir pan. Deja, kai kurioms šeimoms nevalgyti pusryčių atrodo visai pateisinama.

 

O jei tėvai grįžta po darbų vėlai ir drauge su vaikais sėda vakarieniauti? Ar prisivalgyti prieš miegą nėra blogai?

 

Vaikai labai aktyvūs, jų medžiagų apykaita daug spartesnė nei suaugusiųjų. Juk mažiesiems sunku nusėdėti vienoje vietoje. Žinoma, jei yra kokių nors sveikatos sutrikimų, lėtinančių medžiagų apykaitą, galbūt tokios vėlyvos vakarienės ir gali pakenkti. Kita vertus, valgymas kartu su tėvais teikia psichologinės naudos. Taigi negalėčiau vienareikšmiškai teigti, kad vaikui kenkia vėlyvas valgymas su tėvais. Galbūt geriau būtų žvelgti į visumą, o ne į vieną ar du vakarus. Vaikas turėtų matyti kuo daugiau gerų pavyzdžių, t. y. šeimos gyvenimo būdas turėtų būti sveikas.

 

Teko skaityti, kad antsvorio turintys vaikai dažniau serga. Tai tiesa?

 

Pastebėta, kad jiems yra didesnė rizika dar jauniems susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu. Tačiau negalima sakyti, kad apkūnus vaikas būtinai susirgs. O ar nutukęs vaikas dažniau sirgs infekcinėmis ligomis, labai sunku pasakyti. Mat kartais ir normalaus svorio vaikai būna itin neatsparūs peršalimo ligoms.

 

vaikas valgo

Ar anstvoris vaikystėje gali lemti suaugusiojo apkūnumą?

 

Apkūnumas nėra vertinamas nuo pat mažumės, vaiką reikia stebėti ilgesnį laiką. Pastebėta, kad jeigu ikimokyklinio amžiaus vaikas (vyresnis nei 3 metų) yra apkūnesnis, tikimybė suaugusiam nutukti yra apie 30 %. Jeigu nutukęs yra mokyklinio amžiaus vaikas, tai ši rizika gali būti didesnė nei 50 %.

 

Užsiminėte apie psichologines vaiko antsvorio priežastis. Ar tokia priežastimi gali tapti nerimas, pavyzdžiui, dėl mokykloje patiriamų patyčių? Juk greičiausiai vaikai, kaip ir suaugusieji, patirdami nervinę įtampą, dažnai užkandžiauja.

   

Valgymas iš tiesų gali tapti būdu įveikti nerimą. Tokiu atveju jis tampa nusiraminimo priemone. Deja, dažniausiai užkandžiaudami nevalgome vaisių ar daržovių, renkamės saldumynus ar ką nors, kas labai traukia, o toks užkandis būna kaloringas. Be abejo, įprotis užkandžiauti gali paskatinti svorio didėjimą, tačiau reikia gilintis į bendrą situaciją. Nemanau, kad apkūnumas visada būna dėl psichologinių priežasčių.

 

Ką daryti tėvams, kuriems atrodo, kad vaikas sveria per daug?

 

Jeigu apsilankius pas pediatrą ir šiam įvertinus procentilius paaiškėja, kad vaiko svoris per didelis, būtų naudinga pasitarti su gydytoju dietologu. Mat šiais laikais informacijos labai daug, todėl kartais sunku pasirinkti. Tai gali sukelti nepagrįstą nerimą ir pan. Specialistas įvertins vaiko amžių, fizinį aktyvumą. Kartais pakanka mažyliui sugalvoti kokią nors fizinę veiklą ar nuvesti į sporto būrelį, kuriame vaikas išsikrautų.

 

Tėveliams patarčiau apmąstyti savo pačių mitybos, gyvenimo įpročius. Pradėti derėtų nuo savęs. Išsikelti klausimą, ar patys užtektinai juda. Grįžę po darbų suaugusieji neretai prigula ant sofos ir žiūri televizorių. Žinoma, nesakau, kad po įtemptos darbo dienos reikia bėgti maratoną, tačiau juk galima aktyviai sportuoti savaitgaliais, jei tik leidžia oro sąlygos. Skirtingi metų laikai gali būti palankūs įvairioms sporto šakoms. Vaikams dažniausiai kaip tik ir norisi veiklos kartu su tėvais, o ne vieniems.

 

Labai svarbu valgyti reguliariai. Ne veltui darželiuose ir vėliau mokyklose yra nustatomas valgymo ritmas ar sudaromas grafikas, t. y. laikomasi dienotvarkės. Vaikui reikėtų valgyti ne rečiau kaip kas keturias valandas. Mažiesiems reikia priminti, kad derėtų valgyti neskubant, lėtai, į maistą žiūrėti rimtai, o ne tik priebėgomis prakąsti ką nors ir palikti. Žinoma, užkąsti galima ir greitai, tačiau kai kalbama apie pusryčius, pietus ir vakarienę, nuolaidžiauti vaikams nederėtų. Jie turi suprasti, kad yra tam tikra tvarka. Be to, patartina nevalgyti ypač gausios vakarienės prieš pat miegą, t. y. paskutinį kartą valgyti derėtų likus 2–3 valandoms iki miego, kad organizmas spėtų maistą suvirškinti.

