Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, skarlatinos atvejų Lietuvoje registruojama kasmet. Daugiausia sergama šaltuoju metų laiku. Ši liga įprastai nusitaiko į vaikus – iš visų pernai užregistruotų atvejų 99,1 % pacientų buvo nepilnamečiai. Kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?

 

Scarlet,Fever.,Signs,And,Symptoms,Of,Scarlatina.,Child,With,RashAtvejų padaugėjo, bet nerimauti neverta

 

Nuo pernai metų gruodžio Europoje fiksuojama didesnis nei įprastas A grupės streptokokų sukeltų ligų, tarp jų ir skarlatinos, atvejų skaičius. Apie tai pranešė Prancūzija, Danija, Didžioji Britanija ir kitos šalys. Lietuvoje pernai užregistruoti 679 skarlatinos atvejai, iš kurių 99,2 % sirgo vaikai iki 17 m. Daugiausia sirgta spalį–gruodį (79 % visų atvejų). Palyginus su 2021 m., sergamumas iš tiesų stipriai išaugo, nes užpernai fiksuoti 74 skarlatinos atvejai. Visgi tam įtakos neabejotinai turėjo griežtesnės higienos normos, susijusios su COVID-19 ribojimais, mat prieš pandemiją sergamumas skarlatina siekė 2736 atvejus per metus (2019 m.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ramina ir riziką dėl padidėjusio sergamumo skarlatina vertina kaip mažą. A grupės streptokokai, kurie sukelia šią ligą, plačiai paplitę Europoje, su jais susidūrė didelė dalis visuomenės, nefiksuota jokių naujų infekcijos genų sekos tipų, nenustatytas ir padidėjęs atsparumas antibiotikams, tad jaudintis nėra dėl ko.

 

Kaip užsikrečiama?

 

Skarlatina – bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės streptokokai. Dažniausiai ja serga 5–15 m. vaikai. Ligos sukėlėjai gyvena gerklėje bei nosyje ir platinami oro lašeliniu būdu: kosėjant, čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti liečiant užkrėstus paviršius, ypač valgant ir geriant iš tų pačių indų, palietus streptokoko pažeistas odos vietas, bučiuojantis su užkrato nešiotoju.

 

Kaip atpažinti?

 

Įprastai simptomai atsiranda po 1–3 dienų (bet inkubacinis periodas gali trukti iki savaitės) po kontakto su užkrato nešiotoju. Ligos pradžia labai ūmi: pasireiškia aukštas karščiavimas (39–40 °C), stiprus gerklės skausmas, apsunkęs rijimas. Padidėja kaklo limfmazgiai. Gali skaudėti pilvą, pykinti, kamuoja vėmimas. Dažną vargina galvos skausmai, bendras kūno silpnumas. Po 12–24 val. nuo simptomų pradžios atsiranda tipinis bėrimas: dažniausiai ant veido, kaklo, plinta nuo krūtinės galūnių link. Delnai, padai ir plotas aplink burną lieka nepažeisti. Išberta oda būna sausa, šiurkšti ir karšta. Pažeidžiama ir burnos gleivinė, liežuvis – dėl raudonų bėrimų jis tampa panašus į braškę. Bėrimas išnyksta po 6–9 dienų. Visgi dar kelias savaites oda buvusio bėrimo vietose gali stipriai šerpetoti (ypač delnai bei padai).

 

Būtina gydyti nedelsiant

 

Skarlatina gydoma antibiotikais, kuriuos privalo paskirti gydytojas. Dažniausiai gyjama lengvai, praėjus 24 val. nuo vaistų vartojimo pradžios dauguma pacientų pasijunta kur kas geriau ir jau neplatina užkrato (nepaisant to, būtina sugerti visą paskirtą antibiotikų kursą). Jokiu būdu nevalia užsiimti savigyda, mat negydoma ar netinkamai gydoma skarlatina gali komplikuotis į limfmazgių uždegimus, ūminį sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, meningitą, plaučių uždegimą, inkstų, širdies, kaulų pažeidimus ir kitas pavojingas ligas. Tinkamai gydant skarlatiną šios komplikacijos retos. Todėl labai svarbu net atsiradus lengviems ligos simptomams nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip ne tik garantuojamas sėkmingas gydymas, bet ir stabdomas ligos plitimas.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Skarlatina galima sirgti pakartotinai. Visgi apie 80 % vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Nuo šios ligos vakcinos nėra, todėl svarbiausias vaidmuo stabdant jos plitimą lieka sergančiųjų sąmoningumas ir tinkama higiena. Siekiant apsisaugoti nuo ligą sukeliančių bakterijų patekimo į organizmą, kaip ir kitų ligų atvejais, labai svarbi kruopšti asmeninė higiena: dažnas rankų plovimas, kuo retesnis veido lietimas. Vaikai turi būti mokomi nekišti rankų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, nesidalinti indais, valgymo įrankiais. Taip pat svarbu vengti kontakto su sergančiu žmogumi. Jeigu namuose yra skarlatina sergantis asmuo, kiek įmanoma jį izoliuoti nuo kitų šeimos narių, vengti nebūtinų kontaktų. Namai turėtų būti kuo dažniau vėdinami (bent 3–4 kartus per dieną), kieti paviršiai valomi drėgnai. Jokiu būdu nevalia dalintis indais ir valgymo įrankiais su sergančiu šeimos nariu. Sergantysis turėtų nepamiršti kosėdamas ar čiaudėdamas užsidengti burną ranka (alkūnės linkiu, ne delnu), o dar geriau – vienkartine nosinaite. Savaime suprantama, skarlatina užsikrėtę vaikai jokiu būdu negali eiti į ugdymo įstaigą, o suaugusieji – į darbą, net jeigu jaučiasi visai gerai. Kada bus galima grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas.

 

 

Įdomu

 
  • 2022 m. Europoje labiausiai išaugęs sergamumas skarlatina fiksuotas Prancūzijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
  • Pernai daugumą pacientų sudarė vaikai iki 10-ies.
  • Skarlatiną sukeliantys A grupės streptokokai gali sukelti ir įvairių kitų ligų. Dėl jų kasmet pasaulyje miršta apie 500 000 žmonių.
  • Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10–15 % streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia kaip skarlatina.
  • Vaikams iki 2 m. skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautų antikūnų prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus.
 

Autorius Jūratė Survilė