Stresą esame jautę visi. Jį sukelia skirtingos situacijos, o ir mūsų reakcijos būna nevienodos. Kartais emocinė įtampa pasireiškia netiesioginiais požymiais, tad kurį laiką sėkmingai slepiasi, imituodama kitus negalavimus. Kokie ženklai išduoda, kad patiriama per daug streso?

 

stresas

Veidą bjaurojanti aknė

 

Aknė – viena dažniausių matomų streso išraiškų. Kai nerimaujame, dažniau nei įprastai liečiame veidą, taip pasąmoningai mėgindami nusiraminti. Kuo dažniau jį liečiame, tuo daugiau bakterijų ir kitų mikroorganizmų bei nešvarumų nuo rankų pernešame ant veido odos. Jie kemša poras, sukelia uždegimus ir sudaro palankią terpę aknei vystytis. Vieno tyrimo metu atliktas bandymas su 22 akne sergančiais žmonėmis. Jiems dirbtinai keltas stresas ir stebėta, kaip reaguoja organizmas. Daugeliu atvejų fiksuotas akivaizdus aknės paūmėjimas. Kitas su paaugliais atliktas mokslinis tyrimas, kuriame dalyvavo 94 jaunuoliai, atskleidė, kad stresas ne tik išprovokuoja aknę, bet ir lemia intensyvesnius jos simptomus, ypač vyriškosios lyties atstovams.

 

Alinantys galvos skausmai

 

Patiriant emocinę įtampą netrunka atkeliauti ir galvos skausmas. Jis linkęs plisti į kaklo ir pečių zoną. Mokslininkams tiriant 267 pacientus, varginamus dažnų ir ūminių migrenos priepuolių, nustatyta, kad 45 % jų galima paaiškinti žalingu streso poveikiu. Kuo dažniau žmogus susiduria su stresu ir kuo šis ūmesnis, tuo daugiau dienų per mėnesį jį kamuoja sekinantys galvos skausmai. Kitas tyrimas, atliktas su kariais, parodė, kad 67 % atvejų stresas yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis galvos skausmą. Mat jis išbalansuoja hormonus, skatina kraujotakos sutrikimus, pakelia kraujospūdį, širdies pulsą, sukelia raumenų spazmus bei įtampą (ypač sprando ir pečių juostoje, o tai ypač susiję su galvos skausmais).

 

Stresas skatina ne tik galvos, bet ir įvairių kitų lėtinių skausmų paūmėjimą. Su pjautuvine anemija sergančiais 37 paaugliais atliktas tyrimas atskleidė, kad tie, kurie patiria daugiau streso, susiduria ir su daugiau skausmo per dieną. Kitas tyrimas parodė, jog tų žmonių, kuriuos kamuoja lėtiniai nugaros skausmai, organizme daugiau streso hormono kortizolio nei kontrolinės grupės atstovų. Blogiausia, kad čia įsisuka užburtas ratas: kortizolis provokuoja skausmą, o patiriamas skausmas dar labiau didina streso hormonų koncentraciją.

 

Dažnas sirgimas

 

Jeigu nuolat pasigaunate peršalimą ar kitas užkrečiamąsias ligas, tikėtina, kad imuninė sistema yra nusilpusi. Čia vėl galima kaltinti stresą. Atliktas mokslinis tyrimas su 235 suaugusiais žmonėmis, kurie suskirstyti į dvi grupes: patiriantys žemą arba aukštą streso lygį. Šešis mėnesius stebėta, kaip jaučiasi šie asmenys. Nustatyta, kad tarp tų, kurie patiria didelę emocinę įtampą, sergamumas viršutinių kvėpavimų takų infekcijomis buvo apie 70 % didesnis nei toje grupėje, kur patiriamas žemas streso lygis. Maža to, susirgus simptomai būdavo intensyvesni ir trukdavo vidutiniškai 61 % ilgiau. Kitas mokslinis bandymas atliktas su 61 vyresnio amžiaus žmogumi. Visi jie paskiepyti gripo vakcina ir stebėtas imuninis atsakas. Paaiškėjo, kad tų, kurie patiria daug streso, organizme imunitetas formavosi kur kas prasčiau. Taigi stresas ne tik silpnina imuninę sistemą, bet ir mažina vakcinacijos veiksmingumą.

 

Nemiga ir energijos stygius

 

Nuolat jaučiatės pavargę, prastai miegate? Metas pagalvoti, ar nepatiriate pernelyg daug streso. Su beveik 2500 žmonių atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad lėtinis nuovargis itin glaudžiai susijęs su emocine įtampa. Jau vien ji sekina organizmą, bet energija dar labiau mažėja, kai stresas sukelia ir miego problemas: sunkumą užmigti, ankstyvą prabudimą, neramų miegą su pertrūkiais. Nervinė įtampa miego sutrikimų riziką didina net kelis kartus. Tinkamai nepailsėję tampame dar mažiau atsparūs stresiniams veiksniams, todėl patiriame dar didesnę nervinės įtampos daromą žalą.

