Kodėl žmonės linkę daryti tai, ką daro kiti? Kodėl jie teikia pirmenybę tam, kam teikia kiti? Ir kodėl renkasi tai, ką renkasi kiti? 2018 m. pabaigoje žurnale „Nature Human Behaviour“ pasirodęs tyrimas atskleidė, kad žmonės linkę kopijuoti kitus net ir tuomet, kai žino, jog jų pasirinkimas nebuvo laisvas. Kodėl? Ir svarbiausia – ar tai naudos ieškojimas, ar asmeninio potencialo žlugdymas?

 

psichologija

Tvarkos visuomenėje teorija

 

Socialinės normos – tai nerašytos taisyklės, kaip elgtis. T. y. jos suteikia nuorodas, ką ir kaip daryti pakliuvus į tam tikrą socialinę grupę. Pvz., tikimasi, kad darbuotojai kasdien laiku atvyks į darbą ar kad jie atliks paskirtas užduotis.

 

Normų idėja yra visuomenės įtakos ir prisitaikymo prie jos suvokimo raktas. Kitaip tariant, tai yra tiesiog socialinių grupių elgesio standartai. Šių grupių spektras labai platus – nuo šeimos iki etninės ar visos valstybės. Elgesys, atitinkantis konkrečios grupės normas, vadinamas prisitaikymu. Apskritai socialinės normos yra būdas suprasti ir prognozuoti, ką žmonės darys.

 

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad normos gali skirtis, atsižvelgiant į atitinkamą socialinę grupę. Pvz., darbuotojai, kaimynai ir ligoninės pacientai elgsis skirtingai. Todėl individams pereinant iš vienos grupės į kitą kinta jų elgesys ir socialinis vaidmuo.

 

Normų teorija pabrėžia, kad elgesio standartai būtini, nes jie užtikrina tvarką visuomenėje. Šalininkai neabejoja, kad priešingu atveju būtų sunku įsivaizduoti, kaip visuomenė apskritai galėtų funkcionuoti. Žmonėms reikia normų, nes tik taip jie gali vadovautis savo elgesiu ir nukreipti jį reikiama linkme.

 

Konformistų būrys

 

Visi žmonės yra konformistai, nepaisant to, ar jie tai pripažįsta, ar ne. Prisitaikymas yra prigimties dalis. Labiausiai konformizmą veikia dvi priežastys. Viena jų – pragmatinė. Tai informacijos rinkimas. Pvz., jei dalis žmonių renkasi eiti per tiltą A ir vengia tilto B, vadinasi, jie gali žinoti kažką apie šiuos tiltus, todėl renkasi saugesnį variantą. Likusiems belieka paisyti saugumo ir sekti paskui grupę, kuri turi tam tikros informacijos. Nauda šiuo atveju yra ta, kad atskiram individui nebūtina kažko mokytis, bandyti ar klysti – patogus kelias be kliūčių jau atrastas.

 

Antra priežastis – noras pritapti ir būti priimtiems. Psichologai pastebi, kad žmogus yra priklausomas nuo išlikimo ir gerovės socialinėse grupėse. Šios gali egzistuoti tik tuomet, kai jos nariai paklūsta tam tikroms elgesio normoms. Prisitaikymas prie socialinės grupės primeta idėjas, įpročius, požiūrį ir t. t. Nors tai gal ir skamba ne itin patraukliai, pasak psichologų, leidžia žmogui pajusti artumą kitiems, o kartu skatina ir priėmimą. Todėl eiti per tiltą A būtina, jei priklausoma juo pėdinančių individų grupei. Pasirinkimas eiti per tiltą B gali reikšti nenorą būti grupės dalimi. Nors tai nėra blogai, vis dėlto gali baigtis socialine atskirtimi ar artumo praradimu.

 

Laboratorinis prisitaikymas

 

Tam tikrais atvejais konformizmas gali neturėti jokios prasmės ar net paskatinti elgtis kvailai.

 

Itin dažnai prisimenamas psichologo Solomono Ascho eksperimentas, atliktas dar 1956 m. Mokslininkas surinko koledžo studentų grupę ir atvedė ją į laboratoriją, kurioje jau sėdėjo 6–8 dalyviai apsimetėliai. Visiems buvo duota ta pati užduotis – pagal kontrolinę liniją įvertinti dar 3 linijas. T. y. nustatyti, jos ilgesnės ar trumpesnės. Suvokimo prasme užduotis buvo lengva – akivaizdžiai matėsi, kad viena linija sutampa su kontroline, o kitos dvi – ne. Savanoriai studentai buvo susodinti eile, o dalyviai apsimetėliai į tarpus tarp jų. Visi turėjo garsiai pasakyti, jų nuomone, teisingą atsakymą. Respondentai apsimetėliai turėjo papildomą sąlygą – jiems buvo nurodyta pateikti klaidingą atsakymą. Eksperimento tikslas buvo nustatyti, kaip stipriai gali paveikti noras prisitaikyti. Iš daugiau nei 100 tiriamųjų net 75 proc. bent viename iš 12 bandymų prisitaikė prie slaptą užduotį turėjusių dalyvių apsimetėlių ir galiausiai pasirinko neteisingą atsakymą.

