Septyni šeimos gydytojos patarimai vyrams

Vyrų sveikata kur kas trapesnė nei moterų. Moterys iš prigimties yra stipresnės sveikatos, nepriklausomai nuo to, kad jos ir kur kas dažniau lankosi pas gydytojus (daugiau nei 60 proc. visų apsilankymų pas medikus). Tai pirmiausia sietina su stipriosios lyties stereotipu: tikriems vyrams juk nedera kuo nors skųstis ar iš viso turėti problemų, kurių patys negalėtų išspręsti.

Kiekvienas vyras, keisdamas savo elgseną ir ugdydamas naujus įpročius, gali tapti ne tik sveikesnis, bet ir laimingesnis. Vyrams visgi siūlytume dažniau apsilankyti pas gydytojus – už sugaištą laiką organizmas atsilygins su kaupu!

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Dalia Stasinienė atkreipia dėmesį į 7 sveikatai svarbius dalykus.

Nutukimas

Dėl nutukimo mažėja testosterono kiekis, didėja kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje, todėl kyla rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei storosios žarnos, prostatos vėžiu.

Nutukimas sparčiai plinta. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje turinčių antsvorio ir nutukusių taip pat daugėja. 35–44 m. amžiaus grupėje nutukimas pastebimas 13,8 proc. populiacijos (ES – 14,2 proc.), o vyresniame amžiuje, 45–64 m. amžiaus grupėje, pirmaujame jau mes – 23,8 proc., palyginti su ES (19,6 proc.).

Kiekvienas vyras turėtų žinoti, kad svoris yra normalus, jei KMI (kūno masės indeksas) yra 19–25. Jei KMI viršija 30, diagnozuojamas nutukimas. Aišku, vien kūno masės indeksu negalima vadovautis (aktyviai sportuojančiųjų jis gali būti ir didesnis), tačiau daugeliui tai gana geras orientacinis rodiklis.

Nutukimą būtina gydyti, nes dėl to kyla daug ligų. Užtenka nors 5–10 proc. sumažinti svorį, ir sveikata pagerėja.

Mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas, gyvenimo būdo pakeitimas – svarbiausios priemonės gydant nutukimą. Jei jos nebepadeda, atliekamos atitinkamos operacijos.

Didelis cholesterolio kiekis. Cholesterolio kiekį reikėtų pradėti reguliariai tikrinti nuo 35 m. Jei esate jaunesnis, tikrinkite jo kiekį, jei:

- sergate cukriniu diabetu;

- turite padidėjusį kraujospūdį;

- šeimoje yra sergančių širdies ligomis;

- rūkote.

Padidėjęs cholesterolio kiekis lemia kraujagyslių sienelių pakitimus ir su tuo susijusias ligas, tokias kaip insultas ar infarktas.

Senstant cholesterolio kiekis turi tendenciją didėti. Reikia įvertinti gerojo ir blogojo cholesterolio santykį. Vyrams rekomenduojamas bendrasis cholesterolio lygis turi būti ne didesnis nei 5,2 mmol/l. Kur kas svarbesnis yra mažo ir didelio tankio cholesterolio frakcijų santykis. Gydytojas interpretuoja cholesterolio rodiklius atsižvelgdamas į rizikos veiksnius, amžių, lytį, šeimos istoriją, rūkymą, fizinį aktyvumą, antsvorį ir persirgtas ligas.

Padidėjęs kraujospūdis. Tai – 140/90 ir daugiau.

Lietuvoje dėl padidėjusio kraujospūdžio kenčia apie 60 proc. vyrų. Apie 30 proc. net nežino, kad turi padidėjusį kraujospūdį. Aukštas nekontroliuojamas kraujospūdis gali sukelti komplikacijų – insultą, širdies veiklos, inkstų funkcijos sutrikimų.

Jeigu kraujo spaudimas lygus ar didesnis nei 140/90 mmHg, laikomas padidėjusiu. Ypač svarbu mažinti kraujospūdį sergant diabetu, inkstų ir širdies ligomis.

50–64 m. vyrai turi tikrintis kraujospūdį kas 2–3 mėn. Subalansuota mityba, antsvorio atsikratymas, saikingas druskos, alkoholio vartojimas, nerūkymas, judėjimas, produktų, turinčių kalio ir magnio, vartojimas gali gerokai sumažinti infarkto ir insulto riziką.

