JAV atliktos apklausos rodo, kad vos 4 % dailiosios lyties atstovių laiko save gražiomis. Likusios akcentuoja savo veido ir figūros trūkumus. Mat jie prieštarauja vyraujančiam grožio idealui. Psichologai primena, kad neadekvatus siekis atitikti išvaizdos standartus daro tiesioginę įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Deja, dėl to gali kilti depresinių susirgimų, valgymo sutrikimų. Viso to išvengti įmanoma tik vienu būdu – išmokus pamilti save.

 

psichologija isvaizda

Neadekvataus vertinimo spąstuose

 

Tyrimai atskleidė, kad kiek daugiau nei 56 % moterų ir 43 % vyrų nepatenkinti savo išvaizda. Daugiausia neigiamų vertinimų susilaukia kūnas. Pasirodo, net normalaus sudėjimo žmonės įsitikinę, kad turi antsvorio. Mokslininkai mano, kad toks iškreiptas savęs vertinimas susijęs su tuo, kad asmuo, pažvelgęs į savo atvaizdą veidrodyje, mato ne tą patį, ką aplinkiniai. Kūno vaizdas, kurį priima smegenys, pasirodo, labiau susijęs su psichika, o ne rega. Paprasčiau tariant, žmogaus atvaizdas – paties žmogaus sukurtas paveikslas, kuris neretai gali neatitikti realybės. Žmogus negeba savęs vertinti betarpiškai atsiribodamas nuo tam tikrų įsivaizdavimų. O jie susiformuoja labai anksti. Gebėjimą vertinti save adekvačiai neretai lemia tėvų reakcija į vaiką kūdikystėje ir vaikystėje. Jei atžala jautėsi svarbi ir gerbiama, suaugusieji skyrė jai užtektinai laiko, girdavo, įskiepijo suvokimą, kad individualumas gražus, užaugusi pasitiki savimi, nesureikšmina išvaizdos ir jos netobulumų. Vaiko suvokimas egocentriškas. Tad viską, ką mato ir girdi, pritaiko sau. Tyrimai rodo, kad artimoje aplinkoje ir žiniasklaidoje vyraujantis moters stereotipas formuoja požiūrį į save nuo 4–6 m. O paauglystės metais kyla reikalavimas atitikti tam tikrą standartą, kuris dailiosios lyties atstovėms, deja, daug griežtesnis nei vyrams. JAV psichologai nustatė, kad 60 % moterų nuo 15 iki 65 m. vienu metu stengiasi atlikti visus įmanomus socialinius vaidmenis. Beje, visi siejasi ir su išvaizda. Jos vienu metu siekia atrodyti jaunos, lieknos, seksuliai patrauklios ir atitikti profesionalių įvaizdį. Specialistų nuomone, tokie prieštaringi reikalavimai kelia emocinį chaosą ir nusivylimą, dėl kurio dailiosios lyties atstovėms nesusiformuoja adekvati savivertė.

 

Svarbiau gerai jaustis ar gražiai atrodyti?

 

Prieš ketverius metus Lietuvoje atlikta apklausa, kuria siekta išaiškinti, kaip moterys rūpinasi savimi. Paaiškėjo, kad 45,3 % dailiosios lyties atstovių pirmiausia kreipia dėmesį į gerą savijautą ir sveikatos būklę. Gerą savijautą kaip svarbiausią kriterijų dažniausiai rinkosi moterys iki 30-ties. 1/3 apklaustųjų tikino, kad rūpinimasis savimi pirmiausia siejasi su liekna figūra. Pasirodo sportiškas kūnas itin reikšmingas vyresnėms nei 40-ties moterims. 21 % jų labiausiai rūpinasi dėl veido odos būklės. Beveik 10 % dailiosios lyties atstovių teigia, kad sau patinka ir jaučiasi patrauklios tik tada, kai pasidažo. Visgi apklausa parodė, kad beveik visos turi neigiamų minčių, susijusių su jų išvaizda. Kiek mažiau nei 1/3 moterų teigė, kad apie savo kūno ir veido trūkumus galvoja kasdien. Itin dėl išvaizdos jaudinasi 16–20 ir 29–35 m. dailiosios lyties atstovės. Būtent joms rūpinimasis išvaizda virsta alinančia kasdienybe. Šiuose amžiaus tarpsniuose moterys jaučiasi itin nelaimingos, dažnai imasi drastiškų priemonių, kad pakeistų išvaizdą. Psichologai mano, kad kūno ir veido plastinė chirurgija, alinančios dietos ir intervencinės procedūros susijusios su pavydu. O pavydima dažniausiai ne realiai moteriai, bet pakoreguotam ir ant žurnalo viršelio pateiktam jos įvaizdžiui. Kompanijos „Dove“ atliktoje apklausoje 82 % dailiosios lyties atstovių pripažino, kad jų grožio sampratai didžiausią įtaką daro žiniasklaida. 69 % teigė, kad nuomonę apie idealias kūno formas formuoja žurnaluose spausdinamos modelių nuotraukos. Mokslininkai tikina, kad šiuolaikinis visuotinai priimtas grožio kultas dėl figūros ypatumų pasiekiamas tik maždaug 5 % visų pasaulio moterų. Deja, likusios dėl šio nepasiekiamo idealo priverstos jaustis nevisavertiškai.