 

Rezultatai buvo visiškai kitokie, kai pasikeitė atsakymo pateikimo sąlygos. T. y. savanoriai galėjo juos pateikti raštu ir anonimiškai. Suklydusių nebuvo. Ką tai rodo? Jei aplinkiniai reikalauja, kad juoda spalva būtų balta, reikia nemažai drąsos pasakyti garsiai, jog ji visgi juoda.

 

Kai nueinama dar toliau…

 

Minėtas tyrimas, pristatytas leidinyje „Nature Human Behaviour“, ne tik patvirtino, kad šiuolaikiniai žmonės taip pat vaikosi socialinių standartų, bet netgi ir renkasi juos, kai žino, jog jie buvo priimti nelaisva valia.

 

Eksperimentas įtraukė 150 savanorių. Jiems buvo nurodyta įsivaizduoti, kad tapo banko apiplėšimo liudytojais. Tačiau vėliau vagys pavogtus pinigus atidavė našlaičiams. Tyrėjai dalyvių klausė, kaip šie pasielgtų – skambintų policijai ar ne? Ir tai dar buvo ne viskas. Mokslininkai eksperimento dalyvius padalijo į dvi grupes. Vienai iš jų pasakė, kad ankstesniame tyrime dalyviai pasirinko skambinti policijai. Nors, kaip vėliau paaiškėjo, kad dėl tam tikrų aplinkybių jų pasirinkimas buvo neteisingas ir priimtas nelaisva valia. Kitai grupei pakartojo tą patį, tik nurodė, kad ankstesni savanoriai pasirinko neskambinti policijai. Mokslininkai, aprašydami tyrimą, pabrėžė, kad klaidos ir laisvos valios nebuvimo sąlyga buvo nurodyta itin aiškiai. Todėl juos nustebino tiriamųjų pasirinkimas. T. y. jie buvo linkę pritarti ankstesnės grupės dalyvių sprendimui. Kitaip tariant, jie tiesiog prisitaikė. Ar tai byloja apie šiuolaikinės visuomenės racionalumo trūkumą? Ar būti konformistu kur kas geriau nei išsiskirti?

 

Moralės vaidmuo

 

Akivaizdu, kad socialinės normos kartais turi labai didelę įtaką ir skatina priimti nelogiškus ar visiškai prieštaraujančius sprendimus. Žinoma, tai tik moksliniai bandymai. Bet psichologai neabejoja, kad elgesio standartai veikia ir tokias sritis, kaip karjeros kryptis, bendravimas su žmonėmis ar santuoka. Tačiau numatyti, kiek giliai įsišaknijusios socialinės normos, buvo sunku, iki kol žurnale „Social, Cognitive, & Affective Neuroscience“ nepasirodė straipsnis, aprašęs dar vieną šokiruojantį eksperimentą. Jį inicijavo neurologai, kurie sukūrė tam tikrą skaičiavimo modelį ir analizavo smegenų veiklą. Paaiškėjo, kad priimant sprendimus socialinės normos turi daugiau įtakos negu sąžinės balsas. Mokslininkai pabrėžė, kad tokios išvados reikalauja papildomų tyrimų. Tačiau sunku nutylėti – tai išties kelia nerimą. Negi, susidūręs su sunkia, gal net etiniu ar moraliniu svoriu pasižyminčia situacija, žmogus elgsis pagal visuomenės normas, o ne savo sąžinę? Ar širdies balsas ir moralinis teisingumas tampa niekuo vertas prieš visuomenės sukurtus standartus? Belieka tikėtis, kad dabartinio sociumo bendra moralė yra pakankamai aukšta, jog apsaugotų atskirus individus nuo netinkamų sprendimų…

 

Istorinė ir kultūrinė santvarka

 

