Vyraujant vėsiems ir darganotiems orams, paūmėja sąnarių ligos – skundžiamasi ne tik skausmais, bet ir sumažėjusiu lankstumu. Sąnarių ligas daugiausia lemia gyvenimo būdas, todėl pagerinti savijautą galime ėmęsi reikalingų priemonių.

 

sanariai

Kodėl skauda sąnarius?

 

Viena dažniausių sąnarių skausmų priežasčių – artritas. Dvi pagrindinės jo rūšys yra osteoartritas ir reumatoidinis artritas. Osteoartritas dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40-ies suaugusiesiems ir paveikia riešų, rankų, klubų, kelių sąnarius. Skausmas atsiranda dėl kremzlės, kuri veikia kaip sąnarių pagalvėlė ir amortizatorius, irimo.

 

Reumatoidinis artritas sukelia skausmą, uždegimą ir skysčių kaupimąsi sąnariuose, kai organizmo imuninė sistema atakuoja sąnarius jungiančią membraną. Dažniau serga vyrai. Liga gali deformuoti sąnarius, riboti ir net visai sutrikdyti jų mobilumą.

 

Sąnarius gali skaudėti ir dėl patirtų traumų, infekcinių ir autoimuninių ligų, degeneracinių būklių, tokių kaip osteoporozė, sarkoidozė, rachitas.

 

Atsižvelgiant į skausmo kilmę, taikomos jo malšinimo priemonės.

 

Pagalba sau

 

Svarbiausia – apsilankyti pas specialistą ir išsiaiškinti sąnarių skausmo priežastis. Tuomet galima taikyti tikslų, dažniausiai kompleksinį gydymą. Jis apima ne tik vaistų nuo uždegimo vartojimą, bet ir gyvenimo būdo keitimą, taip pat sąnarių ligas skatinančių kitų negalavimų, pavyzdžiui, infekcijų, gydymą.

 

Kai skauda sąnarius, galima naudoti nuo uždegimų saugančius, skausmą malšinančius tepalus. Esama trejopo poveikio gydomųjų tepalų, kurie pirmiausia atšaldo skaudamą vietą, o gerai įmasažuoti ima šildyti, gerina kraujotaką, slopina uždegimą.

 

Skaudamus sąnarius naudinga masažuoti, taip aktyvinama kraujotaka, slopsta uždegimas, sąnariai geriau aprūpinami reikalingomis medžiagomis. Kasdien, pajutus nemalonų maudimą, naudinga masažuoti švelniai sukamaisiais judesiai bent 15 min. Jei lankotės pas profesionalų masažuotoją, svarbu iš anksto pasakyti apie skausmingus sąnarius ir jų ligų paveiktas vietas, kad joms skirtų tinkamą dėmesį.

 

Dėmesys prevencijai

 

Sąnarių ligų išvengti ar bent jas nutolinti galima užsiimant prevencija. Viena svarbiausių – judėjimas.

 

Fizinis aktyvumas gali sumažinti artrito keliamą skausmą, palaikyti sąnarių funkciją, pagerinti nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išvengti ir širdies ligų bei diabeto. Įsidėmėtina, kad jau sergant sąnarių ligomis aktyvumo lygis turėtų būti pasirenkamas pagal ligos simptomus, todėl pravartu pasitarti su gydytoju. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kojų sąnarių ligų prevencijai ypač naudinga vaikščioti, nes tai padeda atkurti sąnarių kremzlę. Anot ortopedų, kremzlė panaši į kempinę, kuri gauna maistinių medžiagų nuo daugkartinio suspaudimo, pavyzdžiui, einant dėl kūno svorio kremzlei tenkantis apkrovimas tai sumažėja, tai padidėja. Toks maistinių medžiagų „pumpavimas“ padeda išlaikyti sąnarius sveikus bei pagerinti jau pažeistų būklę.

 

Kitas puikus pasirinkimas – plaukiojimas bei vandens aerobika. Plaukiojimas teigiamai veikia viso kūno sąnarius, o mankšta vandenyje stiprina reikiamus raumenis, kad jie apsaugotų pažeistus sąnarius. Vandenyje esame lengvesni, todėl sportuoti patogu ir saugu.

 

Svorio kontrolė. Išlaikyti normalų kūno svorį, atsikratyti antsvorio ypač svarbu žmonėms, sergantiems artritu. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad kiekviena papildoma dešimtis kilogramų didina spaudimą čiurnos, kelių ir kiek mažiau klubų sąnariams. Kuo mažesnis spaudimas pakenktam sąnariui, tuo mažiau skauda. Netekus bent 10–12 kg antsvorio, artritu sergantiems žmonėms akivaizdžiai sumažėja kojų ir klubų sąnarių skausmas, padidėja lankstumas. Kai tampa lengviau judėti, galima saugiau užsiimti sportu, taip sutvirtinant raumenis, gerinant pažeistų sąnarių būklę.