 

Nedideli žingsneliai meilės sau link

 

Mažiausiai 25 % dailiosios lyties atstovių svarsto apie plastinę operaciją, 40 % jai tikrai ryžtųsi, jei būtų nemokama ir visiškai saugi. Deja, tik nedidelė dalis žmonių, patobulinusių savo išvaizdą ant chirurgo stalo, pradeda mylėti save labiau. Pasirodo, tiesiausias kelias į meilę sau – geri santykiai. Kai palaiko ilgalaikį ryšį su kitu asmeniu, nesijaučia žeminamas, nuvertintas, santykiai nekelia įtampos, nusivylimo, žmogus suvokia, kad jį priima su visais realiais ar įsivaizduojamais trūkumais. Tai skatina mylėti save. Visgi sieti savęs vertinimą tik su vienu konkrečiu žmogumi gali būti pavojinga. Tad geriausia išmokti padėti sau.

 
  • Nelyginti savęs su kitais. Šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja konkurencijos dvasia. Iš tikrųjų ji gali būti labai naudinga, nes skatina stengtis ir tobulėti. Tačiau ima žaloti psichiką, kai troškimas atrodyti taip, kaip kiti, užgožia visus kitus gyvenimo siekius. Nuolat save su kitais lyginantys žmonės jaučiasi itin nelaimingi. Prie nepasitenkinimo išvaizda ir gyvenimu prisidėjo ir socialinių tinklų populiarėjimas. Juose viešinamos redaguotos ir dažnai realybės neatitinkančios nuotraukos. Deja, būtent tokie vaizdai skatina iš naujo įvertinti savo fizinę išvaizdą. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tobulų ir dažniausiai apnuogintų kūnų nuotraukos nepriklausomai nuo lyties sužadina pykti ir agresiją net 42 % žmonių. O tai reiškia, kad nuolatinis tokių vaizdų žiūrėjimas gali tapti ilgalaikio nepasitenkinimo savimi priežastimi.
 
  • Skirti dėmesio išvaizdai. Vienas populiarus moterims skirtas žurnalas Didžiojoje Britanijoje atliko 5000 skaitytojų apklausą ir nustatė, kad nauja šukuosena, suknele ar bateliais pasipuošusios dailiosios lyties atstovės net 30 % labiau pasitiki savimi. Psichologai tikina, kad ilgalaikio poveikio savivertei išvaizdos pokyčiai negali turėti, tačiau ruošiantis svarbiam pokalbiui ar pasimatymui tai gali padėti. Moterims ypač padeda išpuoselėti plaukai. Labiau savimi pasitiki, gražesnės jaučiasi, kai plaukai švarūs, žvilgantys ir tinkamai suformuoti. O 18 % dailiosios lyties atstovių po apsilankymo pas plaukų stilistą jaučiasi atjaunėjusios. Beje, ne be reikalo. Mokslininkai teigia, kad ilgi ir gražūs plaukai pasąmoningai asocijuojasi su vaisingumu. Todėl priešingai lyčiai siunčia žinutę, kad moteris jauna ir sveika.
 
  • Sportuoti. JAV 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad vos 30 min. trukmės mankšta gali daryti teigiamą poveikį moters kūnui – po mankštos jautėsi lieknesnė ir stipresnė. Šis padidėjęs pasitikėjimas savimi truko tik 20 min., tačiau manoma, kad kasdienis fizinis krūvis gali stipriai veikti savivertę. Analizuoti dviejų panašaus amžiaus ir sudėjimo dailiosios lyties atstovių grupių atsakymai. Vienos mankštinosi, o kitos pusvalandį sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo populiarias televizijos laidas. Paaiškėjo, kad atsipalaidavimo turėjęs suteikti poilsis iš tikrųjų sukėlė stresą ir kaltės jausmą. Šiuos išgyvenimus moterys linkusios slopinti nedideliais skanėstais, pavyzdžiui, šokoladu. Įdomu ir tai, kad prie televizoriaus ekrano vos 30 min. praleidusios respondentės savo išvaizdą vertino net 30 % prasčiau.