Paklusti socialinėms normoms skatina ne tik žmogaus prigimtis, bet ir kultūrinė bei istorinė civilizacijų santvarka. Dauguma tokių normų yra naudingos. Pvz., pilietinės visuomenės aktyvumas ar išsilavinimo siekimas. Bet pasitaiko ir tokių standartinio elgesio formų, kurios yra žalingos ir netgi žiaurios. Pavyzdžiui, Kinijoje paplitęs mergaičių pėdų kaustymas. Beveik tūkstantį metų mergaitės Kinijoje turėjo kentėti šiandien sunkiai suvokiamą egzekuciją. Negana to, tai laikyta socialine norma. 4–6 m. mergaitėms jų motinos arba specialiai nusamdytos moterys ant pėdų uždėdavo apkaustus, kurie neleisdavo pėdoms augti ir vystytis įprastai. Pėdos ir pirštų kaulai lūždavo, vėliau netaisyklingai suaugdavo. Apkaustai buvo veržiami siekiant, kad pėda išaugtų ne ilgesnė kaip 10 cm. Apautos šilkinėmis šlepetėmis tokios pėdos Kinijoje laikytos grožio etalonu. Tačiau ši socialinė norma traumavo daugybę mergaičių ir moterų. Kai kurios užsikrėsdavo infekcija ir dėl gangrenos net mirdavo.

 

Šis pavyzdys verčia į socialines normas pažvelgti kitu kampu. Prieš moralines dilemas galima (bent jau kartais) užmerkti akis, o štai grėsmė fizinei sveikatai turėtų socialinėms normoms įžiebti mygtuką STOP.

 

Potencialo pančiai

 

Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad socialinės normos gali kelti daugiau grėsmės nei atnešti naudos. Aklai vaikydamasis standartų žmogus gali pamiršti sąžinę, o kartais paminti ir fizinę gerovę. Šiuolaikinė visuomenė ragina visus laikytis to paties plano: mokykla, universitetas, darbas, santuoka, šeima. Tai gali užtikrinti sėkmę ir galbūt laimę. Bet tikrai ne visada. Prisitaikymas prie socialinių normų skatina vienodėjimą. Taip užgniaužiamas individualus potencialas. Kokių standartų neverta paisyti ir kodėl?

 
  • Rūpintis tuo, ką galvoja kiti. Ši socialinė norma trukdo pažinti save, o kartais turi ir neigiamų pasekmių. 2002 m. Ohajo universitete psichologai atliko tyrimus ir nustatė, kad koledžų studentai, kurie priėmė sprendimus remdamiesi tuo, ką galvoja kiti, buvo linkę dažniau vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas. O štai tie, kurie priimdami sprendimus atsižvelgė į save, tokių problemų neturėjo. Išvada? Kitų nuomonės paisymas gali nuvesti neteisingu keliu.
 
  • Susilieti. Noras prisitaikyti ir netgi susilieti su grupe nenumaldomai pradeda stiprėti paauglystėje. Šis sudėtingas gyvenimo etapas daugeliui atima pasitikėjimą savimi. Todėl pradedama vengti alternatyvų ir galimybės išsiskirti. Jeigu tokia elgesio forma taikoma ilgai, ji tampa ir suaugusiojo dalimi. Verta pažvelgti iš kitos pusės. Verslininkai, milijonieriai, net Holivudo žvaigždės – tai žmonės asmenybės, kurios kaip tik siekia išsiskirti ir pralenkti kitus. Mat tik tai jiems garantuoja sėkmę. Novatoriškos idėjos ir pažanga priklauso ne masėms, o tiems, kurie pasiruošę būti kitokie.
 
  • Daryti tai, ką daro visi. Alegorija apie tai, kaip grupė rinkosi eiti tiltu A, o ne B, itin akivaizdi. Tačiau ji turi ir dar vieną aspektą – parodo, kad eiti jau kažkieno kito pramintu keliu išties paprasta ir lengva. Taip galima išvengti klaidų, nuopuolių ir greičiau pasiekti tikslą. Kita vertus, žmogus gali nežinoti, kodėl ir kur eina. Visi stoja į universitetą, vadinasi, reikia stoti? Visi tuokiasi, vadinasi, reikia tuoktis? Kodėl nepasirinkus savo kelio? Neverta bijoti eiti tiltu B, nes galbūt jame yra daugiau galimybių, o ne kliūčių.
 
  • Klausyti šeimos narių ar draugų patarimų. Kodėl?! Taip, šeima ir draugai myli ir linki geriausio. Bet kaip tik dėl to jie negali būti objektyvūs. Ypač kai kalbama apie sritis, kurios jiems patiems yra svetimos ar nepažįstamos. Neretai artimųjų patarimai remiasi emocijomis, o jos ne visada geriausias sąjungininkas renkantis gyvenimo kelią ar priimant sprendimą. Todėl kur kas geriau konsultuotis su tais, kurie yra nešališki, – jų pateikta informacija padės žmogui į viską pažvelgti objektyviau.
 
