Šlapimo nelaikymas – negalavimas, su kuriuo susiduria apie 200 mln. pasaulio gyventojų. Nors labai dažnas, daugelis vis dar gėdijasi apie tai kalbėti, slepia ne tik nuo artimųjų, bet ir nesikreipia pagalbos. Kentėti neverta – tai problema, kuri gali ir privalo būti išspręsta.

 

Women,Having,Urethritis,And,Urinary,Incontinence.,Female,With,Hands,HoldingSkirtingi tipai

 

Su laikinu šlapimo nelaikymu yra susidūrę daugelis žmonių, tačiau dalis jų kenčia nuolat. Šlapimo nelaikymas skirtingas ne tik pagal intensyvumą, bet ir problemą išprovokuojančias aplinkybes.

 

Įtampos. Atsiranda, kai šlapimo pūslė patiria staigų spaudimą, pvz., čiaudint, kosėjant, juokiantis, sportuojant, keliant kažką sunkaus ir kt. Tai dažniausias šlapimo nelaikymo tipas tarp moterų.

 

Ūmus. Noras šlapintis atsiranda labai staigiai ir pasireiškia stipriai, jo nepavyksta sukontroliuoti. Tai nutinka visiškai netikėtai, pavyzdžiui, naktį miegant arba išgirdus tekantį vandenį.

 

Funkcinis. Šlapimas nesulaikomas dėl fizinių arba psichinių sutrikimų, pvz., Alzheimerio ligos, sunkaus artrito – žmogus tiesiog dėl apsunkusio judrumo nespėja nueiti iki tualeto.

 

Mišrus. Kelių skirtingų tipų šlapimo nelaikymas, dažniausiai pasitaiko įtampos kartu su ūmiu.  

 

Pereinamasis. Laikinas šlapimo nelaikymas, nulemtas tam tikros traumos ar ligos, pvz., sergant šlapimo pūslės uždegimu. Ligą išgydžius simptomai visiškai išnyksta. Taip pat laikiną šlapimo nelaikymą gali sukelti vartojami vaistai, pvz., diuretikai.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Vienkartiniai šlapimo nelaikymo epizodai dar nereiškia, kad kažkas negerai. Kaip minėta, tai gali būti susiję su liga, kurią išgydžius dingsta ir šlapimo nelaikymas. Vis dėlto, jeigu jis vargina dažnai ar nuolat, yra intensyvus, trikdo normalų gyvenimą, kelia fizinį ir psichinį diskomfortą, būtina konsultuotis su gydytoju. Nors dauguma apie šią problemą gėdijasi kalbėti, svarbu suprasti, kad šlapimo nelaikymas gali slėpti sunkesnes sveikatos bėdas. Todėl labai svarbu, kad apžiūrėtų specialistas, nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamiausią gydymą.

 

Dažniausios priežastys

 

Lėtinį šlapimo nelaikymą gali sukelti įvairios priežastys. Dažniausias kaltininkas – už šlapinimosi procesą atsakingų raumenų ir nervų sutrikimai. Dėl jų šlapimo pūslė gali nevalingai susitraukti ir paskatinti šlapimo išstūmimą. Arba sfinkteriniai raumenys nusilpę ir negeba sulaikyti šlapimo pūslėje. Tokį sutrikimą gali paskatinti įvairūs veiksniai – įgimti defektai, insultas, išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas, nėštumas ir gimdymas. Moterys su šlapimo nelaikymu susiduria kur kas dažniau nei vyrai, nes joms tenka lauktis ir gimdyti. Nėštumo metu gimdoje esantis vaisius spaudžia aplinkinius raumenis, įskaitant šlapimo pūslę, o toks spaudimas ilgainiui gali susilpninti dubens dugno raumenis, kurie ypač svarbūs gebėjimui kontroliuoti šlapinimąsi. Dar daugiau žalos gali pridaryti gimdymas, kurio metu gali įvykti tam tikros traumos, paveikiančios dubens dugno raumenis bei čia esančius nervus, kontroliuojančius šlapimo pūslės veiklą. Kita natūrali priežastis, kodėl moterys dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu, yra menopauzė. Dėl jos organizme drastiškai krinta moteriškųjų lytinių hormonų estrogenų lygis, o šie svarbūs dubens raumenų bei šlaplės audinių tvirtumui. Tiek moterims, tiek vyrams įtakos gali turėti amžiniai pakitimai. Senstant silpsta už šlapimo sulaikymą atsakingi raumenys, mažėja šlapimo pūslės gebėjimas sulaikyti didesnį šlapimo kiekį. Taip pat dažniau pasitaiko nevalingų šlapimo pūslės susitraukimų. Daug įtakos turi ir antsvoris. Didelis kūno svoris spaudžia šlapimo pūslę, todėl ji gali būti epizodiškai nevalingai ištuštinama. Šiuo atveju daugiausia žalos daro pilvo srityje susikaupę riebalai. Vyrams šlapimo nelaikymą gali paskatinti padidėjusi prostata. Dažniausiai su šia problema susiduria vyresnio amžiaus atstovai. Rečiau įtampos bei ūmus šlapimo nelaikymas susijęs su prostatos vėžiu. Galiausiai šlapimo nelaikymą gali sukelti lėtinis vidurių užkietėjimas. Susikaupusios išmatos spaudžia šlapimo pūslę, nuolat ją dirgina, papildomai spaudžia dubens dugno raumenis.

 

Kaip gydoma?

 

Šlapimo nelaikymo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, problemos intensyvumo, paciento amžiaus ir kitų individualių veiksnių. Taigi geriausią metodą ar jų derinį gali parinkti tik situaciją kruopščiai įvertinęs gydytojas. Galimi šie sprendimo būdai:

 

Elgsenos terapija. Grįsta įpročių keitimu. Į tai gali įeiti mityba, fizinis aktyvumas (ypač svarbūs reguliariai atliekami Kėgelio pratimai, dubens dugno raumenų mankšta, naudingi ir elektroniniai dubens dugno raumenų treniruokliai), ėjimo į tualetą tvarkaraštis ir kt.

 

Svorio kontrolė. Jeigu pacientas turi antsvorio, būtina sudaryti jo atsikratymo planą.

 

Medikamentinis gydymas. Galimas tik tam tikrais atvejais. Skiriami vaistai, atpalaiduojantys šlapimo pūslės raumenis ir stabdantys nevalingus jos susitraukimus.

 

Mechaninės priemonės. Kai šlapimo nelaikymą sukelia nusileidę dubens organai, moterims į makštį įstatomas silikoninis žiedas – žiedinis pesaras. Jis padeda organus palaikyti tinkamoje vietoje, mažina spaudimą šlapimo pūslei ir taip padeda kontroliuoti šlapimo nelaikymą. Mechaninės priemonės tinkamos įtampos šlapimo nelaikymui koreguoti.

 

Chirurginis gydymas. Rekomenduojamas tada, kai negelbsti kitos mažiau invazinės priemonės. Atliekamos skirtingos operacijos, atsižvelgiant į tai, kas sukelia šlapimo nelaikymą.

 

Įdomu

 
  •  75–80 % su šlapimo nelaikymu susiduriančių žmonių yra moterys.
  •  Kas ketvirta vyresnė nei 18 m. susiduria su didesniu ar mažesniu šlapimo nelaikymu.
  •  Tarp vyresnių nei 70 m. moterų net 40 % kenčia nuo tam tikro laipsnio šlapimo nelaikymo.
  •  Rūkymas didina šlapimo nelaikymo riziką.

 

 Autorius Jūratė Survilė