Šiltuoju metų laiku norisi kuo daugiau laiko leisti gryname ore, keliauti po gamtą. Tokiomis išvykomis labai džiaugiasi vaikai. Deja, kaip ir dauguma smagumų, taip ir šis neatsiejamas nuo pavojų. Vienas didžiausių – erkės bei jų platinamos ligos. Kaip apsaugoti mažuosius?

 

Prabunda anksti ir tyko kone visur Deer,Tick,Detail.,Ixodes,Ricinus.,Arachnid,On,Green,Background.,Disgusting

 

Erkės po žiemos išalkusios, todėl ilgai nesnaudžia ir ima tykoti aukų dar ankstyvą pavasarį, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 5–7 °C. Mūsų žiemos vis trumpėja ir šiltėja, todėl šių parazitų aktyvumo pikas tampa ilgesnis. Galvoti apie erkių keliamus pavojus ir saugotis nuo jų patartina pradėti pačioje kovo pradžioje, o dabar, kai ant nosies jau vasara, tai daryti daugiau nei privaloma!

 

Paprastai erkės aukos tyko ant žolės, neaukštų krūmų iki 1,5 m virš žemės paviršiaus. Klaidingai manoma, kad jos skraido ar šokinėja – tokių gebėjimų šie kraujasiurbiai neturi. Einant pro šalį jos prisikabina prie drabužių ir ieško tinkamiausios vietos kūne įsisiurbti. Didžiausia tikimybė susidurti su erkėmis yra laukinėje gamtoje, tačiau jų gali būti ir parkuose, net privačių namų kiemuose, tad prarasti budrumo negalima niekur! Savo kieme derėtų nekurti tinkamų sąlygų šiems parazitams. T. y. būtina reguliariai pjauti veją, kad žolė nebūtų aukštesnė kaip 10 cm, nepalikti brūzgynų, kemsynų, iškirsti menkaverčius krūmynus.

 

Ką daryti, jeigu įsisiurbė?

 

Įsisiurbusią erkę ištraukti kuo greičiau, todėl kas kartą grįžus iš lauko apžiūrėkite, ar jų nėra. Traukti suėmus pincetu kuo arčiau galvos, nespaudžiant erkės kūno. Tai daryti staigiu tiesiu judesiu. Jeigu galva nutrūko ir liko įsisiurbimo vietoje, nieko baisaus, organizmas ją pats pašalins kaip ir kitus smulkius svetimkūnius. Po ištraukimo įsisiurbimo vietą dezinfekuoti ir artimiausias dienas stebėti, ar neatsiranda kokių nors pokyčių.

 

Pavojingas duetas – Laimo liga ir erkinis encefalitas

 

Erkių įsisiurbimas – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas, nes jos platina pavojingas ligas. Daugiausia nerimo kelia erkinis encefalitas ir Laimo liga.

 

Erkinis encefalitas – virusinis susirgimas, galintis pažeisti nervų sistemą ir galvos smegenis. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 7–14 dienų. Pirmiausia pasireiškia karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, kaulų laužymas, kamuoja bendras silpnumas. Tai trunka iki 8 dienų. Tuomet prasideda apgaulingas tariamo pasveikimo laikotarpis, kai pacientas jaučiasi geriau. Dažniausiai jis tęsiasi 5–8 dienas, nors gali trukti ir iki mėnesio. Tiesa, antroji fazė išsivysto ne visiems, o 20–30 % užsikrėtusiųjų. Jos metu jau fiksuojami nervų sistemos ir smegenų pažeidimai. Deja, specifinio gydymo nėra, taikomas tik simptominis. Persirgus natūraliai įgyjamas imunitetas. Iki 4 % ligos atvejų baigiasi mirtimi. Dar apie trečdalis pacientų patiria rimtų komplikacijų su liekamaisiais reiškiniais visam gyvenimui, kartais ir neįgalumu. Dažniausi liekamieji reiškiniai: miego sutrikimai, dažni galvos skausmai, dėmesio koncentracijos suprastėjimas, elgsenos pokyčiai, padidėjęs jautrumas.