  • Mokytis aukštojoje mokykloje. Baigti mokyklą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą daugeliui yra visuomenės primesta būtinybė. Be abejo, jei asmuo svajoja apie teisininko ar gydytojo karjerą, kito pasirinkimo nėra. Šios specialybės reikalauja universitetinio išsilavinimo. Bet gana dažnai jauni žmonės renkasi studijas, net nežinodami, ko iš tiesų nori. Baigtas universitetas savaime negarantuoja darbo vietos ir karjeros aukštumų. Kiekviena profesija reikalauja atitinkamų kompetencijų, kurias kartais įgyti ir lavinti galima nebūtinai aukštojoje mokykloje, bet ir kursuose, seminaruose ar praktiniuose užsiėmimuose. Baigti universitetą – socialinė norma, bet ji tikrai nėra privaloma visiems.
 
  • Rinktis saugias galimybes. Kartais sėkmė aplanko tik pasiryžus eiti nepramintu keliu ir surizikavus. Be abejonės, radikalūs sprendimai, pvz., pradėti nuosavą verslą, kelia susirūpinimą ir kursto baimę „Kas, jeigu…“. Visgi psichologai teigia, kad tokie jausmai patvirtina, jog elgiamasi teisingai. Išėjimas iš komforto zonos aktyvina nerimą, bet kartu ir budrumą, ieškant įvairių galimybių.
 
  • Nutildyti laukines idėjas. Dauguma žmonių, kurie patyrė sėkmės proveržį, atviri – pradžioje visi jiems kartojo, kad jie yra bepročiai. Bet tikėjimas savimi ir savo idėja juos skatino judėti pirmyn, nesustoti, nepasiduoti ir nedvejoti. Nesvarbu, kad kitiems idėjos atrodo kvailos, nerealios, o gal laukinės. Aplinkiniai gali būti visai neįsigilinę į tam tikrą situaciją, todėl savo nuomonę formuoja tik pagal nuogirdas. Genialios idėjos gali būti kelias į sėkmę, net jeigu jos ir beprotiškos.
 

Įdomu

 
  • Socialinės normos gali formuoti tiek teigiamą, tiek neigiamą elgesį. Virdžinijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2002 m. iki 2004 m. vartojančių alkoholį studentų skaičius išaugo nuo 35 iki 52 proc. Visgi mokslininkų inicijuotas socialinių normų keitimo projektas padėjo suvaldyti padėtį.
  • 2016 m. Kalifornijos universitetas inicijavo eksperimentą, kuriame dalyvavo 1 500 suaugusiųjų. Jiems buvo papasakotos kelios istorijos, kaip mažametis vaikas kurį laiką buvo paliktas vienas. Tam tikros palikimo aplinkybės skyrėsi. Dalyviai grėsmės vaikui lygį vertino remdamiesi dešimbale sistema. Pastebėta, kad pavojaus laipsnis buvo didesnis, jei istorijoje tėvai vaiką vieną paliko sąmoningai, negu tose versijose, kuriose mažametis vienas liko dėl gimdytojams nutikusios nelaimės. Pasak tyrėjų, socialinės normos įtaką daro ir šiuolaikinių vaikų auklėjimui.
  • JAV Viešųjų interesų tyrimų centro atlikta studija atskleidė, kad reklama turi stiprų poveikį socialinių normų formavimui. Pvz., teigiamos aplinkosaugos iniciatyvos skatinti tvarumą gali būti sužlugdytos dėl vartojimą palaikančių reklamų. T. y. vietoj gamtos saugojimo daugelis rinkodaros sistemų aktyviai ragina vartotojus pirkti, ir kuo daugiau.
  • Jei aklai vaikomasi standartų, sunkiau priimti sprendimą. Kai vienoje JAV mokykloje paauglių buvo pasiteirauta, ar normalu jų amžiuje užsiimti seksu, 25 proc. atsakė „taip“. Tačiau net 75 proc. pasirinko grafą, kurioje buvo nurodyta: „Ką, mano nuomone, atsakytų draugai?“ Tai parodo, kokia paaugliams yra svarbi draugų įtaka.
  • UNESCO atliktas tyrimas atskleidė, kad 38 proc. pasaulio šalių socialinės ir kultūrinės normos užkerta kelią mergaitėms įgyti išsilavinimą, net pradinį. Kuo anksčiau mergaitė ištekinama, tuo greičiau ji palieka mokyklą.