 

Libido mažėjimas

 

Nors vieni žmonės paguodos ir nusiraminimo ieško nerdami į seksualinius santykius, visgi daugeliu atvejų stresas kaip tik stipriai slopina libido. Atliktas eksperimentas su 30 moterų, kurioms rodytas erotinis filmas ir matuotas jų seksualinio susijaudinimo lygis. Tos dailiosios lyties atstovės, kurias vargino stresas, patyrė kur kas menkesnį susijaudinimą ar netgi jo visiškai nepatyrė, lyginant su tomis, kurios jautėsi ramios. Įrodyta, kad patirdamos stresą dailiosios lyties atstovės ne tik nenori lytiškai santykiauti, tačiau ir tai darydamos rečiau patiria malonumą. Ne ką geriau stresas veikia ir vyrus – slopsta ne tik jų libido, bet dar ir išauga erekcijos problemų tikimybė, kas stipriosios lyties atstovams kelia dar didesnę įtampą. Be to, neigiamas streso poveikis silpnina abiejų lyčių atstovų vaisingumą. Štai kodėl toms poroms, kurioms nesiseka susilaukti kūdikio, pirmiausia patartina atsipalaiduoti ir liautis į tai žiūrėti kaip į nesėkmę.

 

Apetito pokyčiai ir virškinimo sutrikimai

 

Apetito pokyčiai patiriant stresą – itin dažnas reiškinys. Su jais susiduria net apie 81 % žmonių. Dažnai manoma, kad nervinė įtampa lemia apetito stoką, bet tiesa ta, jog 62 % atvejų apetitas kaip tik padidėja. Lepindami gomurį skanėstais žmonės taip bando save paguosti, nuraminti, suteikti sau lengvai pasiekiamo malonumo. Dažniausiai griebiamasi saldumynų, greitųjų užkandžių, riebaus, nesveiko, bet komfortą suteikiančio maisto. Natūralu, kad pakitus valgymo įpročiams stresas dažnai pakeičia ir svarstyklių rodmenis. Pakitę valgymo įpročiai gali lemti ir virškinimo sutrikimus, juolab kad jų tikimybę stipriai didina išaugusi streso hormonų koncentracija kraujyje. Dažniausiai patiriami skrandžio skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, dujų kaupimasis, rėmens graužimas. Stresas netgi gali paskatinti dirgliosios žarnos sindromo paūmėjimą. 72 % ligos atvejų pacientai patiria didelę nervinę įtampą.

 

Depresyvios mintys

 

Be jokios abejonės, stresas veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Su depresija sergančių 816 moterų atliktas tyrimas parodė, kad dauguma jų gyvenime patiria daug streso. Tą pačią sąsają paliudijo ir su 240 paauglių atliktas tyrimas, atskleidęs, jog tie jaunuoliai, kurie patiria daugiausia emocinės įtampos, susiduria su stipriausiais nuotaikų svyravimais bei depresijos požymiais. Net jeigu stresas nesukelia depresijos, padidina depresyvių minčių kiekį, lemia prastą nuotaiką, mažina pasitikėjimą savimi ir kitais, smukdo bendrą gyvenimo džiaugsmą.

 

Kaip nusiraminti?

 

Keletas patarimų, kaip į gyvenimą susigrąžinti daugiau harmonijos ir ramybės:

 

  • Išbandyti augalinius preparatus. Vaistinėse galima rasti įvairių natūralių raminamąjį poveikį turinčių ir miego kokybę gerinančių arbatų, tinktūrų, ekstraktų, maisto papildų ir kt. Labai tinka priemonės su valerijonais, melisomis, mėtomis, ramunėlėmis, levandomis, apyniais, pasiflorų žole, sukatžolėmis.

 

 

  • Mankštintis. Fizinis aktyvumas skatina laimės hormonų gamybą organizme. Štai kodėl po sporto jaučiamės žvaliau, iki tol kamavę rūpesčiai atrodo ne tokie baisūs, norisi šypsotis. Teigiamai veikia bet kokia mankšta, bet šylant orui itin rekomenduojamas fizinis aktyvumas gryname ore. Mat jis ir gamtos apsuptis teikia papildomą naudą kūnui ir sielai.

 

  • Dalytis rūpesčiais. Nesvarbu, ar pečius slegia menki nesklandumai, ar rimtos bėdos, visuomet pravartu apie tai pasikalbėti su artimais žmonėmis. Išsikalbėjus iškart pasijuntama lengviau, net jeigu ir nerandama problemos sprendimo būdo. Jeigu nėra su kuo pasikalbėti arba manote, kad to nepakanka, visuomet galite kreiptis į psichologą, kuris ne tik išklausys, bet ir padės rasti tinkamus atsakymus.

 

  • Dvasinės praktikos. Kvėpavimo pratimai, meditacija, sąmoningo dėmesingumo ar kitos praktikos ypač efektyviai mažina streso hormonų koncentraciją kraujyje. Jeigu iki šiol tokiomis praktikomis neužsiminėjote ir nežinote, nuo ko pradėti, internete lengvai rasite įvairių vaizdo pamokų, užsiėmimų su patyrusiais vedliais, (ne)mokamų kursų.

 

 

Kiti patarimai stresui malšinti: klausytis raminančios muzikos, vartoti mažiau kofeino, leisti laiką su augintiniu, dažniau juoktis, šypsotis (net jeigu iš pradžių ir dirbtinai), neatidėlioti svarbių darbų, išmokti sakyti „ne“, daugiau laiko leisti su draugais ir šeima, rašyti dienoraštį.

 

Įdomu

 

  • 33 % suaugusių žmonių sako kasdien patiriantys daug streso.
  • 77 % streso apimtų asmenų jaučia jo daromą žalą sveikatai.
  • 48 % žmonių dėl nervinės įtampos kamuoja nemiga.
  • Per pastarąjį mėnesį vidutinį ar stiprų stresą patyrė apie 75 % asmenų.
  • 80 % žmonių jaučia stresą darbe.