 

Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima jį mokyti, kaip tinkamai pasirinkti maisto produktus, galbūt netgi parodyti, paaiškinti, kas pavaizduota sveikos mitybos piramidėje. Joje daug vaizdinių elementų, kuriuos vaikai aiškiai supranta. Tėvų pareiga vaikus supažindinti su sveikos mitybos principais. Kita vertus, gali būti įvedamos namų taisyklės. Su vaiku, ypač vyresniu, galima aptarti, pavyzdžiui, kad saldumynai bus valgomi tik po pagrindinio patiekalo, ir pan. Manau, kad jei su vaiku bendraujama ir tariamasi, tikrai galima priimti tiek vienai, tiek kitai pusei tinkančius sprendimus. Galima gaminti maistą kartu su vaiku, pavyzdžiui, savaitgalį, išbandyti naujus sveikus receptus – tai turėtų sudominti vaiką.

 

Skubantys tėvai dažnai tiesiog pašildo vaikams dešrelių ar kitokių pusgaminių.

   

Toks maistas gali būti tiek sveikas, tiek nesveikas. Tai priklauso nuo suvartojamo kiekio. Visada reikia jausti saiką. Dešrelės kartais tampa tikru išsigelbėjimu, kai trūksta laiko gaminti. Visgi reikia nepamiršti, kad specialistai pataria valgyti kuo įvairesnio maisto.

 

Kokie produktai labiausiai tukina ir kokių derėtų vartoti daugiau?

 

Reikėtų vengti riebių produktų: padažų, majonezinių salotų užpilų, riebių užkandžių, pavyzdžiui, bulvių traškučių, kurie mūsų organizmui teikia tik kalorijas ir kenksminguosius riebalus. Gaminant maistą derėtų stengtis kiek įmanoma sumažinti riebalų (sviesto, aliejaus ir pan.). Maistą geriau virti ir troškinti, kepti orkaitėje ar ant žarijų, t. y. rinktis tokius gamybos būdus, kurie reikalauja minimaliai riebalų, arba jų gamybos procesui iš viso nereikia. Su riebia mėsa, pavyzdžiui, kiauliena ar aviena, reikėtų elgtis atsargiai. Šią mėsą derėtų rinktis tik liesą, be matomų riebalų. Apskritai geriau dažniau gaminti paukštienos, žuvies patiekalus, jeigu vaikas juos mėgsta ir gali valgyti. Apie vaisių ir daržovių naudą organizmui skaitoma ir girdima dažnai, todėl nesikartosiu. Šios gėrybės turi užimti didelę vaiko raciono dalį. Vaikas per dieną galėtų suvalgyti 300–400 g daržovių. Be to, į mitybą būtina įtraukti grūdų produktų, ypač košių. Šiais laikais jų yra pačių įvairiausių. Manau, kad tikrai pavyks rasti patinkančių atžalai. Nors vaikai dažniausiai labai pripranta prie vieno produkto, tačiau galiausiai vis tiek užsimano ko nors kito, taigi po truputį galima pripratinti vaiką valgyti įvairų maistą.

 

Svarbu, kiek skysčių išgeria vaikas. Vandens poreikis priklauso nuo amžiaus, vartojamo maisto (pvz., valgant sūraus, rūgštaus, saldaus maisto, vandens reikia daugiau) ir gali svyruoti nuo 500 iki 1500 ml per dieną.  Tiesa, šiais laikais skysčiai dažniausiai suprantami kaip sultys. Geriausia vaikui duoti gerti gryno vandens, jei karšta vasaros diena, tinka natūralus mineralinis vanduo. Nuo vandens atsigeriama, o išgėrus sulčių troškulys dažniausiai niekur nedingsta. Būtina pabrėžti, kad šiuo metu labai populiarūs energiniai gėrimai nėra pritaikyti vaiko organizmui.

 

Vaikai labai mėgsta saldumynus, traškučius, limonadus. Kaip reikėtų jiems paaiškinti, kad tokie maisto produktai kenksmingi ir kad jų nederėtų valgyti pasislėpus.

   

Sunku įvertinti tą kenksmingumą, nelygu, koks vaiko amžius. Dažniausiai pradžią padarome patys, t. y. parodome tuos produktus savo atžalai, arba šių skanumynų jie paragauja patys. Nėra taisyklių, kaip apsaugoti vaiką nuo nesveiko maisto. Tiesiog galbūt derėtų vaikams saldumynų ar traškučių leisti valgyti kuo rečiau. Jei vaikas vyresnis, turėtų paveikti paprasčiausias paaiškinimas, ko yra tokių produktų sudėtyje, kodėl jų derėtų vengti, ir pan. Galima tokiems produktams paieškoti alternatyvos, pavyzdžiui, vietoj šokolado rinktis džiovintus vaisius, šviežias uogas, o vietoj traškučių – riešutus.

 

Negaliu sakyti, kad skanius produktus tėveliai turėtų slėpti ar jų nepirkti išvis. Tai galėtų sukelti dar didesnį norą. Yra įvairių sprendimo variantų, pvz., tik sekmadieniais vaikams leisti valgyti neribotai saldumynų. Tačiau kyla klausimas, ką laikyti saldumynais, nes, pavyzdžiui, saldus jogurtas irgi nėra toks jau nekaltas produktas. Svarbu tartis. Galbūt kelis kartus per savaitę vaikas po pagrindinio valgio galėtų suvalgyti saldainį ar pan.

 

Kristina Gailiūtė