 

Eglė Masalskienė

Specialistės komentaras

Eglė Masalskienė, psichologė

 

(Nuotrauka iš asmeninio albumo)

 

Priežasčių jausti nepasitenkinimą savo išvaizda daugybė. Neretai tai senos vaikystės traumos, kai kas nors pasišaipo iš tam tikro bruožo. Tai gali lemti vaikystėje išgirsti tėvų priekaištai, neteisingas savęs suvokimas. Tai ypač dažnai būdinga į apkūnumą linkusiems žmonėms. Jie net atsikratę antsvorio nesuvokia, kad yra liekni. Kur kas svarbiau ne tai, kodėl taip nutinka, o kaip toliau teks su tuo gyventi. Tai padaryti pavyksta, kai pamatai save tokį, koks esi iš tikrųjų. Tai, deja, nelengva užduotis, mat neretai savęs suvokimas gerokai iškreiptas. Norint suprasti realybę, naudinga ugdyti sąmoningumą. Ši metodika numato praktikų, kurios leidžia save ir pasaulį pamatyti tokį, koks yra. Derėtų priminti sau, kad žmogus apdovanotas penkiomis juslėmis, todėl jomis reikia naudotis. Juk galima kūną pamatuoti, plaukus pajausti pirštais, gerai įsižiūrėti į akis. Deja, save realiai vertinti neretai trukdo išankstinės nuostatos.

 

Kitas svarbus aspektas – vidinis kritikas, vertintojas, kuris padeda nustatyti, kas gerai arba blogai, per daug arba per mažai. Vidinis kritikas retai yra visiškai objektyvus. Jis paprastus dalykus dažniausiai vertina ir įvardija hiperbolizuotai, pavyzdžiui, strazdanos atrodo siaubingai. Bet tai tik strazdanos, jos ne siaubingos, tokios gali būti tik pabaisos. Labai svarbu laiku pastebėti tokį neadekvatų vertinimą. Tuomet priminti sau, kas vidinis vertintojas dirba gerai, bet jis neobjektyvus. Yra knyga „Mindfulness – sąmoningumo ugdymas“. Joje detaliai nagrinėjami būdai, leidžiantys pamatyti realybę, aprašytos metodikos, padedančios pastebėti, kada prabyla minėtas vidinis kritikas. Tai labai paprasti dalykai, kuriuos galima apibūdinti žodžiais pamatyk ir nevertink. Visgi jie tampa itin reikšmingi, nes didžiąją laiko dalį žmonės gyvena automatiniu režimu. Skubėdami net nepastebi, kad žiūrėdami į save daro loginių klaidų. Pavyzdžiui, asmuo pastebi, kad veide atsirado raukšlių. Jos – natūralus dalykas, tačiau vidinis vertintojas šiuos odos nelygumus įvardija dideliais arba siaubingais. Štai tuomet atsiranda problemų, kurias reikia spręsti. T. y. šiek tiek pastumti vidinį vertintoją objektyvumo link ir pasakyti sau, kad raukšlės būdingos visiems tokio amžiaus žmonėms.

 

Trečias svarbus žingsnis – priimti save. Jį galima žengti tik tada, kai žengti pirmi du – realybės pamatymas ir vidinio kritiko suvaldymas. Kartais net itin didelių bei akivaizdžių fizinių trūkumų turintys žmonės jaučiasi laimingi, netgi laimingesni už tuos, kurie be minusų. Mat jie geba save ir aplinkybes vertinti realiai. Tada nepaisant kai kurių aspektų asmuo nusprendžia tapti patenkintas, laimingas ir gyventi visavertį gyvenimą.

 

Galiausiai atsiranda galimybė apsispręsti, ką daryti su savijauta, požiūriu ar kūnu. Dažnai įsivaizduojama, kad emocijų kyla savaime. Visgi iš tikrųjų tai priklauso nuo apsisprendimo. Tai reiškia, kad žmogus gali nuspręsti džiaugtis savo išvaizda. Sąmoningumo ugdymo metodikos nuostabios, nes leidžia apsispręsti, kaip reaguoti ir jaustis. Jeigu žiniasklaida arba artimieji sako, kad moters kūnas privalo atitikti tam tikrus standartus, tai išgirdusi dailioji lyties atstovė gali nuspręsti, vadovautis pateiktu įvaizdžiu ar en. Jeigu žmogus į gyvenimą ir savo išvaizdą žiūri sudėtingai, tai viskas ir tampa labai sudėtinga. Jeigu išmoksta į tai žiūrėti paprastai, net akivaizdūs išvaizdos trūkumai netampa kliūtimis.