 

Tinkama mityba. Sąnarių ligų pagrindas – organizme vykstantis lėtinis uždegimas. Nutukimas irgi skatina vystytis sąnarių ligas. Pakeitus mitybą, abi šios problemos gali būti sprendžiamos vienu metu. Svarbu nepersivalgyti, vengti pusgaminių, itin riebių ir sūrių patiekalų, greitojo maisto. Sąnarių maistas yra kolagenas, todėl reikėtų valgyti šaltienos, vartoti sodraus naminio sultinio, ruošto iš kaulų. Vartokite omega-3 riebalų rūgščių, kalcio, magnio, geležies, vitaminų B6 ir D turinčių produktų: riebios žuvies, jūrų gėrybių, saikingai kokybišką mėsą, įvairias daržoves, kruopas, neatsisakykite pieno produktų, skanaukite riešutų, sėklų. Kaip žinome, vitamino D daugiausia gauname su saule, o šaltymečiu tai itin sudėtinga, todėl reikėtų vartoti papildus. Sąnariams pravartu gerti ir kolageno papildus, nes su maistu jo negaunama užtektinai.

 

Sąnarių apsauga. Patyrus sąnario traumą, skausmais gali lydėti ilgus metus, atsikartoti vos įsivyravus darganai. Norint išvengti nemalonių pojūčių, sąnarius dera pasaugoti. Visų pirma vengti traumų darbe ir laisvalaikiu. Minant dviratį naudoti reikalingas apsaugos priemones, skirtas keliams, alkūnėms, riešams. Sportui rinktis užsiėmimus, kurie mažiausiai kenksmingi sąnariams – vaikščiojimą, važinėjimą dviračiu, plaukimą, o ne darbą su svarmenimis ar treniruokliais. Rengtis atitinkamai pagal lauko temperatūrą, saugoti sąnarius nuo vėjo, lietaus, šalčio: mūvėti pirštines, pašiltintas kelnes, avėti neperšlampamus batus.

 

Įdomu

 
  • Spalio 12-oji – Pasaulinė artrito diena.
  • Žodis „artritas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio arthro (kaulų susijungimo vieta arba sąnarys), o galūnė -itis reiškia uždegimą.
  • Archeologiniai tyrinėjimai atskleidžia, kad sąnarių ligos žmoniją kamavo jau daugiau kaip 4500 m. pr. Kr.
  • Sąnarių ligomis pasaulyje serga 20–30 % žmonių.
  • Jas daugiausia nulemia gyvenimo būdas.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja ortopedė-traumatologė Rūta Banytė

 

Žiema grėsminga ir sąnariams, ir kaulams. Dėl slidžios dangos pasitaiko kaulų lūžių ir sąnarių traumų. Griūdamas į priekį žmogus siekia apsisaugoti ir automatiškai ištiesia rankas. Pagrindinė smūgio jėga tenka riešams, kurių kaulai dažnai neatlaiko ir lūžta, patempiamos sausgyslės, pažeidžiamas sąnarys. Traumų būtų mažiau, jei kristume atsipalaidavę, kaip moko įvairių sporto šakų treneriai arba natūraliai griūva maži vaikai. Suaugę žmonės griūdami elgiasi atvirkščiai, dar labiau įsitempia, taip sustiprindami smūgį.

 

Šaltymečiu padaugėja ir pėdų bei kulkšnies kaulų traumų, čiurnos raiščių ir sausgyslių patempimų. Tačiau pavojingiausios – galvos traumos, pasitaikančios tuomet, kai žmogus griūva atbulas visu ūgiu.

 

Kai lauke slidu, itin atsargūs turėtų būti vyresni žmonės, ypač sergantys osteoporoze, nes dėl sumažėjusio kaulų tankio kaulai lūžta lengviau.

 

Profilaktika

 

Sumažinti įvairių traumų riziką padeda atsargumas. Jei tenka eiti slidžiu, nepabarstytu paviršiumi, svarbu neskubėti, judėti lėtai, mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkus kojas. Taip pat nepatariama kišenėse laikyti rankų. Šios padeda išlaikyti pusiausvyrą ir lemiamą akimirką gali apsaugoti nuo griuvimo.

 

Ne mažiau svarbu žiemą rinktis tinkamą avalynę. Atkreipti dėmesį, kad būtų neslidžiu padu, su protektoriumi. Batai su aulu padeda stabilizuoti čiurnos padėtį ir taip labiau saugo nuo galimų traumų – patempimų, išnirimų.

 

Lipant laiptais visada patariama tvirtai laikytis laiptų turėklų, o jei nėra į ką įsikibti, vietoj slidžių laiptų eiti kitu grublėtu ir mažiau slidžiu paviršiumi šalia jų.

 

Slystant, kai patiriamas nestabilumo jausmas, svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Jai stiprinti naudingi jogos, kalanetikos užsiėmimai. Ne mažiau svarbios ir jėgos treniruotės – kilnojant svarmenis stiprėja ne tik raumenys, didėja sąnarių lankstumas, bet ir kaulo kietoji dalis, jis tampa atsparesnis lūžiams.

 

Nuolatinis fizinis aktyvumas, visavertė mityba – tai, ko reikia mūsų sveikatai.

 

Shutterstock nuotrauka