Storosios žarnos vėžys. Nuo 50 m. reikėtų atlikti kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio tyrimus, tam skirta ir speciali prevencinė programa.

Kolorektalinis vėžys (adenokarcinoma) – viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių Lietuvoje. Rizika susirgti padidėja vyresniems nei 50 metų, valgantiems daug gyvulinės kilmės riebaus maisto, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, turintiems genetinį polinkį, mažo fizinio aktyvumo vyrams.

Anksti diagnozuotas kolorektalinis vėžys sėkmingai gydomas, o tam padeda ir profilaktiniai tyrimai.

1. Tirtis dėl diabeto būtina, jei turite padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį, antsvorio. 50–64 m. vyrai, turintys diabeto rizikos veiksnių, turėtų tikrintis sveikatą mažiausiai du kartus per metus.

Diabetu serga 3–4 proc. vyresnių nei 40 m. žmonių, apie 11 proc. – vyresnių nei 65 m. Juo serga tiek vyrai, tiek moterys. Trečdalis sergančiųjų nežino apie ligą. Diabetas diagnozuojamas per vėlai, kartais praėjus 9–10 metų nuo ligos pradžios.

Diabetas gali sukelti tokių rimtų komplikacijų kaip:

- akių pažeidimas su regėjimo praradimu;

- inkstų funkcijos pažeidimas su funkcijos sutrikimu;

- nervų sistemos pažeidimas, didinantis pėdų opų atsiradimo, galūnių amputacijos riziką;

- urogenitalinės sistemos sutrikimai;

- lytinė disfunkcija.

Lytinės funkcijos sutrikimai būdingi daugiau kaip 50 proc. vyrų, perkopusių per 40 m. ir sergančių diabetu ilgiau nei 10 m. Tokia būklė neigiamai veikia ne tik vyrų, bet ir jų moterų gyvenimo kokybę, sukelia psichologinių problemų.

Prostata. Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma apie 2 000 naujų atvejų. Sergamumas šia liga nuolat auga. Daugiau kaip 50 proc. vyresnių nei 50 m. ir apie 90 proc. vyresnių nei 70 m. vyrų turi padidėjusią prostatą.

Gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) ir vėžio požymiai labai panašūs:

- sunkesnis šlapinimasis, susilpnėjusi šlapimo srovė;

- dažnesnis šlapinimasis, šlapinimasis naktį;

- skausmas šlapinantis.

Pagrindiniai tyrimai – tai prostatos ištyrimas per tiesiąją žarną ir PSA kraujyje tyrimas. Šie tyrimai vyrams per 50 m. turi būti atliekami kasmet. Vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti būtina įtartinus dėl vėžio prostatos audinius ištirti mikroskopu. Prostatos audinio mėginių gaunama atlikus prostatos biopsiją.

Depresija. Jūsų emocinė sveikata tokia pat svarbi, kaip ir fizinė. Jei liūdna, jaučiatės apimtas nevilties daugiau nei 2 savaites iš eilės, esate apatiškas, jūsų niekas nebedomina, neteikia džiaugsmo, gali būti, kad kenčiate nuo depresijos.

Vyrai dažnai mano, kad turi būti stiprūs, todėl nenorėdami pasirodyti silpni neigia vyrų depresijos egzistavimą, nesikreipia pagalbos į specialistus, stengiasi patys susidoroti su problemomis. Vyrai, kenčiantys nuo depresijos, nelinkę kalbėti apie savo jausmus, gydosi patys, dažniausiai alkoholiu.

Labai svarbu laiku suteikti pagalbą vyrui, kenčiančiam nuo depresijos, nes sulaukus vidutinio amžiaus vyrų savižudybių skaičius išauga trigubai, o perkopus 65 m. – dar labiau.

Laiku diagnozavus, galima įveikti daugumą pagrindinių sveikatos problemų,

o šeimos gydytojas visada patars, nuo ko geriausia pradėti.

Nuotr. iš medicinos diagnostikos ir gydymo centro archyvo – šeimos gyd. Dalia Stasinienė konsultacijos metu.