 

Laimo liga – bakterinis susirgimas. Užsikrečiama, kai erkės organizme esančios bakterijos borelijos patenka į žmogaus kraujotaką. Borelijos perduodamos ne su erkės seilėmis, o atkeliauja iš jos žarnyno, todėl, jeigu įsisiurbusi kraujasiurbė bus ištraukta greičiau nei per 24 val., tikimybė užsikrėsti Laimo liga bus maža. Šis susirgimas klastingas tuo, kad pasireiškia praėjus 1–4 savaitėms, kartais net po poros mėnesių nuo įsisiurbimo. Pirmiausia įkandimo vietoje atsiranda raudona plintanti dėmė. Ji būdinga 80–90 % atvejų. Kartu gali būti jaučiamas lengvas silpnumas, galvos, sąnarių, raumenų skausmai, atsirasti karščiavimas. Dar po kelių savaičių ar mėnesių prasideda antroji ligos stadija, kai atsiranda neurologinių bei kardiolinių pažeidimų. Jeigu liga vis dar nesustabdoma, prasidėjus trečiajai jos stadijai vystosi progresuojanti įvairių organizmo audinių destrukcija, pažeidžiami sąnariai, gali kamuoti lėtinis skausmas, atminties sutrikimai, silpnumas. Kuo liga anksčiau diagnozuojama, tuo sėkmingiau gydoma ir tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Gydymui skiriami antibiotikai. Persirgus imunitetas nesusiformuoja.

 

Veiksminga apsauga

 

Keliaujant į gamtą visuomet svarbu imtis apsauginių priemonių nuo erkių. Pirmiausia turi būti tinkama apranga – rekomenduojama, kad būtų šviesi, nes ant tokio audinio lengviausia pastebėti ropinėjančią erkę. Itin svarbūs repelentai. Jie turi būti sukurti specialiai erkėms atbaidyti, mat skirti uodams ar kitiems skraidūnams dažniausiai būna per silpnos koncentracijos. Atsižvelkite, ar pasirinkta priemonė tinkama naudoti vaikams. Priemonę naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Jeigu gamtoje ketinate užsibūti ilgiau, ją teks naudoti pakartotinai, mat dauguma veikia iki kelių valandų.

 

Visgi veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Skiepytis rekomenduojama ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams – vakcinacija galima jau nuo vienų metų amžiaus. Taikomos dvi vakcinacijos schemos. Įprastai suleidžiami trys skiepai: tarp pirmų dviejų būna 1–3 mėn. pertrauka, o trečioji dozė ir tolesnės palaikomosios leidžiamos atsižvelgiant į konkrečios vakcinos gamintojo nurodytas rekomendacijas. Erkės pabunda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 7–8 ºC, todėl skiepytis pirmąja doze geriausia dar vėlyvą rudenį ir žiemą, tuomet ateinantį šiltąjį sezoną jau būsite saugūs. Jeigu to nepadarėte ir susigriebėte tik pavasarį ar dar vėliau, taikoma pagreitinta vakcinacijos schema. Bet kuriuo atveju gavus visas reikalingas skiepų dozes, jų veiksmingumas siekia 97 %. Svarbu prisiminti, kad šie skiepai saugo tik nuo erkinio encefalito. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra.

 

Įdomu

 
  • Statistikos duomenimis, Lietuva jau kelerius metus pirmauja Europoje pagal užsikrėtimą erkių platinamomis ligomis.
  • Ne visos erkės platina ligas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje erkinį encefalitą nešioja viena iš 100 erkių, o Laimo ligą – 15–20 %.
  • Erkiniu encefalitu užkrėstų erkių daugiausia Vidurio Lietuvoje, Utenos, Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskrityse, o Laimo ligos – didžiųjų miestų apskrityse, išskyrus Klaipėdos apskritį.
  • Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga 2–3 tūkst. žmonių.
 

Autorius Jūratė Survilė